Ar dezinfekuoti nubrozdintą koją?

Teksto dydis:

Ar dezinfekuoti nubrozdintą koją?

2016-11-04 10:55

Nusibrozdinote kelį, o gal alkūnę ar įsipjovėte pirštą? Buityje dažnokai pasitaiko nedidelių sužeidimų, kuriuos reikia tinkamai sutvarkyti, kad gražiai ir greitai užgytų, neprasidėtų žaizdos infekcija. Jei prasidės žaizdos infekcija, gyjimas bus ilgesnis, gali komplikuotis infekcijos išplitimu į kitus kūno audinius ar organus.

Kaip elgtis susižeidus ir į ką pirmiausia kreipti dėmesį?

Visų pirma, reikia įvertinti žaizdos pobūdį – jei žaizda didelė, gili, gausiai kraujuoja arba jei tai gili durtinė (kąstinė) žaizda, reikėtų kreiptis pagalbos į gydytoją. Žaizda turi būti pridengiama steriliu tvarsčiu ir užspaudžiama, jei įmanoma iškeliama aukščiau (pvz., susižalojus ranką), kad sumažėtų kraujavimas, kol žaizdą galės apžiūrėti gydytojas. Gali būti, kad reikės sutvarkyti žaizdą chirurgiškai, sustabdyti kraujavimą. Teisingai gydytojo sutvarkyta žaizda sugis mažu arba vos matomu randu, gydytojas taip pat įvertins, ar nėra kitų audinių ar organų pažeidimų.     

Jei žaizdelė yra nedidelė (nedidelis nubrozdinimas, įsipjovimas, lengvas nudegimas ir pan.) 

Lengvai susižeidus visų pirma reikia išvalyti žaizdelę nuo svetimkūnių – tai gali būti žemės, medžio, augalų dalių likučiai ir kt. Jei žaizda užteršta labiau, ją galima praplauti švariu vandeniu arba vandeniniu antiseptiku (be alkoholio ir kitų audinius žalojančių medžiagų), o švarią nedidelę žaizdelę (pvz., jei įsipjauta švariu peiliu, popieriaus lapo kraštu ar pan.) galima praplauti tinkamu žaizdų antiseptiko tirpalu, tuo pat metu ir dezinfekuojant žaizdą. Jei žaizda išplauta vandeniu, po to ją rekomenduojama dezinfekuoti žaizdų antiseptiku.

Kam reikalinga žaizdos dezinfekcija?

Ant vieno mūsų odos kvadratinio centimetro yra nuo dešimties tūkstančių iki milijono bakterijų, kurios įprastai gyvena ant odos, bet ne žaizdoje. Į žaizdą bakterijos gali patekti ir nuo aplinkos daiktų. Taigi, mūsų aplinkoje ant kiekvieno mus supančio daikto gausu įvairių bakterijų, kurios normaliomis sąlygomis mums nekelia pavojaus, tačiau patekusios į žaizdą gali sukelti jos infekciją. Išplovę žaizdą vandeniu, mes pašaliname nešvarumus, tačiau bakterijos lieka žaizdoje, nors mes jų ir nematome. Palankiomis sąlygomis sunaikinti žaizdoje esančias bakterijas gali pats organizmas, o jam veiksmingai padėti gali žaizdų antiseptikas. Tuo atveju, jei organizmas pats negalėtų sunaikinti į žaizdą pakliuvusių bakterijų, antiseptikas tai padarys. Todėl žaizdų antiseptikas yra tinkama ir reikalinga žaizdos infekcijos profilaktikos priemonė (kaip automobilio saugos diržai, kurių prireikia retai, bet esant reikalui jie apsaugo nuo nelaimės). Labai svarbu, kad tokia profilaktinė priemonė nedarytų žalos žaizdai ir visam organizmui.

Žaizdų antiseptikas – ką reikia žinoti?

Žaizdų antiseptikas – tai vaistas žaizdos infekcijos gydymui, skirtas žaizdos, o ne tik odos aplink žaizdą, dezinfekcijai. Juos ir reikia naudoti, nes būtent į žaizdą pakliuvusios bakterijos sukelia infekciją. Be to, žaizdų antiseptiku dezinfekuosite ir aplink žaizdą esančią odą.

Infekcijos profilaktikai naudojamas antiseptikas turi būti veiksmingas (naikinti visas bakterijas), nežaloti žaizdos, nekelti pavojaus sveikatai, būti tinkamas bei saugus naudoti vaikams ir suaugusiesiems, toks kaip pvz., oktenidino tirpalas. Rinkdamiesi žaizdų antiseptiką visada pasidomėkite, kam jis skirtas, kaip veikia, kas yra jo sudėtyje, ar tai vaistas ar kitos kategorijos produktas.

Profilaktiškai ar infekcijos gydymui naudojamas antiseptikas neturi sukelti bakterijų atsparumo vaistams. Tyrimais įrodyta, kad mikrooganizmai neįgyja atsparumo oktenidinui.

Saugūs ir veiksmingi žaizdų antiseptikai gaminami be alkoholio, kuris žaloja audinius. Naudojant tokius antiseptikus nėra deginimo jausmo, neskauda juos užpurškus ant žaizdos, jie nedažo, nes yra bespalviai.

Kitaip nei žaizdų antiseptikai, odos dezinfekcijai skirti produktai dažniausiai sudėtyje turi alkoholio ir kitų medžiagų, kurios patekusios į žaizdą ją žaloja (apie tai mums pasako skausmas, kurį jaučiame), stabdo gyjimą ir dažnai yra nepakankamai veiksmingi žaizdoje, dėl ten esančio kraujo (kraujas slopina daugelio medžiagų veiksmingumą). Tokių medžiagų negalima purkšti ar pilti ant žaizdos.

Į žaizdą taip pat negalima pilti džiovinančių medžiagų (vėlgi alkoholio ir įvairių jo tirpalų, kalio permanganato tirpalo ir kt.) bei naudoti tepalų ar miltelių, kurie nuo seno žinomi kaip “gerai džiovinantys”, kadangi žaizdos gyjimui yra reikalinga drėgna aplinka- išdžiovintos mūsų audinių ląstelės žūva.

Išplovus ir dezinfekavus žaizdą, uždedamas tvarstis. Žaizdos gyjimą pagreitins hidrogelis, o jei gelio sudėtyje bus oktenidino, jis taip pat saugos ir nuo bakterijų patekimo į žaizdą jai gyjant.

Komentuoti