Širdies nerviniai sutrikimai – ar egzistuoja tokia liga?

Teksto dydis:

Širdies nerviniai sutrikimai – ar egzistuoja tokia liga?

2011 rugs. 4 14:35

„Taip susinervinau, kad net širdį suskaudo!“. Ir tai – ne metafora.  Jei kasdien patiriate įtampą, stresą, nuolat persidirbate bei neskiriate pakankamai laiko poilsiui, tokie skundai gali pasigirsti ir iš Jūsų lūpų. Daugelis mūsų iškart skuba pas savo šeimos gydytoją – juk sunegalavusi širdis – ne juokas! Ir teisingai. Tačiau gali nutikti taip, kad gydytojas Jums pasakys: fizine prasme jūs esate visiškai sveikas. Bet juk skauda. Kreipsitės į kitą specialistą, nusprendę, kad šis koks šarlatanas?  O ką daryti, jei ir pastarasis pakartos tuos pačius žodžius? Tokiais atvejais sunku ir gydytojui, ir pacientui. Nerviniai širdies sutrikimai sunkiai diagnozuojami. Tik tada, kai atmetamos visos kitos skausmą sukėlusios priežastys, galima tvirtai sakyti, jog tai – nerviniai širdies skausmai.  Priežastys kartais randamos lengviau, o kartais – sunkiau. Tačiau vis tiek tai yra liga. Šiuo atveju, nors ir sunku tuo patikėti, ne fizinės, o psichologinės kilmės ir ją būtina gydyti.
Apie ligą, jos priežastis, simptomus ir gydymo sprendimus – iš profesionalės lūpų. Į klausimus atsakė Vilniaus universitetinės Santariškių klinikų ligoninės gydytoja Milda Kovaitė.
Kas yra širdies nerviniai sutrikimai? Kaip jie pasireiškia?
Tokio termino, kaip „nerviniai širdies sutrikimai“ kardiologijoje nėra, tačiau, aišku, tarp besikreipiančių į kardiologus pacientų tarpe yra nemaža dalis ligonių, kuriems galima įtarti ne su širdies liga susijusius sutrikimus. Paprastai žodžiais galima tai apibūdinti kaip sutrikimus, dažniausiai juntamus širdies plote, kurie nėra sąlygoti širdies ligos.  Tai – nepaaiškinami subjektyvūs širdies plakimai, maudimai, dūrimai širdies plote, kurių negalime patvirtinti jokiais objektyviais kardiologiniais tyrimais.
Kam gali išsivystyti  šie širdies sutrikimai?
Šie sutrikimai gali pasireikšti bet kokio amžiaus pacientams, tačiau ypač į juos linkę protinį darbą, nuolat įtampą patiriantys, jautrūs žmonės. Kaip aš mėgstu sakyti savo pacientams, asmenys, kurie kloja asfaltą ar tiesia kelius (t.y. sunkiai fiziškai dirba), neateina pas kardiologą su tokiais skundais, nes „išsikrauna darbe iki paskutinio raumens“. O žmonės, dirbantys įtemptą protinį darbą, patiriantys daug stresų darbe ir nemokantys atsipalaiduoti, anksčiau ar vėliau patenka pas daktarus su daugybe nespecifinių, neobjektivizuojamų skundų.
Kaip suprasti, kad širdies sutrikimai yra nervinės kilmės?
Galima būtų įtarti jau apklausiant pacientą,. Galutinai patvirtinama, kai specializuoti tyrimai neatskleidžia jokių patologinių pokyčių. Dažnai pacientai pyksta, kad jie jaučiasi blogai, o gydytojai „neranda ligos“.
Ar nerviniai širdies sutrikimai gali būti pavojingi gyvybei?
Ne, nepavojingi, tačiau negydomi gali progresuoti į rimtesnius psichologinius sutrikimus.
Kur reikėtų kreiptis pagalbos įtariant šią ligą?
Į psichiatrus arba psichologus.
Koks gydymas yra dažniausiai skiriamas žmonėms, sergantiems  nervinės kilmės širdies sutrikimais? Kada tikėtis rezultatų?
Dažniausiai skiriamas „nervus raminantis“ gydymas, galbūt psichoterapinis, kartais antidepresinis, bet tai nusprendžia gydytojas specialistas. Gydymo rezultatai priklauso nuo diagnozuoto nervinio sutrikimo.
Ką patartumėte žmonėms, priklausantiems rizikos grupei? Kaip galima būtų išvengti šios ligos?
Nors nuskambės banaliai, bet labai svarbu sureguliuoti darbo ir poilsio režimą, t.y. nepersidirbti, nedirbti nenormuotų viršvalandžių, atėjus laikui, atostogauti.  Išmokti atsipalaiduoti (alkoholis neatpalaiduoja!!!), sportuoti (sportuojant „paliekame“ dalį blogųjų emocijų sporto salėje).


Taigi, ne taip jau paprasta atpažinti ir išgydyti šią, rodos, ne tokią ir pavojingą, bet vis gi gyvenimo kokybę žymiai bloginančią ligą. Gal vertėtų pasinaudoti gyd. Mildos Kovaitės patarimais ir atkreipti dėmesį į savo gyvenimo būdą, darbo ir poilsio rėžimą, kartais palepinti save ir skirti laiko sau – pramogoms, atpalaiduojančiai veiklai, hobiui.
Raminta Lukšaitė

Komentuoti

Video