Trombozė: ar Jūs rizikuojate?

Teksto dydis:

Trombozė: ar Jūs rizikuojate?

2011 spal. 5 13:37

Kraujo krešėjimas – fiziologinis procesas, apsaugantis organizmą nuo kraujo netekimo ir taip užtikrinantis išgyvenimą. Sutrikus krešėjimo sistemos funkcijoms arba dėl išorinių veiksnių kraujagyslėse gali formuotis kraujo krešuliai (trombai). Trombozė – tai kraujo krešulių susidarymas kraujagyslės spindyje. Dėl trombozės ir susijusių patologinių procesų žmogų ištinka miokardo infarktas, išeminis insultas, plaučių embolija ir kitos komplikacijos. Optimali trombozės prevencija gali iš esmės sumažinti trombų susidarymą, apsaugoti nuo pavojingų komplikacijų ir net išgelbėti paciento gyvybę.

Rizikos veiksniai
Žinojimas – turtas, todėl pasidomėkite, ar nepriklausote rizikos grupei. Didesnė tikimybė susirgti tromboze:

  • vyresniems žmonėms (daugiau kaip 60 metų);
  • riboto judėjimo asmenims, pvz.aug keliaujantiems lėktuvu;
  • ilgai lovoje gulintiems ligoniams, paralyžiuotiems asmenims;
  • nėščioms moterims;
  • esant nutukimui (KMI didesnis nei 30);
  • rūkantiems;
  • po didžiųjų chirurginių operacijų, ypač po kelio ar klubo sąnario keitimo; 
  • sergant prieširdžių virpėjimu arba išemine širdies liga;
  • sergant ateroskleroze, esant padidėjusiam arteriniam kraujo spaudimui;
  • sergant venų varikoze;
  • sergant vėžiniais susirgimais;
  • pacientams, kuriems anksčiau buvo diagnozuota trombozė.

Būkite atidūs simptomams
Jeigu abejojate savo sveikatos būkle, jei ryškėja nerimą keliantys simptomai – skubėkite į pagalbą savo organizmui. Geriausia, žinoma, kuo greičiau kreiptis į gydytoją, bet jei šiuo metu neturite galimybių, pasitikrinkite, ar Jūsų simptomai nesutampa su trombozės požymiais.
Pagrindiniai galūnių venų trombozės simptomai yra skausmas, patinimas, mėlynavimas, karštis kojoje ar rankoje. Deja, šie simptomai dažnai pasireiškia tik tuomet, kai susidaro dideli trombai, beveik uždarantys venos spindį. Kojoje susidaręs krešulys gali atplyšti ir kraujo nešamas įstrigti plaučiuose ar kituose gyvybiškai svarbiuose organuose sukeldamas plaučių emboliją - mirtiną pavojų. Plaučių embolijos simptomai: krūtinės skausmas, dusulys, kosulys.

Sergant prieširdžių virpėjimu širdyje gali susidaryti kraujo krešuliai, galintys nukeliauti į smegenis ir ten sukelti insultą – jį patiria maždaug trečdalis sergančiųjų prieširdžių virpėjimu. Šiuos ligonius kartais kamuoja nuovargis, miego sutrikimai, širdies plakimas, bet simptomų gali ir nebūti.
Sergantiems išemine širdies liga taip pat reikia būti budriems, nes vainikinėje širdies kraujagyslėje susidaręs trombas gali sukelti ūmų koronarinį sindromą. Įprastas šį sindromą liudijantis požymis - skausmas krūtinėje, dažnai plintantis į rankas, petį, nugarą ar žandikaulį.

Operacijos riziką padidina
Didžiosios ortopedinės operacijos kelia ypač didelę riziką atsirasti trombozei. Po operacijos sulėtėja kraujo tėkmė, padidėja krešumas. Trombozė ligoninėje gulintiems pacientams paprastai nepasireiškia jokiais simptomais, o pirmieji grėsmingi požymiai dažnai atsiranda jiems grįžus į namus. Todėl, pavyzdžiui, po kelio ar klubo sąnario keitimo operacijos kaip prevencinė priemonė turi būti taikoma trombozės profilaktika.

Diagnozavus trombozę būtina nedelsiant pradėti gydymą. Trombozės gydymo tikslas – sumažinti trombo augimą, sulėtinti jo formavimąsi bei atkurti kraujotaką venoje arba arterijoje. Apsilankymas pas gydytoją ir ankstyvas trombozės gydymas gali ženkliai pagerinti ligos vystymosi perspektyvas ir apsaugoti nuo lemtingų pasekmių.

Gydymas ir profilaktika
Trombozei gydyti skiriami antiagregantai, antikoaguliantai, trombolizė ir nemedikamentinės priemonės (pvz., kompresinės kojinės). Antiagregantai, iš kurių plačiausiai vartojamas yra aspirinas, pasižymi įrodytu arterijų trombozės gydymo ir prevencijos veiksmingumu. Didžiausią antitrombozinį poveikį aspirinas turi skiriant mažomis 100 mg dozėmis. Reguliariai vartojant aspiriną, mirčių, kurios ištinka dėl širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų, skaičių galima sumažinti ketvirtadaliu.

Širdžiai skirtas „Aspirin Cardio“ be miokardo infarkto ir insulto profilaktikos, vartojamas ir koronarinių arterijų trombozės profilaktikai bei venų trombozės ir plaučių embolijos profilaktikai po ilgalaikio galūnės įtvėrimo. Trombozės profilaktikai ir gydymui dažnai taikomi antikoaguliantai – krešėjimą slopinantys medikamentai. Be įprastinių injekcijų ar senos kartos varfarino piliulių, Lietuvoje jau yra naujų antikoaguliantų (pvz., rivaroksabanas), kuriuos ligoniui patogiau vartoti, jie pasižymi veiksmingumu ir saugumu. Šie vaistai, kitaip nei senieji, nesąveikauja su maistu, veikia ilgai ir greitai, nereikia nuolat koreguoti dozės - pakanka vienos tabletės per dieną, kad trombozės rizika gerokai sumažėtų.

Trombolizė – tai ligoninėje atliekamas krešulio tirpdymas vaistais, patyrusiems ūminį išeminį insultą. Profilaktinės priemonės gali ženkliai sumažinti trombozės ir su ja susijusių būklių išsivystymo tikimybę. Pirmiausiai būtina koreguoti tuos rizikos faktorius, kurie priklauso nuo mūsų: fizinį aktyvumą, kūno svorį, mitybą. Šiuo atveju naudingi ir specialios medicininės paskirties maisto produktai bei maisto papildai, skirti esant kraujotakos sutrikimams ir padidėjusiai trombų susidarymo rizikai. Gydant giliųjų venų trombozę, kojų tinimą gali sumažinti kompresinės kojinės. Nesidrovėkite kreiptis pagalbos - tinkamiausią būdą išvengti trombozės ir jos skaudžių pasekmių gali parinkti tik gydytojas.

Komentuoti

Skaitytojų komentarai (3)

aleksas 2017 birž. 20 08:06

As labai tikiu Nataspin,naudoju jau tris menesius,net kvepuoti lengviau,placiau apie tai www.nataspin.lt

Ieva 2016 rugs. 19 00:31

Sveiki, o gerent kontraceptinep tabletes labai sutirsteja kraujas? Ar geriau jomis nerizikuot?

tigras 2011 rugs. 26 17:55

Naudinga informacija

Video