Statinai, vaistai prieš cholesterolio padidėjimą II dalis.

Teksto dydis:

Statinai, vaistai prieš cholesterolio padidėjimą II dalis.

Tęsiame apie statinus. Rašėme, kad slopindami cholesterolio sintezę, statinai gali sumažinti jau esančių aterosklerozinių plokštelių dydį ir naujų susidarymą, taip nutolindami širdies ir kraujotakos ligas, o gal ir visai nuo jų apsaugodami. Tokie šio vaisto privalumai. O kokie galimi nepageidaujami poveikiai?

Specialistai tvirtina: vaistų, be šalutinių poveikių, nėra

Šie vaistai, kaip ir visi kiti medikamentai, gali sukelti nepageidaujamų poveikių. Nors savo vaistų anotacijose farmacininkai rašo, kad „nerimauti dėl aukščiau išvardyto galimo (statino – A.G.) šalutinio poveikio nereikia, kadangi Jums jo gali nepasireikšti”, žinoti koks jis reikia. Juolab, kad statinai turi nemažai priešininkų, įrodinėjančių šių vaistų kenksmingumą. (Bet tai jau kita tema).

Taigi, rizikos veiksniai galintys paskatinti statinų toksiškumą, yra:

  • vyresnis amžius,
  • moteriška lytis,
  • smulkus kūno sudėjimas,
  • kai kartu vartojama daug vaistų,
  • steroidų vartojimas,
  • gausus alkoholio, greipfrutų sulčių (>1 litras/p.) vartojimas
  • kai kurie vaistai, tokie kaip nikotino rūgštis, ciklosporinas, vaistai nuo grybelio, makrolidiniai antibiotikai, ŽIV proteazių inhibitoriai, verapamilis, amiodaronas ir kiti gali padidinti statino koncentraciją serume bei padidinti toksiškumo riziką.

Vartojant statinų didžiausia yra miozito (raumenų uždegimo) išsivystymo rizika, retai būna rabdomiolizės (raumenų sutrikimas) ir kepenų funkcijos testų nukrypimų rizika.

Pacientai turėtų žinoti apie galimus simptomus, kurie rodytų raumenų pažeidimą ar kepenų funkcijos sutrikimą.

Naujai atsiradę raumenų skausmai gali būti miozito požymis. Todėl prieš pradedant gydyti statinais patartina nustatyti kreatinfosfokinazės (CFK) aktyvumą.

Silpnumas, anoreksija, pykinimas, svorio netekimas gali būti susiję su hepatitu.

Kaip teigia dr. Dovilė Karčiauskaitė, kad vien tik dėl statinų vartojimo išsivystytų kepenų nepakankamumas, pasitaiko labai retai. Kepenų fermentų aktyvumo padidėjimas daugiau nei 3 kartus pastebimas maždaug 0,5–2 proc. atvejų. Paprastai kepenų fermentų aktyvumo padidėjimas priklauso nuo dozės. Todėl prieš pradedant gydytis statinais reikia ištirti kepenų fermentus. Juos reiktų tirti ir po 4–6 savaičių nuo gydymo pradžios, padidinus dozę ar pradėjus skirti kito statino, papildomų vaistų, kurie gali turėti įtakos statinų metabolizmui kepenyse.

Kiti šalutiniai statinų poveikiai – bėrimas, periferinė neuropatija, nemiga, pablogėjusi dėmesio koncentracija.

Statinų negalima vartoti nėščioms ir krūtimi maitinančioms motinoms, nes gali sukelti vaisiaus galūnių displaziją.

Kai nauda atsveria galimą šalutinį poveikį

Iš prekybos buvo atšauktas „Bayer” kompanijos produktas Baycol (cerivastatinas) įtarus, kad jis gali sukelti retą, bet potencialiai mirtiną komplikaciją – rabdomiolizę, tačiau neradus aiškių duomenų, kad kiti statinų grupės preparatai gali būti susiję su šia komplikacija, Amerikos Vaistų ir maisto valdyba (FDA) nerekomendavo šio šalutinio poveikio įtraukti į kitų statinų anotacijas.

Danų mokslininkų paskelbtais duomenimis, vartojant statinų, periferine neuropatija sergama 14 kartų dažniau. Tiesa, tyrimo autoriai pažymi, kad apskritai neuropatijos išsivystymo rizika yra maža, ir statinų nauda atsveria galimą šio šalutinio poveikio žalą.

Statinai ir kitos ligos

Kaip rašo gyd. Artūras Jakuitis, (KMU Kardiologijos klinika) ir dyd. Antanas Jankauskas (KMU), pastaruoju metu didelį susidomėjimą sukėlė statinų įtaka sergamumui kai kuriomis centrinės nervų sistemos ligomis. Vartojant statinų sumažėja insultų skaičius. Taip pat yra duomenų, kad jie gali apsaugoti nuo Alzheimerio ligos ir kitų demencijų vystymosi.

Bostono universiteto mokslininkai pristatė vieno didžiausių šį klausimą nagrinėjusio tyrimo rezultatus. Jis parodė, kad asmenims, vartojantiems statinų, 79 proc. sumažėja Alzheimerio ligos išsivystymo rizika, nesvarbu, kokios jie rasės ir koks yra apoE genas.

Olandijos mokslininkai pateikė faktų, kad senyvo amžiaus pacientams, kurių didelio tankio (DTL) („gerojo“) cholesterolio koncentracija yra maža, sergamumas demencija didesnis, palyginti su asmenimis, kurių DTL cholesterolio koncentracija didesnė. Manoma, kad DTL cholesterolis (kurio kiekį statinai didina) gali apsaugoti nuo aterosklerozinių plokštelių, susijusių su demencija, formavimosi, slopinti smegenų uždegimo procesus. Ikiklinikinių tyrimų rezultatai, kuriuos paskelbė Pietų Floridos universiteto mokslininkai, rodo, kad statinai slopina A-beta baltymo, kuris sukelia uždegimą ir siejamas su Alzheimerio ligos išsivystymu, poveikį.

Parengė Asta Geibūnienė

Komentuoti

Skaitytojų komentarai (2)

MysfutsMoth 2011 birž. 10 06:13

reikia patikrinti:)

rasa 2011 geg. 26 10:21

nu jo.paskaitykit prof.V.Mildazienes straipsni ir viskas bus aisku