Raiščių patempimas, plyšimas

Teksto dydis:

Judesius užtikrina raumenys, kurie tvirtinasi prie kaulų tvirtomis jungiamojo audinio gijomis – sausgyslėmis. Sąnariai laikosi raiščių dėka. Raiščiai yra patvarūs, elastingi. Sausgyslių ar raiščių patempimas – tai trauma, kai patempiami ar plyšta raiščiai, kurie riša kaulus ties sąnariais. Ši trauma paprastai būna labai skausminga ir primena kaulo lūžį. Dažniausiai šios traumos įvyksta situacijose, kuomet kūno dalys atlieka neįprastus, priverstinius didelės amplitudės judesius, nuo staigaus labai stipraus raumens įtempimo, aktyviai sportuojant (ypač tinkamai neapšilus), naudojant netinkamą avalynę. Vyresniame amžiuje dėl degeneracinių pakitimų sausgyslė gali plyšti ir nuo fiziologinio krūvio.

Požymiai

Pagrindinis raiščių patempimo, plyšimo simptomas – stiprus skausmas. Kuo stipresnis skausmas, tuo didesnė trauma. Tačiau kai kurių sausgyslių (pvz. dvigalvio raumens) ar raiščių (pvz. kelio sąnario kryžminių raiščių) plyšimo atveju ligonis gali skausmo nejausti. Sutrinka judesių funkcija, nukentėjusysis negali ištiesti ar sulenkti skaudančios galūnės, sunku stovėti, atlikti judesius, arba tie judesiai yra labai skausmingi. Traumuota vieta patinsta, trūkus greta esančiai kraujagyslei gali susidaryti kraujosrūva (mėlynė). Dažniausiai pažeidžiami čiurnų, kelio sąnarių, rečiau – riešų, pirštų sąnarių raiščiai, taip pat dvigalvio raumens (bicepso), Achilo sausgyslės.

Pirmoji pagalba

1. Pirmiausia reikia atpalaiduoti ir pakelti sužeistą vietą.

2. Sumuštą vietą rekomenduojama pirmąsias 24 valandas šaldyti. Šaltis –tai veiksminga priemonė, mažinanti patinimą, skausmą ir uždegimą. Ledo pūslę reikėtų dėti po 20 minučių 4–8 kartus per dieną. Nelaikyti ledo pūslės ilgiau, nes galima nušalti ir nedėti tiesiai ant odos, bet apvynioti rankšluosčiu ar kt.

3. Nuėmus ledą, galūnė, nesukeliant skausmo, lengvai mankštinama – tai apsaugo nuo raumenų spazmų.

4. Vėliau sumuštą vietą rekomenduojama patepti gydomuoju geliu su vietinio poveikio nuskausminamosiomis medžiagomis.

5. Traumos vietą suveržti bintu ar elastiniu tvarsčiu. Tvarstoma atsižvelgiant į sužalotos kūno dalies anatomiją, judėjimą ir apkrovą, tenkančią tai kūno daliai. Tvarstyti reikia ne per daug tampriai, kad nesutrikdyti galūnės kraujotakos. Jei pastebimas pirštų nutirpimas, jie ėmė mėlynuoti – skubiai atlaisvinti tvarstį.

6. Pakelti sužalotą kūno dalį iki širdies lygmens, kad nepamėlynuotų ir paremti, o jei patemptas riešas, alkūnė ar petys – parišti sužeistą ranka.

7. Reikalinga ramybė. Geriau vengti aktyvaus judėjimo. Jei trauma lengva ir funkcija ar judesio amplitudė nesutrikusi, ramybė nėra svarbi. Tačiau jeigu judant traumuota galūnė skauda, būtina ramybė, kol negalavimas praeis ir atsistatys funkcija.

8. Esant nežymiam raumenų raiščių patempimui, nebūtinai reikia kreiptis į gydytoją – galima gydytis savarankiškai, o jei įtariama sunki trauma (pav., traumos metu pasigirdo trakštelėjimas, labai skauda ir negalima pajudinti galūnės, po sužeidimo pakilo temperatūra, traumuota vieta paraudo, sąnarys tapo nestabilus) reikia kreiptis profesionalios medicinos pagalbos, kad nustatytų diagnozę rentgeno spinduliais.