Storosios žarnos vėžys: ankstyva diagnozė - bilietas į gyvenimą

Teksto dydis:

Storosios žarnos vėžys: ankstyva diagnozė - bilietas į gyvenimą

2013 geg. 21 11:49

Storosios žarnos vėžys aukų nesirenka. Dažniausiai ši liga diagnozuojama vyresniems nei 50 m. amžiaus sulaukusius pacientams, tačiau kartais vėžys padaro ir išimčių. Praėjusiais metais prieš pat Kalėdas kovą dėl gyvenimo storosios žarnos vėžiui pralaimėjo penkiolikmetis. 

Ketvirtos stadijos storosios žarnos vėžio diagnozė sukrėtė jaunuolio iš Šilutės ir jo šeimos gyvenimą. Vienintelis simptomas, kurį jautė vaikinas – prieš metus prasidėję ir kartais pasikartojantys ūmūs skrandžio ir pilvo skausmai. Vėliau liga įgavo dar didesnį pagreitį ir po sunkios ir nelygios kovos vaikinas užgeso ant motinos rankų. Ši tragiškai pasibaigusi paauglio istorija tik viena iš daugybės kitų, mat storosios žarnos vėžys yra antra mirtingumo priežastis tarp moterų po krūties vėžio ir trečia tarp vyrų, po prostatos ir plaučių vėžio. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 1500 naujų susirgimų. 

„Svarbiausia šios rūšies vėžio problema yra ta, kad žmonės nejaučia ankstyvųjų ligos požymių, todėl dažniausiai liga nustatoma per vėlai. Tai ypač aktualu Lietuvoje, mat 5 metų išgyvenimo rodikliai susirgus storosios žarnos vėžiu – vieni prasčiausių Europoje“, – tvirtina dr. Juozas Stanaitis, privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytojas gastroenterologas. 

Pasak dr. J. Stanaičio, Lietuvoje penkerius metus po diagnozuoto storosios žarnos vėžio išgyvena kiek daugiau nei 45 proc. pacientų. Skandinavijoje, Britanijoje ar Vokietijoje išgyvenamumo rodikliai didesni - siekia daugiau nei 60 proc. 

Gyvybę gali padėti išsaugoti ankstyvoji diagnostika 

Medikai tvirtina, kad storosios žarnos vėžys vystosi iš adenominio pobūdžio polipų. Juos vadiname priešvėžiniu susirgimu. Žinoma, kad vėžys iš tokio polipo vystosi apie 10 metų. Kuo anksčiau aptinkami polipai, tuo didesnės galimybės juos laiku pašalinti ir išvengti susirgimo pačiu vėžiu. Tačiau pacientams, kuriems pašalinti polipai, reikėtų dažniau nei kitiems, atlikti patikras kolonoskopu. 

Užkirsti kelią šios rūšies vėžiui galima reguliariai atliekant tyrimus. Programinės kolonoskopijos atliekamos nemokamai visiems pacientams nuo 50 iki 72 metų, kuriems nustatytas teigiamas slapto kraujo tyrimas išmatose. Tie, kuriems krenta svoris ar pastebi tuštinimosi pakitimų, o taip pat tiems, kuriems diagnozuojama mažakraujystė ar ilgai trunka karščiavimas, taip pat rekomenduojama atlikti storosios žarnos patikrą. 

„Atlikti patikrą kolonoskopu rekomenduočiau ir jaunesniems pacientams, ypač jei jų giminėje buvo storosios žarnos vėžio atvejų, ar atsiranda kraujo išmatose nors ir nėra nustatytas hemorojus. Be to, didesnę tikimybę susirgti storosios žarnos vėžiu turi sergantys uždegiminėmis storosios žarnos ligomis, pavyzdžiui, opiniu kolitu ir Krono liga“, – primena gydytojas gastroenterologas. 

Pastariesiems taip pat yra numatytos dažnesnės patikros kolonoskopu, nei nesergantiems. Pacientus programinei kolonoskopijai dažniausiai atsiunčia šeimos gydytojai. Taip pat dėl tyrimo reikalingumo, pacientai gali kreiptis į gastroenterologą. 

Mėlyna šviesa - viltis diagnostikoje 

Ankstyvoji storosios žarnos vėžio diagnostika – vienas iš efektyviausių būdų, kaip išvengti šios klastingos ligos. Nuo šiol ir Lietuvoje galima išsitirti ir aptikti vėžį pačioje ankstyviausioje stadijoje. Trečiosios kartos endoskopas „Olympus Evis ExeraIII“ su integruota siauro pluošto („mėlynosios šviesos“) galimybe padeda medikams tiksliai diagnozuoti menkiausius pakitimus storojoje žarnoje ir aptikti pačius ankstyviausius vėžinius pakitimus. Šis aparatas taip pat leidžia išgauti aukštos raiškos vaizdą bei maksimaliai išdidinti vaizdą ir detaliai apžiūrėti polipą, nuspręsti ar iš jo gali išsivystyti vėžys. Medikas su „mėlynosios šviesos“ endoskopu „Olympus Evis ExeraIII“ gali tiksliai ir patikimai įvertinti, ar polipas yra gerybinis, ar šalintinas endoskopiškai. 

„Mėlynoji šviesa“ – tai specialiu filtru iš baltos šviesos išskiriamas mėlynos, žalios ir raudonos spalvos spektras. Pasirodo, kad mėlyną spektrą labai gerai absorbuoja hemoglobinas, todėl išryškėja smulkus kraujagyslinis piešinys, kuris labiau išduoda visus navikus – polipus ar vėžius. Gastroenterologas dr. Juozas Stanaitis tikina, kad siauro pluošto endoskopija leidžia spręsti apie polipo pobūdį, net atpažinti vietas, kurios pačiame polipe yra jau su supiktybėjimo požymiais, paimti biopsijas – tai yra gabaliukus storosios žarnos mikroskopiniam tyrimui iš įtartinų vietų. Mediko žiniomis, kol kas – tai vienas pirmųjų tokių aparatų Lietuvoje. 

Naujame trečiosios kartos aparate yra ir su „mėlynosios šviesos“ endoskopija kombinuojama didinimo funkcija, kurios nebuvo senesnės kartos aparate. Tai svarbu, nes leidžia tinkamai apsispręsti gydant pacientą. 

VIDEO: STOROSIOS ŽARNOS PREVENCIJA. Sužinokite daugiau apie prevenciją čia>>

Komentuoti