Statinai – vaistai prieš hipercholesterolemiją. I dalis

Teksto dydis:

Statinai – vaistai prieš hipercholesterolemiją. I dalis

Vakarų Europos šalyse mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažėja, o Lietuvoje didėja. Kodėl? Vienas iš galimų atsakymų: Vakarų Europos šalyse statinų suvartojimas nuolat auga, tuo tarpu Lietuvoje jų vartojimas labai ribojamas, jau penki metai jų skiriama iki 100 kartų mažiau nei kitose Europos šalyse. Sužinokime daugiau.

Apie blogojo cholesterolio įtaką mūsų kraujagyslėms žinome pakankamai. Aterosklerozė ir jos pasekmė išeminė širdies liga – XXI amžiaus epidemija. Cholesterolio koncentracijos kraujyje padidėjimas yra viena iš 10 svarbiausių pasaulio gyventojų mirties priežasčių. Mūsų šalies vyrai gyvena vidutiniškai 10 metų trumpiau negu europiečiai, moterys – 4 metais. Net 55 procentų mirčių mūsų šalyje priežastis – širdies ir kraujagyslių ligos. Tai vidutiniškai 6 proc. daugiau nei kitose naujosiose ES šalyse ir 2 kartus daugiau nei senbuvėse. Vakarų Europos šalyse mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažėja, o Lietuvoje didėja. Kodėl? Vienas iš galimų atsakymų: Vakarų Europos šalyse statinų, vaistų mažinančių cholesterolio koncentraciją kraujyje, suvartojimas nuolat auga, tuo tarpu Lietuvoje statinų vartojimas labai ribojamas, jau penki metai jų skiriama labai mažai – iki 100 kartų mažiau nei kitose Europos šalyse. Tiesa ta, kad, kol pacientui neįvyksta infarktas, Lietuvoje gydytojas ligoniui negali skirti kompensuojamųjų statinų.

Kas tie statinai? 

Tai vaistų klasė kilusi iš natūraliosios medicinos – žolinių vaistų, t.y. raudonųjų grybelių, augančių ant ryžių (red yeast rice), kurie pasižymi savybe mažinti cholesterolio koncentraciją. Trys iš statinų yra tiesioginiai natūralūs produktai: pravastatinas, simvastatinas ir lovastatinas, kiti yra sintetiniai produktai.

Statinų poveikį 1976 m. nustatė mokslininkai Endo ir Kuroda, iš Penicillium citrinum išskyrę junginį ML-236A, kuris, slopindamas HMG–CoA reduktazę, sumažino cholesterolio kiekį žiurkėms.

Dabar lipidų (vienas iš jų – cholesterolis) kiekį mažinantys preparatai yra vieni dažniausiai išrašomų vaistų pasaulyje. Nuo praėjusio amžiaus devinto dešimtmečio pabaigos statinai sveikatos priežiūrai padarė precedento neturinčią įtaką. 2004 m. statinai buvo daugiausia pasaulyje parduodamų vaistų dvidešimtuke. Šios grupės vaistų parduota už apytiksliai 25 milijardus JAV dolerių.

Kaip veikia statinai? 

Statinai slopina periferinio cholesterolio sintezę, dėl to mažiau cholesterolio patenka į kepenis – toks jų pagrindinis veikimas. Taip pat suaktyvėja mažo tankio lipoproteinų (MTL) receptoriai bei sparčiau šalinamas MTL – „blogasis“ cholesterolis. Visi šie poveikiai patikimai mažina MTL kiekį kraujyje.

Cholesterolis yra būtinas normaliai funkcionuoti kiekvienai organizmo ląstelei. Tačiau jis taip pat dalyvauja vystantis aterosklerozei, kai vidiniame arterijų sienelės paviršiuje susidaro cholesterolio turinčios plokštelės. Slopindami cholesterolio sintezę, statinai gali sumažinti jau esančių aterosklerozinių plokštelių dydį ir naujų susidarymą. Taip pat žinoma, kad statinai gali stabilizuoti aterosklerozines plokšteles, taip sumažindami jų plyšimo bei krešulio susiformavimo riziką.

Statinai skiriasi keletu savo savybių

Pagrindinis statinų skirtumas yra cholesterolio kiekio mažinimas. Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie tai, kad vaistų poveikis priklauso nuo skiriamos vaistų dozės.

Simvastatinas buvo pirmasis statinų grupės atstovas, parodęs, kad veiksmingai sumažinant MTL kiekį sumažėja kardiovaskulinių įvykių rizika, todėl laikomas standartu vertinant kitus statinus.

Pravantatino poveikis, skiriant atitinkamą vaisto dozę, yra panašus.

Iš visų šiuo metu sukurtų statinų cholesterolio koncentraciją labiausiai mažina atorvastatinas, skiriant vaistą po 10–80 mg per parą. Taip pat nustatyta, kad didesnės atorvastatino dozės net iki 45 proc. gali sumažinti trigliceridų koncentraciją pacientams, kuriems yra nustatoma hipertrigliceridemija, reiškiančia kurio nors vieno lipidogramos rodiklio padidėjimą.

Gydymo statinais tikslas – mažinti cholesterolį

Statinai vartojami aterosklerozės, sąlygojančios išeminę širdies ligą, išeminę galvos smegenų ligą bei periferinių kraujagyslių ligą, gydymui bei profilaktikai.

Šie vaistai skiriami pacientams, kuriems aterosklerozė yra nustatyta arba yra didelė jos rizika, padidėjęs cholesterolio kiekis, miokardo infarktai šeimoje (ypač jauname amžiuje), vyresnis amžius, cukrinis diabetas.

 

Mažinti cholesterolio koncentraciją yra labai svarbu, tačiau, kaip rašo gyd. Silvija Bučelytė, (KMU kardiologijos klinika), išeminė širdies liga yra sudėtinė patologija, kur svarbūs ir kiti veiksniai, pvz., uždegimas. 35 proc. pacientų, kuriems išsivysto miokardo infarktas, cholesterolio koncentracija kraujyje nėra padidėjusi, tačiau dauguma jų serga ateroskleroze. Tai rodo, kad padidėjęs cholesterolio kiekis ne visada yra aterosklerozinių plokštelių susidarymo veiksnys.

Pasak gyd. S. Bučelytės, kadangi nėra tiksliai žinoma, kuris statinų poveikis labiausiai lemia šių vaistų naudą, gydymo statinais tikslas turėtų būti ne tik mažinti iki normalios cholesterolio koncentraciją, bet ir užkirsti kelią aterosklerozės komplikacijoms – krūtinės anginai, insultui, protarpiniam šlubavimui bei mirčiai. Gydytojos manymu, ši koncepcija yra labai svarbi, kadangi ji įgalina pacientams, kuriems cholesterolio koncentracija kraujyje nėra padidėjusi, tačiau yra nustatyta aterosklerozė arba yra didelė jos rizika, skirti statinus.

Gyd. Artūras Jakuitis, (KMU Kardiologijos klinika) ir gyd. Antanas Jankauskas (KMU), remdamiesi HPS (angl. Heart Protection Study) ir kitų mokslinių tyrimų rezultatais, teigia, kad statinų veiksmingumas didžiausias sergant aterosklerozinės kilmės širdies ir kraujagyslių ligomis ar esant didelei jų išsivystymo rizikai. Pasak jų, gydymas statinais gali būti naudingas net ir esant nepadidėjusiai cholesterolio koncentracijai. Todėl sprendimas, ar skirti statinų, turėtų būti priimtas įvertinus ne tik cholesterolio koncetraciją kraujyje, bet visus rizikos veiksnius: lytį, amžių, padidėjusį AKS, antsvorį, cukrinį diabetą, rūkymą.

 

Parengė Asta Geibūnienė

Komentuoti

Skaitytojų komentarai (2)

Žado netekęs 2013 geg. 19 07:56

O dangau... Visame civilizuotame pasaulyje jau žinoma, kokie baisūs nuodai yra statinai, kad jie sukelia vėžį ir yra labai labai kenksmingi. Kas mokat angliškai, - The truth about statins

ajot 2011 liep. 26 19:07

Kodel neparasot apie neigiama,tiesiog zudanti statinu poveiki i kepenis,raumenis...