Vaikai, sergantys dėmesio ir aktyvumo sutrikimo sindromu (ADHD), patiria sunkumus kertant gatvę

Teksto dydis:

Vaikai, sergantys dėmesio ir aktyvumo sutrikimo sindromu (ADHD), patiria sunkumus kertant gatvę

2011 rugp. 16 00:00

Vaikai, sergantys dėmesio ir aktyvumo sutrikimo sindromu (ADHD), dažniau patiria sunkumų, kai reikia kirsti gatvę nei tie, kurie šio sutrikimo neturi.
Mokslininkai iš Alabamos universiteto Birmingeme naudojo gatvę imituojančias kompiuterines priemones, kad nustatytų ar 39 vaikai, nuo 7 iki 10 metų amžiaus, sergantys ADHD sindromu, kerta gatvę ne taip saugiai, kaip kiti 39 vaikai, neturintys šio sutrikimo.
Ankstesni tyrimai parodė, kad vaikai, sergantys ADHD sindromu turi didesnę riziką susižeisti, o sergantys ADHD sindromu suaugusieji linkę rizikingiau vairuoti.
“Mes tikėjomės, kad vaikai, sergantys ADHD nerodys tinkamo elgesio gatvėje įgūdžių,” teigė tyrimų bendraautorė Despina Stavrinos, Alabamos universiteto Birmingeme Sužeidimų kontrolės tyrimų centro asistentė.
Visgi vaikai, sergantys ADHD sindromu, prieš peržengdami gatvę pažvelgdavo į abi kelio puses, visai kaip ir sveikieji. Skirtumas buvo tik tas, kad jie nuspręsdavo eiti per gatvę tada, kai sąlygos būdavo kur kas pavojingesnės.
Arti pavojaus
“Mes stebėjome, kiek laiko jie pasilieka saugiai kirsti gatvę.” Teigė Stavrinos. “Jie rizikavo būti partrenkti, nes kirsdavo gatvę mašinai esant visai netoliese.”
Vaikai, dalyvavę tyrimuose buvo gydomi trijose vietinėse klinikose, jiems buvo diagnozuotas ADHD sindromas. Tiriamieji liovėsi vartoję ADHD medikamentus mažiausiai 24 valandoms prieš bandomuosius tyrimus.
Mokslininkai pirmiausia paprašė vaikų kirsti gatvę 25 pėdų atstumu, kad išsiaiškintų, koks vidutinis jų ėjimo greitis. Vėliau buvo atliekami tyrimai pasitelkiant kompiuterizuotas priemones, imituojančias gatvę ir joje vykstantį eismą.
Ekranuose buvo rodomas virtualus kelias su eismu iš abiejų pusių. Testo metu vaikai nulipdavo nuo medinio šaligatvio ant specialios lentelės, kai pajusdavo, kad kirsti gatvę saugu. Kiekvienas vaikas kartojo šią užduotį 15 kartų.
ADHD sindromu serganti grupė „parodė tinkamus ėjimo šaligatviu įgūdžius, visai kaip įprastai besivystanti kontrolinė grupė – vaikai be ADHD,“ teigė Stavrinos.
Vaikai, sergantys ADHD žiūrėjo į abi kelio puses; tačiau, jie peržengdavo gatvę kai tai buvo mažiau saugu. Jie eidavo per gatvę tada, kai tarpai tarp mašinų buvo mažesni ir jiems likdavo mažiau laiko saugiai kirsti gatvę.
Skirtumai priimant sprendimus
Skirtumas yra tas, kad skirtingai priimami sprendimai, teigė Stavrinos. Vaikai, turintys ADHD sutrikimą buvo išmokę tą pačią informaciją kaip ir sveikų vaikų grupė, tačiau tai buvo mažiau efektyvu apdorojant informaciją.
Ši smegenų funkcija vadinama vykdomąja funkcija, „buvo apibūdinta kaip smegenų branduolių veiklos sutrikimas sergančiuosiuose ADHD,“ sakė Stavrinos.“ Moksilininkai siekia išsiaiškinti kaip vykdomoji funkcija atsiliepia pėsčiųjų saugumui.“
Vykdomosios funkcijos sutrikimai vaidina svarbų vaidmenį kertant gatvę vaikams, kurie serga ADHD ir tai ne naujiena, teigė Raselas Berklis (angl. Russell Barkley), Pietų Karolinos Medicinos universiteto psichologijos profesorius.
„ADHD iš tiesų yra vykdomosios funkcijos sutrikimas,“ teigė Berklis. „Mes tai jau žinojome.“
Berklis paaiškino, kad vykdomosios funkcijos sutrikimas sergančiuose ADHD dažnai paveikia savimonę, savikontrolę, darbinę atmintį, savęs motyvaciją. Taip pat, žmonės sergantys ADHD sutrikimu gali sunkiau orientuotis laike.
„Jie pradeda kirsti gatvę, kai turi dešimt sekundžių jai pereiti, tačiau elgiasi taip, lyg turėtų tam marias laiko,“ teigė Berklis. „Jie nemoka jausti laiko. Laikas yra sergančiųjų ADHD priešas.“
„Tyrimo trūkumas yra tas, kad mokslininkai neatsižvelgė į IQ (intelekto koeficientą),” teigė Berklis. Vaikai, sergantys ADHD, surenka vidutiniškai nuo 7 iki 10 taškų mažiau atlikdami IQ testus, teigė jis.
Tyrimai naudingi, nes tai parodo tėvams, kad mokyti vaikus žiūrėti į abi kelio puses prieš kertant gatvę neužtenka. “Turite kontroliuoti ADHD sindromu sergančius vaikus kur kas labiau nei kitus,” teigė Berklis.
Ateityje Stavrinos tikisi vadovauti panašiems tyrimams su ADHD sergančiais vaikais jiems vartojant specialius medikamentus, kad išsiaiškintų, ar tuo metu jų įgūdžiai tampa saugesni. Ji taip pat norėtų atlikti longitudinius tyrimus, kad išsiaiškintų, ar tikrai suaugę šie vaikai tampa rizikingesniais vairuotojais.
Šaltinis: livescience.com

Komentuoti

Skaitytojų komentarai (2)

Nedas 2013 saus. 24 10:28

Taip ADHD ir ADD yra ligos http://en.wikipedia.org/wiki/Attention_deficit_hyperactivity_disorder

hm 2011 rugs. 20 10:40

O ADHD yra liga???