Psichosomatinis skausmas: liga, kurią sukelia emocijos

2011.08.29 17:18

Skausmas – visiems svarbi problema, paliečianti įvairaus amžiaus žmones, skirtingomis aplinkybėmis. Nuo skausmo nepabėgsi, jo neįmanoma ignoruoti. Ilgas ir didelis skausmas išvargina net ir kantriausią bei stipriausią žmogų.

Kasdien gydytojai skiria visas pastangas skausmui malšinti ir priežasčiai surasti. Tačiau kartais skausmas neturi lengvai apčiuopiamos priežasties ir tada susiduriame su diagnoze – psichosomatinis skausmas. Vienas pagrindinių tokių skausmų kaltininkų – žvėriškas tempas ir žmogui keliami reikalavimai „aukščiau galimybių ribos“. Anksčiau ar vėliau tai atsiliepia ir kūnui. Jis pradeda skųstis  – atsiranda skausmai įvairiose kūno vietose. Kaip tai susiję? Žodis psichosomatika susideda iš dviejų graikiškų  žodžių, psyche – siela ir somos – kūnas.  Dabartinėje kalboje psichosomatika reiškia, jog kūno ligą sukelia emocijos. Psichosomatinių reakcijų gali būti įvairių – nuo virškinimo sutrikimų, dusulio, širdies ligų iki, šiuo atveju, skausmo.

Ar niekada nepagalvojote, kodėl kartais vaikai atėjus metui eiti į mokyklą pradeda skųstis pilvo skausmais?

Nors visą vakarą kuo sveikiausi lakstė ir dūko lauke su kitais vaikais? Gali būti taip, jog vaikas mokykloje patiria sunkumų, gal net patyčių. Natūralu, kad jis nenori eiti į mokyklą, bet vaikas pats sprendimų nepriima – tai daro tėvai, liepiantys mokytis. Vaiko kūnas pasirenka kitą kelią kaip išvengti nemalonios aplinkos. Suskaudus pilvui, jis liks namie ir išvengs streso šaltinio – mokyklos.

Arba prisiminkite atvejį, kai reikėjo eiti kalbėtis su nemaloniu darbdaviu ar kitu žmogumi. Ar nepradeda skaudėti galvos prieš pat pokalbį? Taip organizmas stengiasi padėti Jums išvengti tos negatyvios patirties.

Tiek pirmu, tiek antru atveju skausmas yra tikrų tikriausias. Tačiau Jūsų gydytojas Jums sako, kad esate visiškai sveikas ir jokių pakitimų rodančių ligą Jūsų kūne nėra. Šis skausmas kyla iš pasąmonės – kertelės Jūsų galvoje, kur slepiasi sąmoningai nesuvokiami, užslopinti ar nepripažinti jausmai. Kadangi tai vis tiek Jūsų jausmai, jie veikia Jūsų gyvenimą ir savijautą.

Kokie jausmai skatina išsivystyti somatinį skausmą:

• Nerimas
• Baimė
• Įtampa
• Liūdesys
• Neviltis
• Bejėgiškumas
• Pyktis

Tad šiuo atveju pasąmonės pagrindinis tikslas – padėti išvengti jums nemalonius išgyvenimus sukeliančių momentų.

Kaip psichosomatinis skausmas gali pasireikšti?

Šiam skausmui nėra būdinga nei konkreti kūno vieta, nei skausmo pobūdis ar trukmė. Skaudėti gali bet kurią kūno dalį – raumenis, sąnarius, galvą, pilvą, nugarą, dantis ir kt. Skausmas gali būti rėžiantis, spaudžiantis, maudžiantis, tempiantis ir trukti nuo kelių minučių iki kelių dienų. Kitaip sakant, nėra jokių specifinių simptomų išskiriančių šį susirgimą iš kitų. Pagrindinis psichosomatinio skausmo diagnozavimo būdas yra kitų galimų ligų paneigimas. Pajutus skausmą būtina ne išgerti nuskausminamųjų ir pamiršti apie skausmą, o kreiptis į gydytoją ir kruopščiai jam viską papasakoti apie skausmą ir numanomas priežastis, su skausmu susijusias situacijas.  

Kaip gydyti psichosomatinį skausmą?

Vaistai pagydyti tai, ką sukelia jausmai, negali. Reikia kovoti tais pačiais ginklais, kurie ir sukelia skausmą. Geriausias ir šiuo metu labiausiai rekomenduojamas psichosomatinio skausmo gydymas  – psichoterapija. Jos metu kalbantis su psichoterapeutu yra gilinamas supratimas apie psichosomatiką, nagrinėjamos skausmo priežastys, ieškomi sprendimo būdai. Jei pacientas labai bijo pokalbių su savo viršininku, dėmesys sutelkiamas į pasitikėjimo savimi ar bendravimo įgūdžių stiprinimą. Jei vaikas jaučia nerimą ar įtampą eidamas į mokyklą, susitelkiama į mokymąsi atsipalaiduoti, požiūrio į stresą keliančių faktorių pakeitimą. Taip pat būtina atkreipti dėmesį, gal reiktų pakeisti mokyklą, jei ten aktuali patyčių tema.

Psichoterapeutas išmoko specialių pratimų, skatinančių saviugdą, kurie ilgainiui gali būti taikomi savarankiškai, jau be specialisto priežiūros. Taip pat rekomenduojama ir grupinė psichoterapija, kurios metu 6-8 žmonių grupėje yra dalinamasi bendrais su psichosomatiniu skausmu susijusiais išgyvenimais. Sprendžiamos problemos, kurios sukėlė skausmą, o taip pat mokomasi išreikšti išgyvenamus jausmus. Šie užsiėmimai lavina žmogaus gebėjimą bendrauti, skatina geriau pažinti save ir išmokti išreikšti savo jausmus žodžiais, o ne juos užgniaužti.

Taip pat naudinga imtis kitų įtampą mažinančių priemonių. Sveika mityba, miego ir  darbo rėžimas, bet reguliarus ir aktyvus fizinis krūvis pagerina kiekvieno iš mūsų savijautą ir padeda išvengti psichologinių sutrikimų atsiradimo bei progresavimo. Pailsėjęs žmogus – sveikas žmogus!

Raminta Lukšaite