Ūminis peties srities skausmas būna dėl traumos arba degeneracinių ir uždegiminių ligų. Kadangi žmogaus petys sudarytas iš daugybės anatominių struktūrų, todėl ir skausmo priežasčių gali būti labai daug. Žemiau aptariamos pagrindinės skausmą malšinančios priemonės, tinkamos gydyti konservatyviai.
Judriausias žmogaus organizme
Žmogaus petys yra sudėtinga anatominė struktūra, sudaryta iš peties sąnario, petinio raktikaulio sąnario, krūtinkaulinio raktikaulio sąnario ir popetinio bei pomentinio tarpų. Kiekvienas sąnarys sudarytas iš kaulų ir minkštųjų audinių, kurie suteikia sąnariui judrumo ir stabilumo. Peties sąnarys yra judriausias žmogaus organizme.
Traumos – dažniausia skausmo priežastis
Skausmas yra pagrindinis negalavimas, dėl kurio žmogus kreipiasi į gydytoją pagalbos. Dėl skausmo sutrinka rankos funkcija: sumažėja judesių amplitudė, trūksta jėgos. Atsiradus ūminiam skausmui, reikia išsiaiškinti jo priežastį. Jeigu tai įvyko dėl traumos ir stipriai skauda, reikia nedelsiant kreiptis į ligoninę. Traumos metu gali lūžti arba išnirti kaulai, plyšti raiščiai. Šiuos sužeidimus tinkamai diagnozuoti, suteikti būtinąją pagalbą ir vėliau gydyti gali tik specialistas ortopedas traumatologas. Paprastai kaulų lūžiams gydyti neužtenka vien skausmą malšinančių vaistų. Reikia tinkamai imobilizuoti pažeistą galūnę, o kartais tenka atlikti operaciją. Jeigu pacientas kreipiasi pavėluotai, gydymas gali užsitęsti arba komplikuotis.
Netgi dėl minimalios traumos (pasuko arba patempė ranką) gali atsirasti stiprus skausmas. Dažniausiai diagnozuojamas raumenų arba sausgyslių patempimas. Šiuo atveju tinkamą gydymo būdą gali paskirti šeimos gydytojas. Kartais dėl minimalios traumos paūmėja degeneracinės peties ligos, todėl prieš tai visiškai sveikam pacientui netikėtai diagnozuojamas antdyglinio raumens sausgyslės plyšimas, sąnario artrozė arba kalkėjanti tendinozė. Idiopatinis adhezyvinis kapsulitas, kuris pasireiškia staiga progresuojančiu judesių amplitudės sumažėjimu (sąnario kontraktūra), stipriu skausmu, taip pat gali būti išprovokuotas minimalios traumos. Labai dažnai ortopedinės ligos pasireiškia be aiškios priežasties. Skausmas staiga atsiranda naktį, o pacientas negali paaiškinti jokių stiprų skausmą galinčių sukelti priežasčių.
Specialistų pagalba
Jeigu skausmo nepavyksta numalšinti paprastomis priemonėmis, sutrinka rankos funkcija, rekomenduojama kreiptis pas ortopedą-traumatologą. Prieš tai šeimos gydytojui paskyrus atliekamos peties sąnario priekinė, šoninė ir ašinė rentgenogramos. Taisyklingai ir kokybiškai atliktos rentgenogramos duoda labai daug informacijos, todėl šeimos gydytojui neverta iš karto rūpintis sudėtingais kompiuteriniais tyrimais (magnetinio rezonanso tomografija, kompiuterine tomografija). Esant reikalui, šiuos tyrimus paskirs ortopedas-traumatologas.
Šaltis - paprasta, bet efektyvu
Atsiradus ūminiam skausmui peties srityje, pirmas dvi paras rekomenduojamas šaltis. Šaldomosios procedūros nėra malonios pacientui, tačiau jos labai veiksmingos. Šaltis mažina skausmą, patinimą ir uždegimą. Šaltį reikia išlaikyti apie 20–30 minučių. Per šį laiką šaltis prasiskverbia giliau į minkštuosius audinius ir slopina skausmą. Šalčio procedūras reikia kartoti 3–5 kartus per dieną. Kartu su šalčio procedūromis skiriama vaistų nuo skausmo, ranka imobilizuojama specialiu įtvaru arba parišama skarele.
Vaistus rinktis atsakingai
Šiuo metu vaistinėse parduodama gausybė analgetikų, todėl tinkamą vaistą gali būti sunku pasirinkti. Nėra universalaus vaisto, tinkamo visiems pacientams, todėl jis parenkamas individualiai. Ūminiam skausmui slopinti skiriama greitą poveikį turinčių vaistų, todėl ilgai veikiantys nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) netinka. Visi skausmo varginami pacientai nori gauti „stipraus" vaisto nuo skausmo, todėl dažniausiai skiriama vaistų injekcijomis (diclofenacum, ketorolacum, metamizolum). Tačiau išgerti tabletę yra daug paprasčiau negu suleisti vaistų į raumenis, o poveikio trukmė abiem būdais vartojamų vaistų yra vienoda. Nereikėtų pamiršti paracetamolio tablečių, kurios parduodamos be recepto ir pasižymi geru analgetiniu poveikiu. Visi NVNU turi nepageidaujamą poveikį virškinamajai sistemai. Kai kurie gali sukelti toksinį poveikį kepenims arba inkstams. Todėl negalima šių vaistų perdozuoti, o, pastebėjus nepageidaujamą arba toksinį poveikį, nustoti vartoti vaistų ir kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Kai kurie NVNU būna tepalo ar gelio formomis. Veiklioji medžiaga (ketoprofenum, ibuprofenum, diclofenacum) pasiekia minkštuosius audinius prasiskverbusi pro odą. Šie vaistai labai tinka mažoms traumoms gydyti, kai skausmas nėra stiprus. Jeigu skausmas stiprus, nerekomenduojama trinti skaudamos vietos. Geriau pasirinkti geriamuosius analgetikus. Nereikia užmiršti, kad tepalo sudedamosios dalys gali sukelti odos alergines reakcijas (kontaktinį alerginį dermatitą), todėl oda parausta, niežti, atsiranda patinimas, serozinių pūslelių arba pūslių. Pastebėjus minėtus simptomus, rekomenduojama kuo greičiau nuplauti tepalą ir odos daugiau niekuo netepti. Pratrūkus pūslelėms, pažeistą odą reikia uždengti steriliu tvarsčiu ir kreiptis į gydytoją.
Ilgo veikimo gliukokortikosteroidų (GKS) injekcijos gali sumažinti skausmą. Šių vaistų skiriama tik nustačius diagnozę ir jeigu nepadeda geriamieji arba parenteriniai (injekcijomis) analgetikai. Tai nėra pirmos eilės vaistas.
Mankšta – veiksminga ir naudinga
Pasyvių judesių mankšta – labai veiksminga ir naudinga gydomoji priemonė. Ji skiriama pacientams, kuriems nuslopintas stiprus ūminis skausmas. Šie pratimai skirti peties sąnario judrumui išsaugoti, nuo skausmo įsitempusiems raumenims atpalaiduoti. Pasyvių judesių mankštą galima atlikti 3–5 kartus per dieną po 5 minutes. Pats paprasčiausias pratimas yra švytuokliniai rankos judesiai pasilenkus. Mankštos metu jie neturėtų sukelti skausmo. Praėjus ūminiam skausmui, papildomai paskiriami peties raumenis stiprinantys pratimai.
Fizioterapija ūminio skausmo metu neskiriama. Tai viena iš kompleksinio konservatyvaus gydymo priemonių. Klinikiniai tyrimai įrodė, kad fizioterapijos priemonės gydant peties ortopedines ligas nepakankamai veiksmingos. Jos padeda tiktai 50 proc. pacientų. Fizioterapijos priemonės skiriamos nustačius diagnozę ir numalšinus arba sumažinus skausmą. Ne visiems pacientams ir ne visoms ligoms gydyti šios priemonės tinka. Kai kurių ligų (navikinių ligų) atveju fizioterapija kontraindikuotina.
Jeigu skausmui malšinti nepadeda konservatyvios priemonės, reikia, kad konsultuotų operuojantis ortopedas-traumatologas ir išsiaiškintų, ar nereikėtų atlikti operacijos.
Parengė gyd. ortopedas-traumatologas Sigitas Ryliškis
klemen 2018 rugp. 8 08:57
vakar uzmigau su aptemtais marskineliais sendien istino petis alkune ir uztirpo desnes rankos du pirstai ar uzspaude nerva sausgysles?
Nomeda 2017 saus. 4 22:58
Man jau metus skauda ranka desine nuo peties,dabar jau skauda kakla. Visi gyditojiai vis israsydavo tepalus ir tabletes. Nebegaliu kenteti,miegoti,dirbti. Sviete galvojo gal kad raisciai plyse,bet nieko,usiregistravau pas neurologa,bet ten laukti reikia begalo ilgai talono,bet nera pasirinkimo. Tik va ir nesulaukiu atsakymo kas man yra
Angele 2015 rugp. 5 12:56
Teisingai rasoma, geriausiai kreiptis pas ortopeda, juk nei vienas paprastas zmogus nesame spec. Gavau siuntima is seimos daktaro, is karto prisirasiau pas ortopeda, palaukti teko, bet buvo verta. Patekau pas geriausia gydytoja, is karto tiksliai nustate skausmo priezastis, paskyre gydyma. Nebevargina jokie skausmai tikiuosi, kad jau ilgam. Pasiseke, man teko gyd. V. Jermolajevas, aciu jam