Skausmas širdyje – pats pavojingiausias sutrikusios kraujotakos požymis

Teksto dydis:

Skausmas širdyje – pats pavojingiausias sutrikusios kraujotakos požymis

2014 birž. 2 15:05

www.delfi.lt nuotrauka

Aterosklerozė – sena ir labai paplitusi liga, jos požymių rasta jau Egipto mumijų kraujagyslėse. Ji – pagrindinė išeminės širdies ligos ir miokardo infarkto priežastis. Anksčiau infarktu sirgdavo vyresni žmonės. Dabar aterosklerozė jaunėja ir nusineša vis daugiau gyvybių. Širdies vainikinių ir smegenų arterijų aterosklerozė lemia daugiau mirčių nei vėžys ir beveik 6 kartus daugiau nei nelaimingi atsitikimai. Manoma, kad 2020 metais aterosklerozė bus pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje. Kas labiausiai kenkia kraujagyslėms, kaip jomis rūpintis, kad apsisaugotume nuo infarkto, kalbamės su Lietuvos širdies asociacijos prezidente kardiologijos profesore Žaneta Petrulioniene. 

Susirgti ateroskleroze rizikuoja rūkantys, sergantys arterine hipertenzija, cukriniu diabetu, turintys viršsvorio, moterys po menopauzės, vyresnio amžiaus vyrai. Daug lemia paveldėtas polinkis širdies ir kraujagyslių ligoms. Taip pat aterosklerozei įtakos turi sėslus gyvenimo būdas, netinkama mityba, paveldimumas, padidėjęs „blogojo“ cholesterolio ir sumažėjęs „gerojo“ cholesterolio kiekis kraujyje. 

Vienas svarbiausių rizikos veiksnių – per didelis cholesterolio kiekis

„Tikra tiesa, nėra vienos priežasties lemiančios širdies išeminę ligą. Tačiau cholesterolį, tiksliau – cholesterolio koncentracijos padidėjimą virš normos, visas pasaulis priskiria prie svarbiausių rizikos veiksnių, – tvirtina prof. Ž. Petrulionienė. – Kita vertus, pastaruoju metu sklando daug žmones klaidinančios informacijos, kad cholesterolis yra būtinas. Svarbiausia, ką būtina žinoti ir į ką noriu labiausiai atkreipti dėmesį yra tai, kad organizme cholesterolio yra ir jis yra reikalingas tol, kol jo nėra per daug.“ 

„Gerasis“ ir „blogasis“ cholesterolis – kas tai?

Kaip sakė kardiologijos profesorė, cholesterolis yra statybinė organizmo medžiaga, būtina mūsų ląstelėms, visų sistemų ir organų veiklai: „Nereikia bijoti paties cholesterolio, nes jis yra būtinas organizmui, tačiau širdį ir kraujagysles žaloja per didelis vienos jos dalies – ,,blogojo“(mažo tankio lipoproteinų – MTL) cholesterolio – kiekis. Taigi, sveikatai pavojingas ne pats cholesterolis, bet tai, kiek jo ir kokio pavidalo cirkuliuoja kraujyje. ,,Gerasis“ cholesterolis (didelio tankio lipoproteinų – DTL) gelbsti mūsų organizmą nuo ,,blogojo“ cholesterolio (MTL) poveikio. ,,Gerasis“ cholesterolis gali atskirti prie kraujagyslių vidinių sienelių jau prisitvirtinusį ,,blogąjį“ cholesterolį ir sustabdyti kraujagyslių siaurėjimą (aterosklerozę).“ Atlikus kraujo tyrimą – lipidogramą, nustatomi 4 rodikliai: bendrasis cholesterolis, „blogasis“ arba MTL cholesterolis, „gerasis“ arba DTL cholesterolis ir trigliceridai. Esant cholesterolio ar trigliceridų koncentracijų pokyčiams diagnozuojama dislipidemija. 

Sugriežtintos cholesterolio normos

Naujausios Europos kardiologų draugijos dislipidemijų diagnostikos ir gydymo gairės sugriežtino cholesterolio koncentracijų normas. Prof. Ž. Petrulionienės žodžiais, savo kraujo parametrus labiausiai turi sekti didelės rizikos grupei priklausantys žmonės - jau sergantys širdies ir kraujagyslių liga, cukriniu diabetu. Šių žmonių MTL cholesterolio kiekis turi būti labai mažas, ne didesnis nei 1,8 mmol/l.

Esant vidutinei širdies kraujagyslių ligos rizikai rekomenduojama norma yra ne daugiau nei 2,5 mmol/l. Visiems kitiems, kurių rizika yra maža,  „blogojo“ cholesterolio kiekis kraujyje turi būti ne daugiau nei 3 mmol/l.

Remiantis naujausiomis rekomendacijomis bendrojo cholesterolio kiekio neturi viršyti 5 mmol/l. 

Liga vystosi lėtai ir slapčia

„Aterosklerozė, kaip, beje, padidėjęs kraujospūdis, gliukozės, lipidų padidėjimas kraujyje, nejuntamas ir skausmo nesukeliantis procesas. Beveik visos ligos turi „nebylųjį“ – latentinį – periodą, kuomet žmogus nieko nejaučia. Todėl pagrindinis prevencinės medicinos principas – išaiškinti ligos užuomazgas, kol nėra jos simptomų. Deja, kai liga sukelia negalavimus ir skausmus, galime konstatuoti, kad liga jau yra gerokai pažengusi“, – perspėja kardiologijos profesorė.

Širdies ligų specialistės teigimu, skausmas byloja apie tai, kad  kraujagyslių sienelėse esantis cholesterolis ir jo suformuotos aterosklerozinės plokštelės trukdo kraujotakai.

„Dažnai tenka girdėti sakant, kad žmogus buvo sveikas ir infarktas trenkė kaip žaibas iš giedro dangaus. Be abejonės, toks žmogus nebuvo sveikas. Jis tiesiog nieko nejautė. Pažeista kraujagyslė jam nesukėlė jokių negalavimų ilgą laiką. Tačiau vieną dieną aterosklerozinė plokštelė plyšo. Žinoma, kad krešulys gali susiformuoti žaibiškai, per kelias minutes, kuris užkemša širdies kraujagyslę, sutrikdo kraujotaką, įvyksta ūminis infarktas“, – patirtimi dalijasi prof. Ž. Petrulionienė. 

Tirtis reikia sveikiems

Norint sumažinti aterosklerozės riziką ir išvengti širdies bei kraujagyslių ligų, labai svarbu matuotis savo kraujospūdį, širdies susitraukimų dažnį, svorį, kūno masės indeksą, liemens apimtį, ištirti cholesterolio kiekį kraujyje. „Kiekvienas suaugęs, save gerbiantis ir savo sveikata besirūpinantis žmogus turėtų bent kartą per keletą metų atlikti kraujo tyrimą ir į klausimą, „Koks yra Jūsų cholesterolio kiekis?“, turėti tikslų atsakymą. Net ir jokių nusiskundimų neturintis žmogus privalo žinoti, koks jo kraujo cholesterolis. Civilizuotoje visuomenėje, kurios piliečiai rūpinasi savo sveikata iki ligos, tai tiesiog būtina“, – yra įsitikinusi prof. Ž. Petrulionienė.

Ypatingai budrūs turi būti perkopusieji antrąją gyvenimo pusę

Pagal Lietuvoje vykstančią pirminės prevencijos programą tiriami neturintys jokių širdies ligų požymių 40-55  metų vyrai ir 50-65 metų moterys. Šio amžiaus žmonėms infarkto ir insulto rizika didėja dramatiškai.

Tirtis kraują turėtų visi, kuriems diagnozuota padidėjusio kraujospūdžio liga, turintys viršsvorio (ypač pilvo srityje), turintys padidėjusią gliukozės koncentraciją kraujyje, sergantys cukriniu diabetu, sutrikus inkstų funkcijai, turintys paveldimą širdies ligų polinkį bei sunkią šeiminę dislipidemiją. Būtent pastarasis susirgimas sukelia labai ankstyvus infarktus ir insultus.

Jau seniai yra įrodyta, kad patys pavojingiausi infarkto rizikos veiksniai yra aukštas kraujospūdis, dislipidemija ir rūkymas. Todėl reguliarūs kraujo tyrimai privalomi visiems rūkaliams – ir moterims, ir vyrams. Taip pat širdžiai kenkia ir nuolatinis stresas. Nestabili psichoemocinė būsena didina kraujospūdį, širdies susitraukimų dažnį, skatina krešulių susidarymą kraujagyslėse. Streso hormonai didina cholesterolio kiekį kraujyje.

Prof. Ž. Petrulionienė perspėja, kad širdies infarkto rizika tuo didesnė, kuo daugiau rizikos veiksnių žmogus turi vienu metu.

Kalbėjosi Aušrinė Baronaitė

Komentuoti

Video