Skausmas širdies plote – kada verta sunerimti?

Teksto dydis:

Skausmas širdies plote – kada verta sunerimti?

2011 rugs. 9 00:26

Skausmas krūtinėje – dažnas skundas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Kiekvienas reaguoja skirtingai: vieni numoja ranka, kiti įsikalba, kad turbūt jau serga baisia liga. O iš tikrųjų, tinkamiausia reakcija – laiku pasirūpinti savimi, nes skausmo šiaip sau nebūna.
Dažniausia širdies liga sukelianti skausmą krūtinėje - koronarinė  (širdį maitinančių kraujagyslių) širdies liga. Pats simptomas medikų pasaulyje vadinamas krūtinės angina. Kas gi sukelia šią būklę?
Pagrindinė priežastis aterosklerozė – liga žeidžianti kraujagyslių sienelę. Esant dideliam kraujo riebalų ir blogojo cholesterolio kiekiui jie ima kauptis ant kraujagyslių sienelių sudarydami aterominę plokštelę. Pastaroji didėdama vis labiau siaurina kraujagyslės spindį ir trikdo kraujo pratekėjimą į organą – šiuo atveju širdį. Blogiausia, kad aterominės plokštelės gali plyšti ir tada susidaro kraujo krešulys – trombas. Jis pilnai užkemša kraujagyslės spindį visiškai sustabdydamas kraujotaką ir tuomet žmogų ištinka miokardo infarktas. Tai baisiausia komplikacija, kuri neretai pasibaigia mirtimi.

Kiti rizikos veiksniai :

Kintantys:

  • rūkymas;
  • padidėjęs kraujospūdis;
  • cukrinis diabetas – sutrikusi gliukozės apykaita.
  • gausi riebalų ir cholesterolio mityba;
  • nutukimas;
  • mažas fizinis aktyvumas;
  • stresas ir depresija;
  • padidėjęs kraujo krešumas, klampumas – didina tikiybę išsivystyti sunkiausiai ligos komplikacijai – miokarto infarktui.

Nekintantys:

  • amžius (vyrams per 45 m., moterims – per 55 m.);
  • vyriška lytis;
  • paveldimumas: anksti pasireiškusios širdies ir kraujagyslių ligos artimiesiems – tėvams, broliams, seserims .

Kaip atpažinti krūtinės anginą?
Pagrindinis simptomas - skausmas ar diskomforto jausmas. Dažniausiai ties krūtinkauliu, arba širdies plote. Skausmas spaudžiančio, duriančio, veržiančio pobūdžio. Gali plisti į kairią ranką, mentį, žandikaulį ar pilvą.
Gretutiniai simptomai:

  • Silpnumas.
  • Svaigimas.
  • Galvos skausmas.
  • Sunkumas kvėpuojant, dusulys.
  • Sąmonės praradimas.

Klasikiniu atveju simptomus provokuoja fizinis krūvis, įtampa, stresas. Vėlesnėse stadijose jaučiamas ir ramybėje. Skausmo trukmė – kelios minutės, dažniausiai palengvėja prigulus, pašalinus stresinį faktorių, ar išgėrus nitroglicerino tabletę.
Kada verta sunerimti ?

  • Skausmo priepuoliai kartojasi vis dažniau.
  • Stiprėja skausmo intensyvumas.
  • Skauda net ir mažesnio fizinio krūvio metu, ramybėje – jei to nebuvo anksčiau.
  • Nebepadeda įprastas nitroglicerino kiekis. Reikia vis didesnės vaistų dozės, arba jie visai nebeveikia.
  • Skausmo trukmė ilgėja. Ypač pavojinga, jei trunka ilgiau nei  20 minučių. Gali reikšti, jog čia jau nebe įprastas krūtinės anginos priepuolis, o galimas miokardo infarktas.

Kokios priemonės padeda gerinti būklę ir išvengti miokardo infarkto?
Rizikos veiksnių šalinimas. Dažnai žmonės būna nusiteikę prieš medikamentus. Tad šiuo atveju galima pasiūlyti kitokią išeitį – keistį gyvenimo, būdą, mitybą, didinti sportnį krūvį ir reguliariai tikrintis sveiktatą. Šios priemonės padeda ne tik išvengti ligos, bet ir susiplninti jos progresavimą ankstyvose stadijose.
Vartoti maisto papildus gerinančius kraujotaką, kraujo krešėjimo sistemos veiklą, bei padedančius sumažinti trombų susidarymo galimybę.
Sunkesniais ligos atvejais neapseisime be vaistų vartojimo. Dažiausiai skiriami šių vastų grupiu preparatai:
Statinai – tai vaistai mažinantys karujo riebalų kiekį, stabdo aterosklerozės vystimąsi.

  • Nitratai – labai naudingi priepuolio metu. Mašina skausmą, gerina širdies veiklą.
  • Kraujospūdį mažinantys vaistai. Mažina padidėjusio kraujo spaudimo daromą žalą kraujagyslėms.
  • Krešėjimą mažinantys vaistai – mažina trombų susidarymą.

Stipriai progresavus ligai, taikomas operacinio gydymas. Kraujagyslės praeinamumo gerinimas balionėlio pagalba ar įstatant tinklinį vamzdelį, kuris palaikytų reikiamo pločio spindį – dažniausiai taikomos procedūros. Specialių jungčių tarp pažeistų kraujagyslių ir aortos formavimas – suteikia galimybę krauju aprūpintį badaujančio raumens sritį.
Svarbu atsiminti - vaistai ir operacinės procedūros nepašalina priežasties, tik palengvina simptomus. Keisdami gyvenimo būdą ir vartodami profilaktinius maisto papildus galime užkirsti kelią sunkioms komplikacijoms.

Raminta Lukšaitė

Koronarinės arterijos susiaurėjimas, matomas koronarogramoje

Sužinok savo riziką


Mirties nuo kardiovaskulinės ligos rizika per 10 metų priklausomai nuo lyties, amžiaus, SKS, bendro cholesterolio ir įpročio rūkyti.

  • Lietuvoje taikomos didelės rizikos regionams skirtos lentelės.
  • Norėdami įvertinti bendrą paciento kardiovaskulinės mirties riziką per 10 metų suraskite atitinkamą lentelę pagal lytį, amžių ir rūkymą (rūko ar ne). Pasirinktoje lentelėje pagal paciento sistolinį kraujospūdį ir bendro cholesterolio koncentraciją suraskite atitinkamos spalvos langelį.
  • Konsultuojant jaunesnio amžiaus pacientus ir norint įvertinti jų tolimesnę riziką pagal esančius rizikos veiksnius, reikia kilti lentele į viršų iki atitinkamo prognozuojamo amžiaus.
  • Nustačius mažą riziką reikia patarti išlaikyti ją ir ateityje. Ypatingas dėmesys atkreiptinas į tuos asmenis, kurių kardiovaskulinės mirties tikimybė 5 proc. ir didesnė arba kuriems tokia rizika prognozuojama vidutiniame amžiuje.
  • Patartina palyginti santykinę riziką toje pačioje amžiaus ir lyties kategorijoje su nerūkančiojo rizika, asmens, kurio AKS yra <140/90 mm Hg, ir asmens, kurio cholesterolio koncentracija - <5 mmol/l.
  • Lentelė gali būti panaudota nurodant kurio nors rizikos veiksnio modifikavimo indikacijas, pavyzdžiui, kaip keistųsi rizikos dydis (proc.), jeigu asmuo mestų rūkyti ar sumažintų kurį nors kitą rizikos veiksnį.

Šaltinis heart.lt

Komentuoti

Skaitytojų komentarai (8)

Aurelija 2018 liep. 23 20:53

Sveiki man 25m turiu nuo 18 auksta spaudima kartais budavo net iki vos nenualpimo salto prakaito musimo ir pan ira karts nuo karto labai skauda galva ipac pakausy nebuna net kur detis vaistu nevartoju ir pas seimos gyditoja dar nesikreipiau esu rukanti ar gali tai daeiti iki insulto ?

Auris 2018 geg. 25 13:16

Sveiki, pries puse metu pradejau sporuoti su svoriais, vartojau papildus, apie 2 val, sunkiai treniruodavaus, numeciau 10kg, dabar jauciu mauduli sirdies plote, darbo medicinos patikroje, sirdies cardiograma skyresi nuo 16metu. kazka minejo apie kairi skilveli, uzsirasiau pas seimos gytitoja po savaites.. dabar vartoti kokius vaistus, kol prieisiu pas daktara?

Kęstutis 2018 bal. 9 20:15

Laba diena, esu 30 metų. Kažkur prieš 3 metus pastebėjau kad šokinėja spaudimas. Užkyla kartais iki 150/95. Nuvau pas kardiologą nustatė širdies hipertenziją. Išrašė vaistų nuo dpaudimo. Juos geriu nereguliariaisl. Dar prieš tris metus širdį skaudėdavo retkarčiais. Dabar jau puse metų kiekvieną dieną beveik ištisai skauda širdies plote. Seniau būdavo labai daug stresuodavau kad esu vienišas ir panašiai, dėl guvenimo. Bet dabar esu nebe vienišas esu dažniausiai laimingas. Bet širdies plote dažnai paskauda. Ar man reiktų dar kartą kreiptis pas kardiologų? Ar įmanoma kažkokiu tai echoskopu matyti kraujagydlių susiaurėjimą apie širdį? Kraujo tyrimai todo kad cholesterolio kiekis biški per didelis arba ant ribos. Nerūkau, bet seniau gal porą metų rūkiau prieš kokius 5 metus. Retkarčiais kas antrą savaitgali išgeriu. Nesportuoju.