Spręsti klausos problemas trukdo psichologiniai barjerai

Teksto dydis:

Spręsti klausos problemas trukdo psichologiniai barjerai


Manoma, kad pasaulyje yra 500 mln. žmonių, turinčių klausos sutrikimą. Klausos sutrikimas yra antra pagal paplitimą liga po artrito vyresnių žmonių tarpe. Didžioji dalis (65%) žmonių, kurių klausa sutrikusi yra jaunesni nei pensijinio amžiaus. Tik 5% klausos sutrikimų yra gydomi vaistais arba chirurginiu būdu. Didžioji dalis (95%) klausos sutrikimų gali būti koreguojami klausos aparatais. Deja, 6 iš 7 žmonių, kuriems reikia klausos aparato, neturi jo ar nenešioja. 
 
Pirmaujanti pasaulyje klausos aparatų gamintoja „Oticon“ kartu su Harvardo universiteto psichologais atliko tyrimą. Nustatyta, kad žmonėms klausos aparato nešiojimas siejasi su daugybe neigiamų emocijų: „Nešiodamas klausos aparatą aš paskelbiu pasauliui, kad esu senas, negražus, nebegaliu būti savarankiškas“ – teigia oficialius „Oticon“ atstovas Lietuvos regionui Jonas Heinemann. 
 
Tyrimais įrodyta, jog negydomas klausos sutrikimas, neigiamai įtakoja socialinius, psichologinius, bendravimo įgūdžius ir sveikatą. Kuo ilgiau ausis negauna darbo – nėra stimuliuojama, tuo labiau ji silpsta ir atstatyti klausą darosi sunkiau. Prastai girdintys žmonės ima vengti bendravimo, neretai tampa uždari, suserga depresija. Žmonėms su klausos sutrikimais labai nepakantūs aplinkiniai, juos vargina, kai reikia nuolat kartoti žodžius. Klausos sutrikimą turinčiam žmogui irgi yra sunku nuolat klausti: „Ką Jūs pasakėte?“. Dažnai pokalbis nutrūksta: „Nesvarbu, pamirškite tai“, ir su tavimi bendravęs žmogus pasitraukia. Galime suprasti kaip jaučiasi tokį atsakymą gavęs žmogus“ – sako „Audiomedikos“ klausos protezavimo specialistas Mindaugas Jonaitis.
Klausos sutrikimas tampa erzinančiu bei apsunkina bendravimą su šeima. Gana dažni atvejai praktikoje, teigia M. Jonaitis, kad į klausos specialistą žmogus kreipiasi ne savo iniciatyva, o primygtinai raginamas artimųjų, kuriems gyvenimas su tokiu žmogumi sukelia itin daug nepatogumų. „Nesenai buvo toks atvejis, kai žmona privertė vyrą kreiptis į klausos specialistą po to, kai duktė grįžusi iš mokyklos dvi valandas stovėjo už durų, nes tėtis negirdėjo durų skambučio garso,“ – pasakoja M. Jonaitis.
 
Žmonės turi būti aktyvesni, labiau rūpintis savimi, ieškoti išeičių ir žinoti visas galimybes gydytis. Danijoje, jei žmogui sutriko klausa, įsigyti klausos aparatą taip pat įprasta, kaip susilpnėjus regėjimui nusipirkti akinius. Lietuviai, anot danų specialisto, labai kantrūs – jie geriau vengs bendravimo, kankinsis, nei kreipsis pagalbos į klausos specialistą.  Tai ir paskatino mus inicijuoti šią akciją. Mūsų akcijos tikslas – supažindinti žmones su moderniausiais klausos gerinimo sprendimais, suteikti galimybę išbandyti naujausias technologijas ir parodyti, kad dažnai tereikia mažo, vos kelis gramus sveriančio aparatėlio, kad susigrąžintum gyvenimo kokybę.
 
 
Ar manote, kad Jūsų artimasis turi klausos problemų? Atsakykite į šiuos klausimus:
  • Ar Jums atrodo, kad artimasis patiria sunkumų bendraudamas telefonu? 
  • Ar Jam sunku sekti pokalbį? 
  • Ar Jis nuolat pagarsina televizorių ar radiją? 
  • Ar pastebite, jog jis neišgirsta durų skambučio? 
  • Ar pastebite, jog jis pavargsta didesnių šeimos susibūrimų metu ir tai jį erzina? 
  • Ar jis dažnai prašo pašnekovų pakartoti, tai ką sakė arba nustoti murmėti. 
 
Jeigu bent į vieną klausimą atsakėte teigiamai, rekomenduojama kreiptis į klausos specialistą ir atlikti paprastą klausos tyrimą, kuris parodys, ar Jums reikalingos pagalbinės girdėti padedančios priemonės. Lydėdami artimąjį pas specialistą, padėsite jam lengviau apsispręsti imtis priemonių, kurios padėtų geriau girdėti.
 
 
 

Komentuoti