Sergančiųjų juostine pūsleline skaičius ūgtelėjo per Covid-19 pandemiją

Teksto dydis:

Sergančiųjų juostine pūsleline skaičius ūgtelėjo per Covid-19 pandemiją

2022-08-06 10:43

Kodėl persirgimas koronaviruso infekcija ne vienam sąlygojo susirgimus juostine pūsleline? Juostinė pūslelinė (herpes zoster) – tai vėjaraupių viruso Varicella zoster, priklausančio herpes virusų šeimai, sukeliama infekcinė liga. Persirgus vėjaraupiais, dažniausiai šis virusas iš odos keliauja į nugaros smegenų nervinius mazgus ir lieka neaktyvus visą gyvenimą.

Tačiau kaip sakė gydytoja dermatovenerologė med.m. dr. Jurgita Karčiauskienė, pastaraisiais metais, per Covid-19 pandemiją, itin padaugėjo sergančiųjų juostine pūsleline.

„Varicella zoster virusas gali aktyvuotis, nusilpus imunitetui, t.y. per nervus iš nugaros smegenų mazgų grįžtį į odą ir sukelti skausmingą juostos tipo bėrimą, pasireiškiantį paraudimu, skaidriu turiniu pripildytomis pūslelėmis, vėliau žaizdomis, šašais. Pastebėjome, jog per Covid-19 pandemiją pacientų su juostine pūsleline itin padaugėjo“, – pasakojo „Nordclinic“ dermatovenerologė.

Persirgus kororonaviruso infekcija, anot specialistės, neretai juostinė pūslelinė pasireiškia gerokai sunkiau – apima ne vieną, o du odos nervinius segmentus, dažniau komplikuojasi bakterine infekcija.

Pavojingiausias – veido srities bėrimas

Juostinė pūslelinė, pasak specialistės, gali kartotis, nes po ligos epizodo virusas vėl grįžta į nugaros smegenų nervinius mazgus. Juostinė pūslelinė gali pažeisti bet kokią odos sritį, pasitaiko juostos tipo bėrimų veide, liemens ar galūnių odoje.

„Pavojingiausias yra veido srities šio viruso sukeltas bėrimas, tokiu atveju kartu dažnai pažeidžiamos akys ar burnos gleivinė. Pasitaiko atvejų, kai sergantysis juostine pūsleline vėjaraupiais nesirgusiam asmeniui kontakto keliu perduoda virusą ir šis sukelia vėjaraupius“, – paaškino dr. J.Karčiauskienė.

Ligos papilitimas auga ir tarp paauglių

Juostinė pūslelinė dažniausiai pasireiškia vyresniame nei 50 metų amžiuje, kuomet imunitetas yra silpnesnis, atsiranda gretutinių ligų, taip pat po traumų, po kitų virusinių infekcijų ar net skiepų, vartojant imunitetą slopinančius vaistus.

Tačiau pastaruoju metu gydytoja sako pastebėjusi vis didėjantį šios ligos papilitimą tarp paauglių. Tam įtakos, anot jos, gali turėti ir spartus augimas bei susilpnėjęs imunitetas: „Kartais juostinė pūslelinė jauname amžiuje gali būti kitų ligų, tokių kaip imunineto deficitų ar onkologinių susirgimų ženklas“.

Ši liga gydoma sisteminiais priešvirusiniais vaistais (acikloviras, valacikloviras). Gydymą, pasak dermatovenerologės, svarbu pradėti kuo anksčiau – geriausia per 72 val. nuo simptomų pradžios, nes tik savalaikis gydymas padeda sumažinti ligos komplikacijų dažnį.

Ligoniui vietiškai skiriami antiseptikai, žaizdų epitelizaciją skatinančios priemonės, o jei yra prisidėjusi antrinė bakterinė infekcija, gali būti skiriami vietiniai antibiotikai.

„Dažniausia šios ligos komplikacija yra poherpetinė neuralgija, kuri pasireiškia stipriais skausmais buvusio bėrimo vietoje. Jam suvaldyti neretai reikalinga neurologo ir skausmo specialisto pagalba, stiprūs vaistai nuo skausmo ar net nervų blokados. Kad taip nenutiktų, svarbu laiku pastebėti juostos tipo bėrimus ir kreiptis pagalbos, nes tik laiku pradėjus gydymą sisteminiais priešvirusiniais vaistas, galima išvengti ilgai besitęsiančių skausmų“, – patarė dr. J.Karčiauskienė.

Efektyviausia apsauga nuo ligos – skiepai

Juostinės pūslelinės dažnį, pasak dermatovenerologės, sumažina imuniteto stiprinimas, sveika gyvensena, kitų ligų kontrolė. O efektyviausiai padeda skiepai nuo vėjaraupių, jei dar žmogus nėra jais persirgęs, bei skiepai nuo juostinės pūslelinės.

Pastarieji rekomenduojami vyresniame amžiuje, jei liga kartojasi ir jei žmogus turi daug gretutinių ligų, imunodeficitų. Ši vakcina gali būti leidžiama 1 arba 2 kartus kas dvejus mėnesius (priklausomai nuo gamintojo). Juostinės pūslelinės, kaip ir vėjaraupių skiepai Lietuvoje nėra kompensuojami valstybės lėšomis.


Komentuoti