Virškinamojo trakto ligos

Teksto dydis:

Virškinamojo trakto ligos

2012.10.09 11:22

Atgal į virtuvę! Taip reikėtų perfrazuoti įžymiąją VXIII amžiaus Prancūzijos sentimentalistų frazę "Atgal į gamtą!" Pakitę mitybos įpročiai, valgymo kultūros stoka ir nesibaigiantis stresas ne vieną atveja gastroenterologo pagalbos. Pacientų nuostabai, pirmasis patarimas norint sutvarkyti skrandžio veiklą - gamintis maistą namuose.

Apie virškinimo sukeliamus negalavimus kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovu, profesoriumi medicinos mokslų daktaru Jonu Valantinu.

Visi žmonės yra skirtingi

Kodėl vieni gali valgyti į celofaną supakuotas pieniškas dešreles ir jaustis puikiai, kiti, kad ir įdėmiai apsvarstę, ką dės į burną, nuolat kenčia pilvo skausmus, vidurių pūtimą, tuštinimosi sutrikimus? Pasak prof. J. Valantino, viską lemia mūsų genetika. Vieni gimsta silpnos klausos, prasto regėjimo, dirglios šlapimo pūslės, jautrios širdies, kitų - silpnas virškinamasis traktas. Blogiausia, kai jautriausia ir silpniausia yra nervų sistema.

Nemažą įtaką virškinimo sistemai turi reakcija į aplinkos dirgiklius. Ne vienas susijaudinęs, susinervinęs ir išgyvenęs stresą žmogus yra patyręs skrandžio skausmų, ne vienam prieš egzaminą "susuka vidurius".

"Stresas turi didžiulę įtaką skrandžiui, žarnynui", - tvirtina patyręs gastroenterologas. - Daugiau nei pusė mūsų skyriuje diagnozuojamų ligų yra funkcinio pobūdžio, kurias lemia nervų sistema.

Streso metu viršutinėje virškinamojo trakto dalyje rūgštingumas gali padidėti dešimt kartų. Dėl to skiriama ligų kategorija, vadinama stresinėmis opomis. Kiti skundžiasi pykinimu, vėmimu, dar kitai daliai pacientų sutrinka virškinamojo trakto motorika: vargina viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, spazminiai pilvo skausmai - dirgliosios žarnos sindromas.

Genetiškai galime paveldėti ir patologinį geležies kaupimą organizme. Tuomet diagnozuojama hemochromatozė. Jeigu organizme perdaug vario, išsivysto Vilsono liga. Uždegimines žarnų ligas, kaip antai Krono ligą, opinį kolitą gali nulemti tam tikri išorės veiksniai, t.y. nuolatinė įtampa, neigiamas stresas. Tokių ligų kasmet daugėja, pacientų amžius jaunėja. Pvz. Krono ligos atvejų padaugėjo 10-15 kartų.

Skrandžio priešas - tinginystė

"Nemažą įtaką ligų atsiradimui turi pakitę mūsų mitybos įpročiai", - tvirtina prof. J. Valantinas. - "Greitojo maisto restoranai, pusfabrikačiai, neadekvatūs mitybos patarimai veikia mūsų virškinamąjį traktą, silpnina sveikatą. Mūsų pagalbos labai dažnai kreipiasi dietų pagal kraujo grupes, mėnulio fazes ar ko nors panašaus nualinti pacientai. Užuot gyvenę kaip įprasta, žmonės ima eksperimentuoti su savimi. Taip išsivysto anoreksijos - badavimai, bulimijos - persivalgymai. Žmonės drastiškai meta svorį, kuris su vėliau atauga su kaupu, o ilgainiui paveikia ir virškinamojo trakto veiklą".

Pasak profesoriaus, bene didžiausia blogybė yra ta, kad nustojome gaminti maistą namuose. Prieš bene penkerius metus paklausęs savo kolegės, ilgą laiką gyvenančios JAV, ar dažnai ji gaminanti maistą namuose, sužinojo, kad tik kartą... metuose, prieš Kalėdas.

"Toliau bus dar blogiau. Žmonės leidžiasi kvailinami, pasiduoda reklamai, vaikai reikalauja traškučių, mikrobangų krosnelėse greitai paruošiamų šaldytų patiekalų, kuriais mirgėte mirga televizijos ekranai, - neabejoja gastroenterologas. - Mūsų tinginystė yra visų virškinamojo trakto ligų progreso variklis".

Yra ištirta, kad šaldymo metu maiste esantis krakmolas pakinta. Atšildant maistą, vyksta jo retrogradacija. Tai reiškia, kad krakmolas įgauna visiškai kitokią formą, ir mūsų organizmas nesugeba jo suvirškinti bei pasisavinti. Dėl to skundžiamasi vidurių pūtimu, sunkumu skrandyje, pilvo skausmais.

Dėl virškinimo sutrikimų kenčia gyvenimo kokybė

Sutrikus virškinimui, nukenčia stemplė, skrandis, storoji žarna. Skrandžio funkcinei dispepsijai, populiariai vadinamai gastritu, įtakos turi tam tikri maisto produktai, nervų sistema bei gyvenimo būdas.

"Įsivaizduokite, keletą ar daugiau metų be atostogų dirbantį žmogų. Be abejonės, kad anksčiau ar vėliau jam ims strigti virškinamojo trakto veikla, pradės varginti vidurių užkietėjimas ar viduriavimas ar kitos bėdos", - perspėja dr. J. Valantinas. - "Didžiausias pavojus yra tas, kad tos ligos nekelia labai didelio pavojaus sveikatai. Todėl žmonės ilgą laiką nekreipia į jas dėmesio. Kita vertus, tos ligos labai atsiliepia gyvenimo kokybei, bendrai savijautai. Tik nebepajėgdami taikstytis su jais varginančiais nemaloniais pojūčiais, pacientai ryžtasi kreiptis gydytojų pagalbos".

Nemažai prof. J. Valantino pacienčių atvyksta į ligoninę dėl skrandžio veiklos sutrikimų valgant vien tik "žalią" maistą. Pasak gastroenterologo, žmonės ne karvės: "Jos valgo žolę ir turi du skrandžius, žmonės turi tik vieną. Žmogus kaip žiurkė: jis yra visaėdis ir turi valgyti įvairų maistą. Maistas turi būti subalansuotas, būtina gauti atitinkamą kiekį riebalų, baltymų, angliavandenių, skysčių".

Skandinti savęs nereikia

Pastaruoju metu daug kalbama, kad per parą žmogui privalu išgerti du litrus vandens. Į tą kiekį neįskaičiuojami skysčiai: arbata, kava, sultys, sriuba. Tad, kiek žmogui reikia skysčių ir, jeigu geriame vandenį, kokį rinktis?

Kaip sakė dr. J. Valantinas, savęs skandinti dviejuose litruose vandens nereikia, juolab nepiktnaudžiauti labai stiprios mineralizacijos vandeniu. Būtent toks, prisodrintas natrio chlorido, kitų mineralų, mineralinis vanduo labai pavojingas sergantiems širdies ligomis. Žmogaus organizmas pats žino, kiek jam reikia. Pažiūrėkite į vaikus, jie geria tada, kai yra ištroškę, geria tiek kiek nori, mėgaujasi kiekvienu gurkšniu. Kiekvieną vandens stiklinę organizmas turi pašalinti. Tai apkrova širdžiai, darbas inkstams. Geriausia rinktis stalo, silpnos mineralizacijos, negazuotą vandenį.

Civilizacijos ligos

Ilgai negydomos virškinamojo trakto ligos gali komplikuotis tulžies pūslės akmenlige. Šia liga serga kas dešimtas žmogus. Kartu su nutukimu ir prasta mityba išsivysto metabolinis sindromas, padidėja kraujospūdis, suriebėja kepenys, diagnozuojamas statohepatitas. Tai yra nealkoholinis hepatitas, bet esant šiai diagnozei daliai ligonių vystosi kepenų cirozė. Valgant rafinuotą, t.y. labai perdirbtą, neįvairų maistą, kenčia žarnynas, vystosi storosios žarnos vėžys.

Trys didieji banginiai, galintys padėti apsisaugoti nuo virškinamojo trakto ligų - subalansuota mityba, fizinis judėjimas bei darbo ir poilsio režimas.

Komentuoti

Skaitytojų komentarai (4)

Kristina 2016.02.04 08:53

Sveiki, kelinta diena tuštinantis matau išmatose kraujo (nemažai). Nuo ko tai gali būti? Sveikata nesiskundžiu. man 31 metai.

Janina 2015.01.21 09:27

Kokia mityba sergant gastritu?

laima 2013.02.20 16:30

laba diena, prasau pagelbekit,,, vemiu,,, ka suvalgau viska isvemiu po keliu min, arba valandu,, prasideda galvos bega
inis skausmas ir tik pasilenkiu zemyn isvemiu viska,,, :( taip jau tesiasi 2 sav, buna kad nevemiu diena,,,, po to istisai 3 d, vemiu,,, stengiuosi valgyt daug darzoviu, jogurtu,, jei suvalgau kazka stipriau, kaip kokios mesos, ar makaronu su grietinele,,isvemiu kaip mat,,, :( ta pati problema buvo pries 4 metus,,, geriau tada vaistus dare tyrimus skrandzio ir 12 pirstes zarnos, rado daug bakteriju,, ar gali visa tai atsinaujinti?? :(

Video