Primename: gripas

Teksto dydis:

Primename: gripas

Istorija
Gripo istorija neatsiejamai susijusi su epidemijomis. Gripas, pirmą kartą paminėtas Hipokrato (412 amžius pr.m.e.), „Influenzos“ vardą gavo XVI amžiuje. Stebėtina, kad pirmą kartą gripo simptomai buvo aprašyti tik 1729 metais.
Tikroji gripo istorija prasidėjo 1889 metais, kai buvo aprašyta pirmoji infekcijos epidemija (dabartiniu šio termino supratimu). Pirmąjį smūgį gripas smogė 1918 metais, kada prasidėjo gripo pandemija (globalinė epidemija). Liūdnai pagarsėjusi „ispanka“, taip buvo pavadinta ši epidemija, nes buvo manoma, kad ji kilo iš Ispanijos, tęsėsi iki 1922 metų. Šiandien yra duomenų rodančių, kad „ispankos“ gimtinė, vis dėlto buvo Kinija.
Per keturis gripo pandemijos metus persirgo 500 milijonų ir mirė daugiau nei 20 milijonų žmonių. Gripo pandemijos „ispanka“ aukų skaičių galima palyginti tik kartu sudėjus visas maro epidemijas.
Antroji gripo pandemija buvo užregistruota 1957 metais, kurią sukėlė „azijietiškas gripas“. Kitos pandemijos kilo 1968 („Honkongo gripas“) ir 1977 metais („rusiškas gripas“).
 
Statistika
Pagal statistiką, kiekvieniems 2000 susirgimų gripu atvejų tenka viena mirtis. Ji gali ištikti dėl pačios gripo infekcijos sukeltų komplikacijų ar bet kurio paūmėjusio lėtinio susirgimo, jei tokiais asmuo serga.
Didžiausias mirtingumas nuo gripo yra vaikų iki 2 metų amžiaus grupėje (35%). Šis rodiklis viršija sveikų suaugusiųjų mirtingumą kelias dešimtis kartų. Taip yra todėl, kad tokio amžiaus vaikų imuninė sistema mažai tesugeba pasipriešinti gripo virusui, nes ji dažnai dar nėra spėjusi su juo susidurti.
Nusičiaudėjus gripo virusas skrenda 167 km/h greičiu. Jis yra labai mažas, todėl įsiskverbia praktiškai į visus organus, aplenkdamas visus organizmo gynybinius barjerus. Antroji svarbi gripo viruso savybė, įtakojanti komplikacijas, yra sugebėjimas pažeisti kraujagysles, sukeliant kraujosruvas bei paburkimą, kurie toje audinių vietoje sukelia uždegimą. Taip pat gripo virusas, peržengdamas gynybinius barjerus ir naikindamas ląsteles, sukelia ir tiesiogines komplikacijas:
  • virusinę pneumoniją,
  • virusinį encefalitą, meningitą (galvos smegenų ir galvos smegenų dangalų uždegimas),
  • širdies raumens uždegimą (miokarditą),
  • virusinį žarnyno uždegimą (dažniausiai pasitaiko vaikams),
  • virusinį akių uždegimą (priklausomai nuo akies struktūrinės dalies pažeidimo vietos, galimas visiškas apakimas). 
Gripo simptomai
Tipinio susirgimo gripu vaizdas yra visiems gerai žinomas. Po 1–2 dienų inkubacinio periodo atsiranda tokie simptomai:
aukšta kūno temperatūra, siekianti iki 40 C; karščiavimas trunka 3–4 dienas, jei ilgiau, galima įtarti prasidėjusias komplikacijas;
  • šaltkrėtis;
  •  sloga;
  •  gerklės perštėjimas ir skausmas;
  •  sausas, kartais lojantis kosulys, kuris gali išsilaikyti iki 2 savaičių;
  •  bendras silpnumas;
  •  raumenų ir sąnarių skausmas, „laužimas“;
  •  dusulys;
  •  skausmas, judinant akių obuolius; konjunktyvitas.

Aukšta temperatūra ir organizmo intoksikacija išskiria gripą iš kitų ūminių respiracinių ir ūminių virusinių–respiracinių susirgimų. Gripas – tai pati sunkiausia ūminė virusinė–respiracinė infekcija, kuri „verčia iš kojų“net pačius sveikiausius. Gripo beveik neįmanoma „pernešti ant kojų“ (sirgti vaikštant) – tai gresia rimtomis komplikacijomis.
 
Skiepai
Šiuo metu pasaulio (ir Lietuvos) sveikatos organizacijos skiepus pripažįsta pagrindine ir labai efektyvia gripo profilaktikos priemone.
 
Skiepų privalumai
Be skiepų yra ir kitų, nespecifinių gripo profilaktikos metodų: grūdinimasis kontrastinio vandens voniomis, česnakas, bendrai stiprinantys preparatai, vaistinės žolės. Vienok nė viena iš šių priemonių neapsaugo nuo konkrečios gripo viruso padermės, cirkuliuojančios esamą sezoną, todėl šios priemonės ir vadinamos nespecifinėmis. Jos gerina tik bendrą žmogaus imunitetą, bet ne specifinį.
Skiepijimasis būtent tam gripo sezonui adaptuotomis vakcinomis yra pats veiksmingiausias gripo profilaktikos metodas.
 
Kas turėtų pasiskiepyti nuo gripo pirmiausiai?
1. Rizikos grupei priklausantys asmenys (pagal komplikacijų dažnį):
 - Pagyvenę (60 m. ir virš);
 -  sergantys lėtinėmis ligomis;
 - dažnai sergantys ŪRS;
 - iki mokyklinio amžiaus vaikai.
2. Aukšto rizikos laipsnio grupės asmenys (pagal užsikrėtimo galimybę):
 - medicinos personalas;
 - transporto;
 - paslaugų;
 - mokymo sferos darbuotojai;
 - kariškiai policininkai, ugniagesiai, moksleiviai ir kt.
 
Kada skiepytis?
Šiaurės pusrutulyje gripo epidemijos įprastai prasideda spalio mėnesį ir baigiasi kovo–balandžio mėnesiais, o imunitetas pasiskiepijus išsivysto per 1–2 savaites. Todėl skiepytis reikia iš anksto iki prasidės susirgimų pakilimas. Optimalus skiepams nuo gripo metas yra ruduo, rugsėjo–spalio mėnesiai. Tačiau tai nereiškia, kad po spalio mėnesio skiepytis neverta ar pavojinga. Skiepytis šiuolaikiška inaktyvuota vakcina nepavojinga, net jei žmogus yra infekuotas (t.y. užsikrėtęs), o pati liga dar inkubaciniame periode. Vakcinoje esantys virusai yra inaktyvuoti ir suskaldyti į fragmentus, todėl jie negali daugintis ir tuo pačiu sustiprinti natūralios infekcijos.
 
Skiepų nuo gripo efektyvumas
Priklausomai nuo organizmo būklės ir sąlygų, skiepai garantuoja 70 – 90 %, kad žmogus nesusirgs gripu. Skiepijant 80 % kolektyvo (mokyklų, firmų, įmonių) galima pasiekti nulinį sergamumą gripu. Taip pat skiepai nuo gripo sumažina 50–60 % sergamumą visais ŪRS.

Komentuoti