Vasaros traumos

Teksto dydis:

Vasaros traumos

2013 birž. 12 15:20

Ilgai laukta vasara atėjo ne vien su džiaugsmais. Būtent šiuo metų laiku nutinka itin daug nelaimių, dėl kurių tenka kreiptis net medikų pagalbos. Gydytojų teigimu, dažniausiai nukenčia jauni, darbingo amžiaus vyrai. Kone pagrindinė nelaimių priežastis – alkoholis. 

Žaizdos sugis greičiau, jeigu pagalbos kreipsitės nedelsiant

Kaip sakė Vilniaus universitetinės ligoninės Traumatologijos skyriaus vedėjas Balys Vaitekonis, vasarą dažniausiai vyrauja pjautinės, durtinės, muštinės bei traiškytos žaizdos. Neretai jos patiriamos dirbant ūkio darbus, tačiau nemažai atvyksta smurto aukų, apkvaišusių nuo alkoholio bei narkotikų.

Lūžiai sudaro apie 20 proc. sužeidimų, 80 proc. – minkštųjų audinių pakenkimai, raiščių trūkimai, patempimai.

Persipjovus nereikia labai išsigąsti. Kiekviena žaizda kraujuoja, ir tai yra normalu, tikino B. Vaitekonis. Itin gausiai kraujuojama pažeidus stambiąsias kraujagysles: venas ar arterijas.

Pirmiausia reikia stengtis sustabdyti kraujavimą spaudžiamuoju vatos-marlės tvarsčiu. Jeigu po ranka yra antiseptinių tirpalų, žaizdą derėtų išplauti, jos kraštus sutepti jodu. Šiukštu nerišti jokių timpų. Jeigu tvarstis permirksta krauju, aptvarstyti papildomai. Pažeistą galūnę reikia laikyti pakeltą. Galima išgerti nuskausminamųjų vaistų ir važiuoti į artimiausią medicinos įstaigą. Čia nukentėjusysis bus paskiepytas nuo stabligės, chirurgai sutvarkys žaizdą.

Esant uždaram lūžiui, būtina imobilizacija parankinėmis priemonėmis: lentele, lazda, skėčiu ir pan. Taip pat padės ir nuskausminamieji vaistai. Po to – važiuoti į ligoninę arba kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Esant atviram lūžiui, žaizdą reikia aptvarstyti, lūžgalį imobilizuoti, išgerti nuskausminamųjų vaistų. Taip pat patartina negerti skysčių, nes atliekant operaciją tai trukdys nejautrai.

Įkandus šuniui, taip pat reikia kreiptis medikų pagalbos, kad žaizdą būtų sutvarkyta, įšvirkšta vaistų nuo stabligės.

Patyrus traumą, nereikia delsti. Kuo anksčiau bus suteikta kvalifikuota medicinos pagalba, tuo greičiau žaizda bus sutvarkyta, ji greičiau užgis. Po 6-12 valandų suteikta pagalba nebus tokia efektyvi, nes per tą laiką žaizdoje esantys mikrobai prailgins gijimo laiką.

Sunkiausiai gyja muštos, traiškytos, užterštos, tarkime, žemėmis, žaizdos. Paprastai žmonėms sunku susitvarkyti tokais žaizdas, todėl ir šiais atvejais reikia vykti į medicinos įstaigą.

Visų traumų atvejais pirmąją parą labai efektyvūs šaldomieji kompresai. Jie sumažina skausmą, tinimą. 

Gyvatės kanda besigindamos

Atostogų pagalbos prireikia nukentėjusiems nuo roplių ir vabzdžių. Lietuvoje gyvena tik viena nuodinga gyvatė – angis. Tačiau, kaip sakė ilgametę darbo patirtį turintis Vilniaus universitinės ligoninės Ūmių apsinuodijimų skyriaus gydytojas toksikologas Raimundas Purvaneckas, Lietuvoje dar nė karto nefiksuotas mirties atvejis nuo šios gyvatės įkandimo. Kita vertus, labai pavojinga, jeigu angis įkanda vaikams ar pagyvenusiems žmonėms. Pavojingos įkandimui vietos – galva, kaklas. Šios vietos užtinsta, gali komplikuotis kvėpavimas, prasidėti dusulys.

Įkandimo vietoje pasilieka dviejų iltinių dantų žymės, per kuriuos angis suleidžia nuodus. Paprastai, spėjama pamatyti nušliaužiant gyvatę. Pirmoji pagalba suteikiama bandant išspausti iš įkandimo vietos nuodus. Jokiu būdu negalima dėti jokių spaudžiančių tvarsčių, pakanka įkąstą vietą imobilizuoti, dėti šaldančius kompresus ir kuo skubiau kreiptis gydytojų pagalbos. Medicinos įstaigoje sušvirkščiama adrenalino, kad kraujagyslės susitrauktų ir nuodai rezorbuotųsi mažiau, vėliau teikama specializuota pagalba. Ligoninėje sušvirkščiama serumo, maždaug po savaitės gydymo ligonis pasveiksta.

Itin saugotis gyvačių reikia karštomis dienomis. Jos slepiasi vėsesnėse, drėgnesnėse vietose, lenda į daržus, šieno kauges. Dažniausiai nukenčia žmonės dirbantys laukuose, vartantys šieną. Jie turėtų būti itin budrūs, avėti guminį apavą. Gyvatės pirmos nepuola, jos tiesiog ginasi, kai ant jų užlipama ar paliečiama šakėmis. 

Vabzdžiai pavojingi alergiškiems

Kiekvieną vasarą gydytojų pagalbos prireikia ir vabzdžių sugeltiems žmonėms. Bičių, vapsvų, širšių įkandimai nėra labai pavojingi – nebent žmogus yra alergiškas vabzdžių nuodams. Svarbu ir sugeltoji vieta. Pavojingos vietos – galva ir kaklo sritis. Suprantama, kad labai jautrūs įgėlimams yra vaikai.

Sugėlus vabzdžiams – pirmoji pagalba – antihistamininiai preparatai bei šaldymas.

Erkės pavojingos dėl platinamų ligų. Suprantama, ne visos erkės apkrėstos encefalitu ar Laimo liga. Tačiau jų aptinkama kone visoje Lietuvoje. Todėl labai svarbu po kiekvienos išvykos į gamtą kruopščiai apsižiūrėti visą kūną.

Vos tik įkibusią erkę pašalinti nesunku: sukant prieš laikrodžio rodyklę. Tačiau, jeigu aplink vabzdį paraudę, jis įsisiurbęs giliau, būtina kreiptis į medicinos įstaigą, kur specialiais įrankiais erkė bus ištraukta ir patikrinta. Niekas nėra apsaugotas nuo apkrėstos erkės įkandimo. Tuomet skiriamas gydymas, pacientas stebimas ilgą laiką. 

Alkoholis pavojingesnis vasarą

Deja, vasarą dažniau nei kitais metų laikais, toksikologų pagalbos prireikia apsinuodijusiems alkoholiu. Gydytojas R. Purvaneckas patikino, kad esant karščiams tokių ligonių gerokai padaugėja. Žmonės gerdami jiems įprastą kiekį alkoholio, nepagalvoja, kad šilumoje organizmas elgiasi kitaip. Prakaituojant, kvėpuojant prarandama daugiau skysčių, dėl to sutirštėja kraujas. Todėl alkoholis ir paveikia greičiau, nes sumažėjusiam kraujo tūriui tenka tas pats alkoholio kiekis.

Kaip sakė toksikologas, žmogaus organai – inkstai, kepenys – pritaikyti kovai su alkoholiu, tačiau smegenys ne visada klauso organizmo.

Apsinuodijusį alkoholiu, sunkiai besiorientuojantį asmenį reikia paguldyti ant šono, kad jis neužspringtų vemdamas, stengtis girdyti vandeniu ir kuo skubiau gabenti į medicinos įstaigą. 

Sunkiausios – galvos ir stuburo smegenų traumos

Kiekvieną vasarą į Vilniaus universitinės ligoninės Neurochirurgijos skyrių patenka apie 50 pacientų, patyrusiųjų komplikuotų galvos ir stuburo smegenų traumų, nervų sužalojimų. Iš viso stuburo pažeidimai sudaro nuo 0,7 iki 4 proc. visų sužalojimų. Tai, pasak Neurochirurgijos skyriaus vadovo neurochirurgo Vladislavo Kiedos, palyginus nėra daug, tačiau po šių traumų kone visi pacientai lieka invalidai. Patyrusiems neurokomplikuotus lūžimus nustatomas I arba II grupės nedarbingumas.

Kaklo slankstelių lūžiai su stuburo smegenų ar nervų pažeidimais diagnozuojami maždaug 30-40 pacientų. Stuburo danties – antrojo slankstelio, ant kurio laikosi galva – lūžiai nustatomi maždaug 10 nukentėjusiųjų. Po pastarosios traumos asmuo paprastai miršta iškart. Taip pat skyriuje gydomi pacientai, patyrusieji ne itin didelis nervų pažeidimas. Jiems sumontuojamas haloaparatas: ant galvos uždedamas žiedas fiksuojantis galvą, jis sujungiamas su kūnu specialia liemene. Kaklas tampa nejudrus, imobilizacija padeda slanksteliams sugyti.

Esant karštiems orams nusenka visi vandens telkiniai

Pasak gydytojo V. Kiedos, didžiąją daugumą traumų lemia vasaros karščiai. Dažniausiai alkoholio padauginę vaikinai ar vyrai atsigaivinti stačia galva neria į jiems nežinomus vandens telkinius. Todėl vienas svarbiausių perspėjimų – nenardyti nežinomose vietose. Taip pat derėtų atsiminti, kad esant šiltiems orams, nusenka vanduo ežeruose ir upėse. Tad jeigu karščiai užtruko ilgai, neverta rizikuoti nardyti net ir gerai žinomuose vandens telkiniuose.

Apie 50-60 proc. visų traumų pacientai patiria vandenyje. Likusios – autotraumos bei buitinės. Pastarosios pasitaiko šienapjūtės metu, nukenčia vyresnio amžiaus žmonės, nukritę nuo šieno vežimų ar kupetų. Tokių atvejų būna 3-5 per metus. 

Visos traumos operuojamos

Maždaug priež 20 metų apie 50 proc. žmonių po šių traumų neišgyvendavo. Tuomet dar nebuvo atliekamos tokios operacijos, jie tebuvo slaugomi, ilgainiui išsivystydavo plaučių, šlapimo takų komplikacijos, ligoniai mirdavo.

Dabar visos traumos yra kuo skubiau operuojamos. Tokius ligonius slaugyti galima iškart po operacijos. Pažangiausia medicinos technika ir gydymo galimybės suteikia maksimalią pagalbą neurokomplikuotiems ligoniams. Jiems taikoma pragulų profilaktika - jie vartomi, jeigu reikia – netrukus po operacijos jie yra sodinami.

Kaip sakė neurochirurgas V. Kieda, į vandenį nėręs ir traumą patyręs žmogus, bet nepraradęs sąmonės turi daugiau šansų likti maksimaliai judrus. Jo galima paklausti apie kojų bei rankų jautrumą, paprašyti jas pajudinti. Jeigu jis negali to padaryti, be abejonės pažeistos stuburo smegenys, yra slankstelių lūžių. Tais atvejais būtina imobilizuoti kaklą ir galvą. Pasitaiko, kad stuburo smegenys būna tik sumuštos, bet nenutrauktos. Laiku ir sėkmingai atlikta operacija gali pastatyti žmogų ant kojų.

Jeigu nėręs į vandenį ir traumą patyręs žmogus praranda sąmonę, taip pat reikia imobilizuoti galvą ir kaklą, be abejo, būtina atlikti ir dirbtinį kvėpavimą „burna į burną“, išorinį širdies masažą.

Tokio asmens gydymas yra labai sudėtingas. Paprastai kitą dieną išsivysto plaučių uždegimas, kitos komplikacijos. Tačiau ir tokiais atvejais medicina gali padėti nemažai. 

Nekvalifikuota pagalba gali pakenkti

Nukentėjusio autoavarijoje žmogaus jokiu būdu nereikia kuo greičiau kelti ar nešti. Nukentėjusysis gali mirti nuo trauminio šoko. Atvažiavusi greitoji medicinos pagalba pirmiausia imobilizuos kaklą ir galvą, ir tik po to nugabens į ligoninę. Suprantama, esant aiškiems lūžiams, būtina suteikti pirmąją medicinos pagalbą: sustabdyti kraujavimą, aptvarstyti žaizdas, duoti nuskausminamųjų vaistų. 

DAUGIAU APIE PIRMĄJĄ PAGALBĄ ČIA>>

Aušrinė Baronaitė

Komentuoti