Teisinga dantų priežiūra prieš dantų ėduonį

Teksto dydis:

Teisinga dantų priežiūra prieš dantų ėduonį

2012 rugp. 10 00:00

Sena arabų patarlė skelbia: mirtis ateina per burną. Viso pasaulio odontologai su tuo sutinka. Sugedęs dantis – pagrindinis pavojaus šaltinis, jis greitai paklūsta virusų ir bakterijų malonei, o jau šie su juo nesiterlioja... Infekcija greitai pasklinda po visą organizmą, smogdama pačioms silpniausioms vietoms. Taigi jeigu jūsų dantys pradeda tiesiog akyse byrėti, reiškia, jūsų organizmui ne šiaip trūksta kalcio ar kalio, bet jis tikrai kenčia: sutriko medžiagų apykaita, virškinimo sistemos darbas, šlubuoja skydliaukė.
 
Bet dabar ne apie tai, kas bloga gali nutikti, o apie tai, kad nenutiktų…
Rūpestinga dantų priežiūra gali išsaugoti sveikus ir gražius dantis iki gilios senatvės. Sakote, banalu, girdėta, bet neveikia? O jūs paklausykite ką sako specialistai.
 
Taigi…
 
Kuo tik žmonės nebandė valyti dantų iki dantų pastos atsiradimo! Pelenais, iki miltų sutrintais akmenimis, grūstu stiklu, meduje mirkyta vilna, medžio anglimi, gipsu, kai kurių augalų šaknimis, smala, kakavos grūdais, druska. XIX amžiaus pradžioje kaip valymo priemonė buvo naudojami kreidos milteliai, į kuriuos pridėdavo augalinių ekstraktų arba eterinių aliejų. Milteliai buvo labai populiarūs gana ilgą laiką. Pirmoji dantų pasta, pagaminta iš kreidos miltelių ir želės pavidalo masės, atsirado XIX amžiuje. 1847 metais pastos buvo pradėtos pakuoti į tūbeles ir įgavo šiuolaikiniams vartotojams įprastą formą.
 
Šiandien, norint nuvalyti dantis ir apsaugoti juos nuo dantų ėduonies (karieso), jau nepakanka dantų pastos ir šepetėlio. Šiai procedūrai gali prireikti dantų siūlo, dantų krapštukų, stimuliatorių burnos ertmei ir irigatorių (hidromasažo prietaisų), burnos ertmės skalavimo skysčio, dezodoranto ir purškalo burnos ertmei, tablečių, nudažančių dantų apnašas, šepetėlių liežuviui valyti, tirpalų ir tablečių nuimamiems dantų protezams valyti.
 
Kas yra dantis? (Žinote, ar tikrai?)
 
Tai yra nedidelė kieta burnos ertmėje esanti struktūra, skirta pirminiam maisto apdorojimui. Suaugęs žmogus turi 32 dantis, kurie vadinami nuolatiniais dantimis. 5-12 gyvenimo metais nuolatiniai dantys palaipsniui keičia laikinuosius dantis, vadinamus pieniniais dantimis, kurių vaikas turi 20.
 
Danties struktūra: matoma, paprastai virš dantenų esanti danties dalis, yra vainikas. Danties šaknis (šaknys), nesant patologijai, nėra matomos, kadangi yra kaule ir pridengtos dantenomis. Šaknys padengtos gelsvos spalvos cementu, tarp cemento ir emalio yra vadinama cemento emalio riba, kurią galima užčiuopti kaip nelygumą braukiant aštriu daiktu. Skirtingi dantys turi skirtingą šaknų skaičių bei kiek skirtingą jų formą.
 
Dantis susideda iš keleto skirtingų savybių audinių, tokių kaip emalis, dentinas, pulpa ir cementas.
Emalis yra itin kietas, baltos spalvos audinys, kuris dengia visą danties vainiką. Jame nėra ląstelių, todėl jis nėra jautrus jokiems dirgikliams.
Dentinas sudaro didžiausią danties dalį dentinas. Vainikinėje danties dalyje jis yra padengtas emaliu, o šakninėje – cementu. Sveikame dantyje dentino pamatyti neįmanoma, tačiau jis pradeda matytis emaliui nusitrinant su amžiumi, vystantis kariesui ar kitom patologinėm būklėm.
Pulpa – pats vidinis danties audinys, iš visų pusių apsuptas dentino ir maždaug atkartojantis danties formą. Šis audinys žmonių yra dažnai vadinamas „danties nervu", greičiausiai dėl to, jog yra vienas iš pagrindinių danties skausmo šaltiniu bei žmonėms asocijuojasi būtent su skausmu.
Cementas. Sveikame dantyje cementas prasideda prie pat dantenų krašto, ten, kur, palaipsniui plonėdamas, baigiasi emalio sluoksnis. Dėl įvairių ligų arba su amžiumi nykstant kaului ir slenkant dantenoms, cementas tampa gerai matomas.
 
Kaip teisingai prižiūrėti dantis? (Irgi žinote?)
 
Šios trumpos rekomendacijos padės jums laikytis tinkamos burnos higienos ir išsaugoti sveiką emalį:
• Valykite dantis du kartus per dieną po valgio maždaug po dvi minutes, valydami kiekvieną burnos ketvirtį maždaug 30 sekundžių.
• Naudokite dantų pasta su fluoru. Fluoras stiprina kietuosius dantų audinius. Dėl fluoro poveikio jie mažiau genda, rečiau vystosi ėduonis. Didesnį efektą gausime, jei prieš dantų valymą, dantis išvalysime siūlu. Fluoras geriau įsiskverbs į švarius danties emalio paviršius ne tik danties viršuje ir šonuose, bet ir problematiškose vietose – tarpdančiuose.
• Valgyti per dieną rekomenduojama 3-4 kartus ir pora kartų užkąsti. Dažnas maisto vartojimas sukelia natūralaus burnos pH disbalansą, po kiekvieno valgymo ar užkandžiavimo, seilėms neutralizavus rūgštingumą ir atkūrus pusiausvyrą iki kito valgymo turėtų praeiti ne mažiau kaip 2 valandos.
• Kuo mažiau vartokite cukraus ir jų produktų, geriausiai tą daryti nepraėjus daug laiko po pagrindinio valgymo.
• Reguliariai valykite tarpdančius dantų siūlu. Jei įmanoma – po kiekvieno valgymo ar užkandžiavimo.
• Reguliariai tikrinkitės dantis. Tik odontologas gali jums patarti, kaip valytis dantis, kad mažiau pakenktumėte emaliui.
 
Maisto poveikis dantims
 
Kaskart, kai valgote ar geriate ką nors rūgštaus, jūsų dantų emalis laikinai suminkštėja, iš jo pasišalina kai kurios mineralinės medžiagos. Dėl šių priežasčių pavalgius rūgščių turinčio maisto reikia palaukti valandą, ir tik po to galima valytis dantis dantų šepetėliu. Mat tą valandą emalis būna labiau pažeidžiamas ir valant dantis galima visam laikui nuvalyti paviršinį emalio sluoksnį. Todėl po valgio teisingiausias sprendimas būtų išsivalyti tarpdančius siūlu.
 
Kai bus pašalinti maisto likučiai, nebeliks palankių sąlygų vystytis dantų ėduoniui ir bus atvertos ertmės seilėms. O jos po valgio atlieka didžiausią darbą: lėtai neutralizuoja rūgštingumą ir atkuria pusiausvyrą.
 
Dantų ėduonis (kariesas) kelia pavojų kitiems vidaus organams
 
Kariesu žmonės sirgo jau akmens amžiuje, o dabar ši liga įgijo neregėtą agresyvumą: atakuoja tik ką išdygusius pieninius ir nuolatinius dantis, pasižymi labai greita eiga, sugeba pažeisti kelis to paties danties paviršius.
Nesigydant jauniems vietoj dantų lieka tik šaknys, kurios sukelia sunkius žandikaulio bei aplink esančių audinių uždegimus ir provokuoja kitas organizmo ligas.
Uždegimas patekęs į kraują išnešioja jį po visą žmogaus organizmą. Pasekmės liūdnos: nukenčia sąnariai, skrandis, inkstai, širdis ir kt.
 
Taigi, turite suprasti, kiek žalos galima padaryti sau, nekreipiant dėmesio į burnos sveikatą, kuriai išlaikyti pagrindiniai instrumentai yra dantų šepetukas ir dantų siūlas.
 

Komentuoti

Video