Svetimkūniai

Teksto dydis:

Svetimkūniai

Kartais daiktas, sužalojęs žmogų, lieka organizmo audiniuose ar gyvybiškai svarbiuose organuose arba patenka į natūralias kūno angas. Tokie daiktai yra vadinami svetimkūniais. Svetimkūniai dirgina, sukelia skausmą, pažeidimo metu į audinius patenka infekcija, pažeidžia audinio, organo vientisumą, funkciją. Kartais, sutrikus gyvybiškai svarbaus organo funkcijai, nukentėjusysis gali mirti arba likti invalidas.
Svetimkūnį iš žaizdos ir natūralių kūno angų gali pašalinti tik patyręs medikas, turintis tinkamų instrumentų.
Draudžiama svetimkūnį šalinti nelaimingo įvykio vietoje, nes galima labiau sužaloti audinius ir organus, svetimkūnis gali būti užkimšęs žaizdą, todėl traukiant jį, nukentėjusysis gali nukraujuoti, svetimkūnio dalis gali likti žaizdoje, gali ištikti šokas. Žaizdą reikia apdengti marle ar bintu, bandyti stabdyti kraujavimą nespaudžiant pažeistosios vietos ir kreiptis į gydymo įstaigą.
 
Svetimkūnis akyje
Dažniausi svetimkūniai akyse – tai įvairios kilmės dulkės, blakstienos, žvyras, metalo drožlės, vabzdžiai, cheminės medžiagos. Juos paprastai lengva pašalinti. Tačiau nebandykite išimti svetimkūnio, jeigu jis yra rainelės dalyje ar įsmigęs į akies obuolį.
Požymiai
Svetimkūniai dažniausiai prilimpa prie akių gleivinės, kartais – vidinės voko dalies krašto. Patekusios medžiagos sukelia aštrų, mirksint sustiprėjantį skausmą, niežulį ir ašarojimą. Akys parausta, jas dirgina stipri šviesa, sutrinka rega, akyje būna matomas ar nematomas svetimkūnis.
Pirmoji pagalba
1. Nukentėjusįjį nuraminti, neleisti trinti akies.
2. Svetimkūnį reikia pašalinti. Pirmiausia apžiūrima apatinio voko gleivinė. Nukentėjusįjį prašoma žiūrėti į viršų, ir tuomet atitraukiamas vokas žemyn. Matomą svetimkūnį reikia pašalinti audinio kampučiu. Po to apžiūrima viršutinio voko gleivinė – voką reikia išversti gleivine į viršų. Nukentėjusįjį prašoma žiūrėti žemyn. Reikia pirštais suimti voką už blakstienų, patraukti žemyn ir, prispaudus pieštuką, šaukštelio kotą ar kitą panašų daiktą ties voko viduriu, išversti voką gleivine į viršų. Svetimkūnį išimti audinio kampučiu, braukiant į vidinį akies kampą. Akį pasukus aukštyn, vokas pats grįžta į buvusią padėtį. Galima svetimkūnius šalinti ir plaunant vandens čiurkšle iš indo, vatos ar marlės gumulėliu, pilant vandenį iš arbatinuko. Vandens čiurkšlę nukreipti nuo išorinio akies kampo (nuo smilkinio) į vidaus kampą (nosies link).
Dėmesio! Plauti tekančiu vandeniu galima tik tais atvejais, kai akis pridulkėjo, į ją pateko smėlio, žemių. Negalima plauti, jei pateko stiklo, metalo dulkių, smulkių drožlių arba jei nežinote ko pateko.
Į rageną įstrigusius svetimkūnius draudžiama traukti. Tai gali padaryti tik gydytojas.
3. Tais atvejais, kai yra sužalota akis, įstrigęs svetimkūnis, ją reikia uždengti taip, kad tvarstis svetimkūnio nespaustų. Tam tinka parankinės priemonės, pvz., popierinis puodelis, gėrimo skardinė. Nukentėjusįjį skubiai vežti į ligoninę.
4. Kai į akį patenka rūgštys, šarmai ar kitos cheminės medžiagos, būtina skubiai jas išplauti tekančio vandens srove. Skubiai vežti į ligoninę.
 
Svetimkūnis ausyje
Svetimkūniai į ausį daugiausia patenka vaikams. Tai gali būti vabzdžiai, smėlis, žirniai, pupelės, įvairūs smulkūs daiktai.
Pirmoji pagalba
1. Nukentėjusįjį nuraminti.
2. Svetimkūnį reikia pašalinti: švelniai įpilti į ausį drungno vandens ir pabandyti jį išplauti. Vabzdžius galima šalinti lašinant į ausį aliejų, smėlį – plaunant ausį vandenilio peroksidu, žirnius ir pupeles – lašinant gliceriną.
Jokiu būdu negalima svetimkūnio krapštyti, bandyti pašalinti iš ausies segtukais, adatomis, degtukais, nes galima pažeisti ausies būgnelį.
3. Jei reikia, vykti į ligoninę.
 
Svetimkūnis nosyje
Vaikai tankiai įsikiša į nosį pupelių, žirnių, sagų, rutulėlių ir kitų daiktų. Reikia atkreipti dėmesį į vaiko nosies išskyras. Jei iš vienos švervės teka vandeningos išskyros, kurios vėliau sutirštėja, pagelsta, nosis patinsta, tuomet galima įtarti, kad nosyje yra svetimkūnis. Kartais įkvepiant šie daiktai iš nosies gali patekti į gerklas, ir vaikas gali pradėti dusti.
Pirmoji pagalba
1. Tuščia nukentėjusiojo šnervė užspaudžiama pirštu.
2. Nukentėjusysis turi pasistengti svetimkūnį iššnypšti.
3. Jeigu taip pašalinio daikto pašalinti nepavyksta, nukentėjusiajam liepiama kvėpuoti tiktai pro burną, ir jis tuojau pat nuvežamas į gydymo įstaigą.
 
Svetimkūnis stemplėje
Į stemplę nuslenka tik apie 6 procentus per burną patekusių svetimkūnių. Kartais jie nuslenka į skrandį nepalikdami stemplėje pėdsakų, kartais nuslenka į skrandį sukeldami paviršinį stemplės gleivinės sužalojimą, o kartais įstringa stemplėje. Ūminis spaudimas stemplėje neleidžia nuryti ir sukelia aštrų krūtinės skausmą. Visais atvejais, įtariant stemplės svetimkūnį, atliekamas rentgeno tyrimas. Jo tikslas – nustatyti ar nėra stemplės sužalojimo.
Pirmoji pagalba
1. Nuraminti nukentėjusįjį.
2. Skubiai vykti į gydymo įstaigą. Dauguma net ir didelių stemplės svetimkūnių ištraukiama arba nustumiama į skrandį.
 
Svetimkūnis po oda
Neretai susižeidus pro odą į minkštuosius audinius patenka įvairių svetimkūnių: medžio atplaišų, stiklo šukių (ypač vasarą paplūdimyje ar vandenyje), adatų, smulkių vinių, stambesnių akmenėlių, metalo drožlių, žvejybos kabliukų. Jaučiamas skausmas, dūrimas. Po oda arba po nagu patekusį svetimkūnį galima šalinti tik tuo atveju, jei įsitikinama, kad tai bus padaryta lengvai ir visiškai. Esant mažiausiai kliūčiai, reikia kreiptis pas gydytoją.
Pirmoji pagalba
1. Jeigu oda aplink svetimkūnį nešvari, nuplauti ją su muilu ir vandeniu.
1. Svetimkūnį galima pašalinti pincetu ar pirštais, jei jis yra negiliai ir galima suimti už galiuko.
2. Po to reikia dezinfekuoti ir uždėti sterilų tvarstį.
3. Reikėtų pasitikrinti dėl stabligės.
4. Jei svetimkūnis stambus, geriau jo netraukti, o vežti nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.

Komentuoti

Video