Žmogaus papilomos viruso infekcija

Teksto dydis:

Žmogaus papilomos viruso infekcija

2013.08.23 00:00

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad ŽPV yra gimdos kaklelio, bei kitos lokalizacijos, kaip vulvos, makšties, varpos, kvėpavimo takų papilomatozės, gerklų vėžinių susirgimų priežastimi. Už šiuos atradimus vokiečių virusologui Haroldui zur Hausenui 2008m. suteikta Nobelio premija.
 
Žmogaus papilomos virusai dauginasi odos ir gleivinių ląstelėse. Šiais virusais gali užsikrėsti tiek vyrai, tiek moterys. Yra žinoma apie 100 papilomos viruso tipų, bet ne visi sukelia vėžinius pakitimus. Virusai skirstomi į aukštos ir žemos rizikos tipus. Onkogeninių tipų yra apie 15.
Daugiausiai paplitę onkogeniški tipai tai yra 16 ir 18 tipai, jie iki 80 proc. atvejų sukelia gimdos kaklelio vėžį. Taip pat dažnai sutinkami kiti onkogeniški virusai tai 31, 33 ir 45 tipai, kurie 10 proc. atvejų būna gimdos kaklelio vėžio priežastimi [1]. 6 ir 11 tipai yra mažo onkogeniškumo virusai, jie sukelia lyties organų karpas.
 
Užsikrečiama žmogaus papilomos virusu lytinių santykių metu, nuo lytinių organų odos tiesiogiai, naujagimis gali užsikrėsti gimdymo metu. Yra paskaičiuota, kad šiuo virusu bent kartą  per gyvenimą užsikrečia apie 80 proc. moterų. Didžiausias viruso paplitimas yra jaunų merginų, moterų tarpe, vėliau mažėja. Esant nenustatytai infekcijai virusas vėl gali aktyvuotis vyresniame amžiuje, menopauzėje, dėl susilpnėjusio imuniteto [2,3].Tačiau virusas pasišalina iš organizmo apie 70 proc. atvejų per  12 mėn., 91 proc. per 24 mėnesius[2]. Imunitetas nesusidaro, todėl galima užsikrėsti pakartotinai.  Tačiau 10 proc. žmonių virusas lieka ir sukelia lėtinę, persistuojančią infekciją, vėliau vėžinius pakitimus. Priežastys, kodėl virusas nepasišalina, gali būti susilpnėjusi imuninė sistema, sergant ŽIV.  Rizika užsikrėsti ŽPV infekcija padidėja 83 proc. turint penkis ir daugiau lytinius partnerius [6].Taip pat anksti iki 17 metų pradedant lytinį gyvenimą, nes gimdos kaklelio ląstelės jauname amžiuje dėl nebrandumo imlesnės ŽPV infekcijai. Vartojant kontraceptines tabletes ilgiau negu 10 metų, rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu padidėja 2 kartus, nes manoma, kad estrogenai ir progestinai skatina viruso persistenciją. Rūkant išsiskiria kancerogeniniai junginiai, jie patenka į gimdos kaklelio gleivinę, slopinamas imuninis atsakas gimdos kaklelio gleivinėje, susidaro geresnės sąlygos virusui persistuoti[2,3].
 
Taip pat turi įtakos gimdymų skaičius, nėštumo nutraukimai, kadangi traumuojama gimdos kaklelio gleivinė, susidaro geresnės sąlygos patekti virusui. Dažnai radus ŽPV infekciją, diagnozuojamos ir chlamidijos, herpes virusinė infekcija, tai siejama su padidėjusia gimdos kaklelio vėžio rizika.
Ar organizmas apsivalys nuo ŽPV infekcijos, ar infekcija persistuos, sukels vėžinius pakitimus priklauso ir nuo organizmo genetinio polinkio infekcijai. Moksliniais tyrimais nustatytas genas p53, vadinamas genu- navikų slopintoju. Esant šio geno pokyčiams organizme gali vystytis vėžiniai susirgimai. Lietuvoje tam tikram procentui tirtų moterų rasti geno p53 pakitimai, taigi didesnė rizika sirgti gimdos kaklelio vėžiu. Panašūs rezultatai gauti Izraelyje, Japonijoje, Kosta Rikoje [6].
Persistuojant ŽPV infekcijai, sukeliama ląstelių uždegiminė reakcija, virusas įsiskverbia į ląstelių chromosomas, didėja ląstelių mitozių skaičius, l1stelės pradeda atipiškai daugintis, slopinami ir ardomi šeimininko ląstelės naviko supresijos genai. Gimdos kaklelio epitelio pakitimai yra vadinami CIN ( kaklelio intraepitelinė neoplazija), yra trys laipsniai. Kuo didesnis laipsnis, tuo mažesnė pokyčių išnykimo tikimybė. Jei randama CIN1 pokyčiai išnyksta iki 60 proc. atvejų., jeigu CIN 3 iki 70 proc. [1].
 
Tarptautinės vėžio mokslinių tyrimų agentūros duomenimis nustatyta, kad moterų, sirgusių gimdos kaklelio vėžiu biopsinėje medžiagoje iki 99.7 proc. randama ŽPV DNR[2]. Kitų lokalizacijų vėžiniai susirgimai taip pat siejami su ŽPV infekcija: tai vulvos, makšties iki 40 proc., išangės 90 proc., varpos 40 proc., burnos, nosiaryklės iki10 proc. [1].
85proc. makšties vėžio atvejų prasideda makšties gleivinėje ir dažnai nebūna jokių siptomų. Esant išorinių lyties organų vėžiui, moterys skundžiasi niežuliu, deginimu, skausmingu šlapinimusi, gali atsirasti mazgelis. Lyties organų karpos, kurias sukelia 6,11 vidutinio onkogeniškumo virusai – tai kūno spalvos išaugos, dažniausiai būna išorinių lyties organų srityje, netoli išangės, kartais makštyje, gimdos kaklelyje. Karpos gali skaudėti, niežėti, kraujuoti. Užsikrečiama po intymaus lyties organų kontakto su sergančiu asmeniu.
 
Pasaulyje sergamumas gimdos kaklelio vėžiu yra antroje vietoje po krūties vėžio. Kiekvienais metais nustatoma maždaug 500000 naujų šio vėžio atvejų, iš jų beveik 270000 baigiasi mirtimi.[4].Lietuvoje kasmet suserga apie 500 moterų gimdos kaklelio vėžiu. Lietuvoje daugiausia serga 15-45 metų amžiaus moterys[5].Sergamumas gimdos kaklelio vėžiu yra vienas didžiausių Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos šalimis.
 
Kokia gimdos kaklelio, makšties, išorinių lyties organų vėžio profilaktika?
 
Tai visų pirma lytinis elgesys: nepradėti anksti lytinio gyvenimo, ištikimybė, vartoti prezervatyvus.
 Visoje Lietuvoje  gimdos kaklelio vėžio profilaktikai atliekamas citologinis tepinėlis (PAP tyrimas). Šis tyrimas padeda nustatyti pačius pirmuosius gimdos kaklelio ląstelių pokyčius, kurie, laikui bėgant, gali pereiti į vėžį.
 
Kita profilaktinė priemonė, tai vakcinos prieš žmogaus papilomos virusą. Šiuo metu pasaulyje yra sukurtos dvi vakcinos prieš ŽPV virusą, tai  Cervarix ir Silgard,  kurios apsaugo nuo pačių agresyviausių 16 ir 18 ŽPV tipų, kurie 80 proc. atvejų sukelia gimdos kaklelio vėžį. Vakcina Cervarix pasižymi  kryžmine apsauga nuo 31,33,45 ŽPV tipų. Vakcina SILGARD taip pat apsaugo nuo 6,11 ŽPV tipų, kurie sukelia genitalijų karpas. Vakcinų veiksmingumas ir saugumas yra įrodytas klinikinių tyrimų duomenimis. Pasiskiepijus vakcina, virusu negalima užsikrėsti, nes vakcinoje nėra gyvo viruso, priešingai pasiskiepijus žmogaus imuninė sistema pradeda gaminti atminties ląsteles, antikūnius prieš virusą, jie iš kraujo patenka į makšties sekretą. Užsikrėtus ŽPV, virusui patekus į gimdos kaklelio ląsteles, makštį, antikūniai juos sulaiko ir sunaikina. Matematiniais paskaičiavimais nustatyta, kad pasiskiepijus susidaro 11 kartų aukštesni antikūnių titrai, negu po natūralios infekcijos. Rekomenduojama skiepyti mergaites nuo 11-13 m. r jaunas moteris iki pradedant lytinį gyvenimą, tuomet susidaro didžiausias antikūnių titras organizme. Tačiau tyrimais įrodyta, kad vakcinos veiksmingos ir skiepijant vyresnio amžiaus moteris.  Vis daugiau šalių skiepai nuo ŽPV infekcijos įtraukiami į visuotininio skiepijimo programą. Aštuonerius metus stebėtos paskiepytos moterys, tyrimai parodė, kad yra 100 proc. apsauga nuo pagrindinių gimdos kaklelio vėžio sukėlėjų 16 ir 18 ŽPV tipų[7].Taip pat reikia žinoti, kad vakcinos yra profilaktinės, ne gydomosios. Jeigu jau yra ikivėžiniai pakitimai gimdos kaklelyje, makštyje, pasiskiepijus, tie pokyčiai neišnyks, tačiau moteris bus apsaugota prieš tuos tipus, kuriais dar neužsikrėtė.
Apskaičiuota, kad vakcinacinuojant nuo ŽPV viruso mergaites nuo 12 metų ir kas 3 metus atliekant PAP testą, sergamumas gimdos kaklelio vėžiu sumažėtų 94 proc. [4].
Gyd. akušerė-ginekologė Ingrida Pukėnienė
 
Naudota literatūra:
1.V. Usonis Vakcinos ir skiepijimas. Žmogaus papilomos viruso infekcija.
2.R. Nadišauskienė. Onkoginekologija.Žmogaus papilomos virusinės infekcijos paplitimas, trizikos veiksniai ir prevencijos galimybės.Kaunas, 2007
3..Nadišauskienė. Ginekologija .Lyties organų virusinė infekcija. Kaunas,2004.
4.Ferlay J et al. GLOBOCAN 2002 Cancer incidence, mortality and prevalence worldwide.
5.VUOI vėžio apskaitos skyriaus duomenys.
6. Sveikas žmogus,2010 Nr.2 Gimdos kaklelio vėžio rizika: ar virusai ir genai veikia kartu?
7.TinoF Schwarz, Oberdan Leo. Immune response to human papillomavirus after prophylactic vaccination with A- adjuvanted HPV-16/18 vaccine. Gyn. Oncology 110(2008).

Komentuoti

loading...

Video