2012.02.13 06:35
Alergija žiedadulkėms – tai sezoninis alerginis rinitas arba rinokonjunktyvitas, kitaip vadinamas šienlige (nors šienas čia niekuo dėtas). Šiai ligai būdingi varginantys simptomai: čiaudulys, vandeningos nosies išskyros, nosies gleivinės užburkimas, nosies ir (arba) gomurio niežėjimas, akių junginės uždegimas (konjunktyvitas: būdingi požymiai – akių ašarojimas, paraudimas, niežėjimas). Sergantieji šia liga jaučia nuovargį. Visi šie simptomai gali labai sutrikdyti sveikatą (1).
Be to, sunki ligos forma pablogina įprastinę kasdieninę veiklą bei psichosocialinę gerovę (2). Per pastaruosius dešimtmečius sergamumas alerginiu rinitu labai padidėjo, ypač išsivysčiusiose šalyse. Šiandien ekspertai skaičiuoja, kad šia liga serga apie 500 milijonų žmonių visame pasaulyje ir apie 20-30% Europos gyventojų (1).
Kontaktas su žiedadulkėmis alergiškiems asmenims gali iššaukti alerginės astmos priepuolius arba simptomų pasunkėjimą. Nors nepažeistos žiedadulkės paprastai yra pernelyg didelės, kad patektų į plaučius, tyrimai rodo, jog žiedadulkių bioaerozoliai gali pasiekti net ir alveoles bei sukelti alerginės astmos priepuolius (1).
ORE KAŽKAS SKLANDO...
Dažniausi ore esantys alergenai, žiedadulkės, - tai smulkučiai, į miltelius panašūs grūdeliai, kuriuos išskiria žydintys augalai, perneša vėjas arba vabzdžiai. Žiedadulkės kryžmiškai apdulkina augalus. Ore esančios žiedadulkės gali patekti į žmogaus akis, nosį, plaučius ir ant odos bei sukelti alergines ligas.
Priklausomai nuo Jūsų gyvenamos vietos žiedadulkių sezonas gali prasidėti kovą ir tęstis iki vėlyvo rudens. Dažniausi alergenai yra žolių žiedadulkės, sukeliančios 52 proc. visų alerginio rinito atvejų (1), nors, žinoma, tai ne vieninteliai augalai, sukeliantys alergines ligas žiedadulkėms jautriems žmonėms. Žolės žydi nuo vėlyvo pavasario iki vasaros pradžios, o piktžolės – nuo vasaros antros pusės iki rudens (5). Gausiausiai į orą žiedadulkes išskiria pievų žolės: motiejukas, paprastoji šunažolė, kvapioji gardūnytė, svidrė, pievinė miglė. Piktžolių žiedadulkės, pavyzdžiui, pelyno, sukeliančios 27 proc. sezoninių alerginių rinitų – tai dar vienas svarbus alergijos žiedadulkėms šaltinis.
Žiedadulkių sezonas dažniausiai prasideda ankstyvą pavasarį - žydint medžiams. Alergines ligas dažniausiai sukelia beržo, juodalksnio, skroblo, lazdyno žiedadulkės.
Svarbu pastebėti, kad tik vienam augalui alergiškų pacientų yra labai nedaug. Didžioji dalis yra jautrūs keliems alergenams ir reaguoja į daugelį alergiją sukeliančių augalų ar maisto produktų, turinčių homologinių molekulių (alergijos maistui sindromas) (4).
ALERGIJA ŽIEDADULKĖMS IR JOS ĮTAKA PACIENTŲ GYVENIMO KOKYBEI
Priklausomai nuo sezoninio alerginio rinito ar rinokonjunktyvito simptomų sunkumo, alerginė liga gali būti lengvos, vidutinės ar sunkios eigos. 15-20 proc. Europos gyventojų serga sunkia alerginės ligos forma, kuri gali sutrikdyti įprastinę kasdieninę veiklą, miego kokybę, o tai sukelia nuovargį, kognityvinių funkcijų sutrikimą, mažėja darbingumas. Visa tai gali pabloginti psichosocialinę gerovę (2, 7). „Aš visuomet baiminuosi ateinančio vėlyvo pavasario, kadangi tai reiškia, jog turėsiu pakeisti savo gyvenseną prasidėjus žolių žiedadulkių sezonui“,- apgailestauja Lina (33 metų moteris, šiuo metu gyvenanti Vilniuje), nuo vaikystės kenčianti dėl alergijos žolių žiedadulkėms. „Aš labai greitai pavargstu, turiu atsisakyti atvirame ore vykstančių susitikimų su draugais, negaliu planuoti darbinių susitikimų. Jeigu nepavyksta jų išvengti, į susitikimą ateinu raudonomis akimis ir visą laiką čiaudau... Pastebiu, jog tai trikdo kiekvieną susitikimo dalyvį“,- priduria ji.
Alergine liga sergantiems vaikams gali iškilti mokymosi problemų: rezultatai mokykloje akivaizdžiai pablogėja. Klinikinis tyrimas, kuriame tirta, ar šienligė neigiamai veikia egzaminų rezultatus, parodė, kad studentams, sergantiems alerginiu rinitu, kuriems egzaminų dieną šienligės simptomai buvo vertinami aukštesniu nei 2 balu (remiantis 10 balų Likert skale ), tikimybė, kad egzaminų rezultatai bus blogesni, padidėja du kartus, lyginant su nesergančiųjų egzaminų rezultatais (8). „Šie rezultatai yra labai reikšmingi, nes svarbiausieji egzaminai Lietuvoje vyksta vėlyvą pavasarį ir vasaros pradžioje, kai žiedadulkių kiekis ore gali būti didžiulis!“, - sako doc. E. Razgauskas. „Norėdami išvengti ar sumažinti žiedadulkių poveikį, sezoniniu alerginiu rinitu ar rinokonjunktyvitu sergantieji pacientai turi konsultuotis su gydytoju alergologu kuo anksčiau, nes veiksmingas gydymas turi būti pradėtas iki žydėjimo sezono pradžios.“
ALERGIJOS ŽIEDADULKĖMS GYDYMAS
Po to, kai alergologas atlieka tinkamus tyrimus ir nustato, kurio augalo ar augalų žiedadulkėms pacientas yra alergiškas, vienas iš svarbiausių dalykų gydant alerginę ligą – vengti kontakto su alergenu. Žinoma, sezono metu tikrai sunku visiškai pašalinti žiedadulkes iš patalpų ir neįmanoma išvengti kontakto su jomis atvirame ore. Vis dėlto kontaktą su jomis gali sumažinti kai kurios paprastos priemonės: buvimas patalpose iki popietės (jei tai įmanoma), uždaryti langai namuose ir automobilyje, prausimasis po dušu, grįžus iš lauko, akinių nuo saulės nešiojimas ir t.t.
Be to, yra daug simptominio gydymo priemonių, kurios padeda sumažinti simptomus ir palengvina ligos kontrolę bei jos įtaką sveikatai. Vis dėlto farmakoterapija ne visada veiksminga pacientams, sergantiems sunkiomis alerginės ligos formomis, ir šių pacientų simptomus įveikti vaistais nuo alergijos dažniausiai būna labai sunku.
Alergenų specifinė imunoterapija (ASIT): kam ir kada?
Alergenų specifinė imunoterapija tinkama pacientams, sergantiems vidutinės ar sunkios eigos sezoniniu alerginiu rinitu ar rinokonjunktyvitu. Tai vienintelis žinomas gydymo metodas, įveikiantis ne tik alerginės ligos simptomus, bet ir jos atsiradimo priežastis.
PSO (Pasaulinė Sveikatos Organizacija) alergenų specifinę imunoterapiją rekomenduoja pacientams, sergantiems alerginiu rinitu ar rinokonjunktvitu, kai:
Komentuoti