Svarbu papildyti, bet dar svarbiau – nepadauginti

Teksto dydis:

Svarbu papildyti, bet dar svarbiau – nepadauginti

2012 liep. 2 14:28

Prakaitavimas yra individualiai kintanti organizmo savybė. Kambario temperatūroje sveikas žmogus išskiria 400–600 mililitrų prakaito per parą. Kritiškomis situacijomis per parą žmogus gali išprakaituoti nuo 5 iki 12 litrų prakaito.

Kartu su prakaitu žmogus netenka daug gyvybiškai svarbių mikroelementų – kalio, magnio, sulfatų bei elektrolitų. Atrodytų, pagėriau mineralinio vandens, ir atstačiau prarastas medžiagas. Dar blogiau: dauguma vadovaujasi principu, kuo daugiau – tuo geriau, ir renkasi stipriai mineralizuotą vandenį. Deja, ne viskas, kas yra daugiau ir stipriau, yra naudinga sveikatai. Ypač rizikuoja turintys širdies, kraujotakos sutrikimų, virškinamojo trakto negalavimų, sergantys kepenų ligomis. Tad koks vanduo tinkamiausias? Specialistai pataria rinktis vidutinės mineralizacijos.

Tai kas gi tas prakaitas ir kam jis reikalingas?

Žmogus turi apie 2–4 milijonus prakaito liaukų. Viename kvadratiniame delno centimetre yra apie 300 prakaito liaukučių, tuo tarpu tokiame pat nugaros odos plote yra tik 50 prakaito liaukų. Pažastys išskiria vos apie 1 procentą prakaito. Prakaito sudėtyje yra 98–99 proc. vandens ir 1–2 proc. druskų, azotinių medžiagų, kai kurių aminorūgščių (serino, histidino), riebalų rūgščių, muilų, cholesterolio, eterinių rūgščių, vitaminų, gliukozės bei steroidinių hormonų.

Pagrindinė prakaito funkcija – saugoti kūną nuo perkaitimo. Būnant karštoje aplinkoje padidėjęs prakaitavimas atlieka termoreguliacinę funkciją. Žmogaus oda yra svarbus šalinimo organas, prakaituojant iš organizmo pašalinami šlakai.

Apie ką byloja padidėjęs prakaitavimas?

Padidintas prakaitavimas ne visada yra ligos požymis. Labiau prakaituoja žmonės, kurių labili vegetacinė nervų sistema. Prakaitavimą sukelia stresas, didesnis fizinis krūvis, gausus karštų skysčių, alkoholio vartojimas. Prakaito liaukų veikla ypač suaktyvėja lytinio brendimo metu, o kai kurioms moterims – po gimdymo ar prieš menstruacijas. Vyrų prakaito yra liaukos aktyvesnės nei moterų.

Hiperhidrozė – patologiškai pakitęs prakaitavimas, kuris pasireiškia įvairių ligų ir patologinių būklių metu. Gausus prakaitavimas būna karščiuojant, ypač temperatūros kritimo metu panaudojus temperatūrą mažinančių vaistų. Daugelio infekcinių ligų metu prakaitavimą sukelia kūno temperatūros svyravimai. Ypač gausai prakaituojama sergant kai kuriomis onkologinėmis ligomis.

Endokrininės ligos taip pat sukelia padidėjusį prakaitavimą. Drėgna, karšta oda – Bazedovo ligos arba hipertireozės požymis. Prakaituojama ir sergant cukriniu diabetu, hipoglikeminės būklės metu, esant autonominės nervų sistemos pažeidimui. Moterims menopauzės metu taip pat būna padidėjęs prakaitavimas dėl hormonų pusiausvyros sutrikimų. Prakaitavimas po valgio, fizinio krūvio – širdies ligų dekompensacijos požymis.

Svarbu išsiaiškinti per gausaus prakaitavimo priežastis

Jeigu jaučiate, kad prakaituojate per gausiai, kreipkitės gydytojo pagalbos. Tai gali būti cukraligės arba padidėjusios skydliaukės požymiai. Jeigu nesergate jokia liga, bet staiga pradėjote itin gausiai prakaituoti, priežastis tikriausiai yra genetinė. Tai dažniausiai patvirtina medicinos tyrimai, ypač jeigu panašių problemų turi kas nors iš šeimos narių.

Prakaitavimo normos įvertinimas yra labai subjektyvus. Tam turi įtakos ne tik kultūra ar klimatas, bet ir aplinka, išsilavinimas ir pragyvenimo lygis. Tarptautinės hiperhidrozės draugijos turimais duomenimis, per gausiai prakaituoja 3 proc. visos žmonijos populiacijos. Tai žmonės, kurie, atsižvelgus į tam tikras normas, iš tikrųjų prakaituoja per gausiai.

Neleiskime kūnui kęsti troškulio

Tačiau, jeigu esame sveiki, mūsų organizmas adekvačiai reaguoja į aplinkos veiksnius, prakaitavome ir prakaituosime visi. Juo labiau karštomis vasaros dienomis. Žinant, kad su prakaitu prarandamos gyvybiškai svarbios medžiagos, labai svarbu jas nuolat papildyti, bet dar svarbiau - jų nepadauginti.

Komentuoti