Užtraukus dūmo ištiko infarktas

2011.06.01 00:00

Kiekvienais metais pasaulyje dėl rūkymo sukeltų ligų miršta apie 4 mln. žmonių, t. y. 11000 per dieną. Pasaulinė sveikatos apsaugos ministerija įspėja: keturiasdešimtmečius rūkalius širdies priepuoliai pakerta penkis kartus dažniau, nei jų nerūkančius bendraamžius. Tai tyrimų, atlktų, stebint dvidešimt vienos šalies 33 – 64 metų amžiaus gyventojus, rezultatai. Jei rūkantįjį ištinka širdies priepuolis, kito priepuolio tikimybė jam padvigubėja. Rūkant nuo vienos iki keturių cigarečių per dieną, rizika mirti nuo širdies ligų padidėja tris kartus, teigia Norvegijos mokslininkai. Be to, jų atliktų tyrimų duomenimis, moterims tai gresia dažniau. Nepaguodžiantys rezultatai ir tiems „parūkantiems kartais“. Jie septyniais procentais labiau rizikuoja mirti nuo išeminės širdies ligos, o moterims „šansas“ susirgti plaučių vėžiu išauga net 47 proc. Su kiekviena papildomai surūkyta cigarete tokie ŠANSAI auga. Gal parūkom?

Rūkymas paverčia jaunas širdis taikiniu širdies priepuoliui

Dažniausiai rūkalius pakerta onkologinės ligos. Gal tai tik laiko klausimas, bet vis dėlto neišvengiamas. O jei kas nors dėl savo įpročio rūkyti ir negavo plaučių vėžio, tai tik dėl to, kad jis iki jo paprasčiausiai nedagyveno – numirė anksčiau nuo kitų ligų.

Antrasis smūgis, kuris laukia rūkorių – širdies ir kraujagyslių ligos. Čia mechanizmas paprastas: nikotinas, patekęs į organizmą, be savo dirginamojo efekto sukelia lygiojo raumenyno, visų pirma kraujagyslių sienelų, spazmus. Per susiaurėjusias kraujagysles širdžiai tampa sunkiau pumpuoti kraują: pakyla arterinis kraujo spaudimas. Bet iki to laiko nikotino poveikis jau baigėsi, kraujagyslės išsiplėtė ir širdis varo per jas papildomą kraują. Tada prasideda taip vadinamas apsauginis kraujagyslių spazmas – sienelės traukiasi jau besipriešindamos papildomam spaudimui... Po tokių „treniruočių“, ypač vykstančių ilgą laiką, rūkančiojo kraujagyslių sienelės tampa vis mažiau elastingos, o tai kelias į išemiją, hipertoniją ir panašias pasekmes.

Be to:

• rūkančiojo širdis plaka 10 – 20 dūžių per minutę dažniau, taigi per metus jai tenka 5 – 10 milijonų dūžių daugiau nei nerūkančio žmogaus širdžiai.
• nuo rūkymo kraujagyslėse susidaro  kraujo krešuliai , labai padidinantys miokardo infarkto grėsmę.
• rūkymas pagreitina aterosklerozinių plokštelių susidarymą ant kraujagyslių sienelių. Šios plokštelės kartu su nikotino sukeltu širdies kraujagyslių spazmu gali būti krūtinės anginos, širdies infarkto ar net staigios mirties priežastis
• Rūkantiesiems širdies infarktas dažniau baigiasi mirtimi.
• Moterims rūkymas paankstina menopauzę ir pagreitina krešulio susidarymą kraujagyslėse, todėl rūkančios moterys dažniau patiria širdies priepuolį už nerūkančias.
• Nerūkančiųjų, pabuvusių prirūkytoje aplinkoje bent 30 minučių, kraujyje pradeda daugėti anglies monoksido, jiems padidėja kraujospūdis ir padažnėja širdies plakimas.
• Širdies ir kraujagyslių ligų rizika ypač didelė, jeigu rūkyti pradedama iki 15 metų.

Nepradėk, o jei pradėjai – mesk

Geriausia, žinoma, nepradėti. Jiems čia nėra ko ir skaityti, nebent dažnai tampa pasyviais rūkoriais. Šie taip pat papuola į rizikos grupę. Nutarusiems mesti, lengva nebus. Deja, nėra metodo, kuris šimtu procentų garantuotų, kad žmogus vėl nepradės rūkyti. Nustatyta, kad derinant įvairias pagalbas – antidepresantus, nikotino terapiją, psichoterapiją – gydymo efektas yra iki 70 procentų. Savo jėgomis, be jokios pagalbos rūkyti meta apie 5 procentus žmonių.

Kadangi nikotinas, būdamas narkotine medžiaga, sukelia priklausomybę, mesti rūkyti rūkoriams yra sunku.

Yra 2 pagrindiniai būdai, kuriais siekiama padėti mesti rūkyti, tai:

• medikamentiniai būdai – siekiant palengvinti abstinencijos sindromą, skiriama nikotino pakaitos terapija: vartojami nikotino pakaitalai, tokie kaip kramtomoji guma su nikotinu, pleistras su nikotinu, tabletės, inhaliatoriai. Geriausiu atveju, dėl taip vadinamos nikotino pakaitos terapijos, atprantama nuo rūkymo, tačiau atsiranda tapati priklausomybė pakaitalams. Taip pat naudojami medikamentai be nikotino.
• psichologiniai būdai – jais siekiama išvaduoti rūkančiuosius nuo psichologinės priklausomybės (metusiųjų rūkyti grupės, pagalbos telefonai, savipagalbos knygos ir pan.). Taip pat naudojami ir kiti metodai (kurių veiksmingumas nėra mediciniškai įrodytas), tokie kaip akupunktūra, hipnozė, homeopatija ir kiti.

Vertingi patarimai metantiems rūkyti

1. Keiskite įprastą situaciją, kurios metu rūkote!
2. Jeigu Jūs norite kažką laikyti rankose, pasiimkite tušinuką, monetą ar kitką, tik ne cigaretę.
3. Jeigu Jums norisi kažką turėti dantyse, pabandykite becukrę kramtomąją gumą, ledinukus arba kažką, nuo ko neaugtų svoris.
4. Bandykite gerti sultis ar valgyti vaisius, kai Jums atrodo, kad rūkote.
5. Kartais Jums atrodo, kad pavargote nuo visko ir norisi užsirūkyti. Atsiminkite, kodėl metate. Jeigu laikysitės savo, sunkumai praeis.
6. Nepasiduokite žaidimams „viena cigaretė nieko blogo" arba „surūkysiu ir įrodysiu sau, kad mečiau".
7. Nepamirškite, kad po savaitės ar kelių, kiti nustos jus skatinti mesti ir net pamirš, kad Jūs jau neberūkote. Neatsipalaiduokite ir nepamirškite, ko siekiate.