Pilvo traumos sąvoka apima pilvo sienos, pilvaplėvės ertmės, retropitoninio tarpo organų, audinių sužalojimus, sukeltus išorinių, dažniausiai mechaninių veiksnių. Pilvo traumos sudaro apie 25 % visų rimtų kūno sužalojimų.
Pilvo traumos gali būti uždaros (bukos) ir atviros.
Uždaros pilvo traumos – tai pilvaplėvės ertmės organų sužalojimai, nesant odos vientisumo pažeidimo. Uždara pilvo trauma yra dažna eismo nelaimių, buitinių konfliktų, nelaimingų atsitikimų pasekmė. Tai gali būti tiesioginis smūgis į pilvą, kritimas iš aukščio, suspaudimas tarp įvairios konfigūracijos paviršių, kombinuoto poveikio trauma. Dažniausiai pažeidžiamos žarnos. Tai sunkiai diagnozuojamas pažeidimas. Dažniausiai žarnos suspaudžiamos tarp žalojančio veiksnio ir stuburo. Tai gali sukelti žarnos hematomą, pasaito plyšimą – tai kraujavimas, žarnos išemija, žarnos perforacija.
Požymiai
Sužalojus pilvo ertmės organus, jaučiamas stiprus skausmas. Nukentėjusysis instinktyviai užima padėtį, suteikiančią maksimalią ramybę pakenktam organui. Stebimi šoko reiškiniai. Trauminis šokas dažnesnis mišrių traumų atvejais, vystosi tuoj pat po traumos. Jam užsitęsus, taip pat kritus arba sumažėjus sistoliniam kraujospūdžiui, reikia įtarti vykstantį masyvų kraujavimą, pirmiausia, dėl kepenų, blužnies, žarnų pasaitų bei retroperitorinio tarpo stambių kraujagyslių pažeidimo. Vidinio kraujavimo metu stebimi ūmios mažakraujystės simptomai. Nukentėjusysis išblykšta, purto drebulys, pila šaltas prakaitas, atsiranda dažnas paviršutinis kvėpavimas, dažnas silpno prisipildymo pulsas, silpnumas, nerimas. Nukentėjusysis gali nualpti. Dėl skrandžio ir žarnų sužalojimo vystosi pilvaplėvės uždegimas (peritonitas). Peritonito tipinius simptomus tuoj pat po traumos sukelia į pilvaplėvės ertmę išsiliejęs infekuotas žarnų turinys. Vystantis peritonitui, žarnos netenka tonuso, todėl negirdėti peristaltikos. Žarnos būna išpūstos, todėl padidėja pilvo apimtis, atsiranda vidurių pūtimas, dujų susilaikymas, pykinimas, vėmimas, tuštinimasis su krauju (šviežias kraujas, „kavos tirščiai“, juodos skystos išmatos). Pakyla temperatūra, padažnėja pulsas, liežuvis tampa sausas, atsiranda troškulys, akys įkrenta.
Sugebėjimas lengvai keisti kūno padėtį praėjus 5–8 valandoms po traumos leidžia manyti, jog rimtų sužalojimų, reikalaujančių skubios chirurginės pagalbos, nėra.
Pirmoji pagalba
1. Nukentėjusįjį nuraminti, patogiai paguldyti ant nugaros, pakelti viršutinę liemens dalį, sulenkti kojas per klubų ir kelių sąnarius, o į pakinklius įdėti iš drabužių padarytus gniužulus. Tokia padėtis mažina skausmą ir trukdo uždegimui plisti po visą pilvą. Jei įtariamas kraujavimas į krūtinės ląstą (dusina, pamėlsta oda, atsikosti krauju) – nukentėjusįjį reikia pasodinti.
2. Esant pilvo sumušimams ar įtariant vidinį kraujavimą, pilvo srityje dėti šaltą kompresą. Uždėjus ledo ant pilvo galima pastebimai palengvinti ligonio būklę.
3. Apkloti, kad nesušaltų.
4. Vystantis šokui, pakelti galūnes (išskyrus atvejį, kai sužeidžiama į pilvą), nuleisti galvą (jei galva nesužeista).
5. Reikalui esant – gaivinti (atlikti dirbtinį kvėpavimą ir išorinį širdies masažą).
6. Skubiai kviesti greitąją medicinos pagalbą, vežti į gydymo įstaigą.
Dėmesio! Neduoti vaistų nuo skausmo, neduoti valgyti ir gerti. Lūpas galima suvilgyti vandeniu.
Jei skauda pilvą vaikui iki 3 metų, visada skubiai vežti į gydymo įstaigą gulimoje padėtyje.
Atviros pilvo traumos – tai dažniausiai durtiniai, pjautiniai, kirstiniai, šautiniai, traiškyti ir kt. sužalojimai. Visos šios žaizdos gali būti susisiekiančios su pilvaplėvės ertme – kiaurinės traumos ir nesusisiekiančios – nekiaurinės traumos. Šautiniai sužeidimai yra dažniausiai kiauriniai – lydimi pilvaplėvės ir retroperitoninio tarpo organų bei audinių sužalojimų.
Požymiai
Nekiauriniam sužeidimui būdingi požymiai – intensyvėjantis skausmas žaizdos srityje transportuojant nukentėjusįjį ir jo aprimimas ramybės būsenoje, žaizdos aplinkoje didėjantis audinių sustandėjimas. Vėlesniu laikotarpiu didėjantis patinimas ir skausmas yra simptomai, liudijantys apie besivystančią flegmoną (uždegimą). Kiaurinis sužeidimas pavojingiausias tada, kai lokalizuojasi krūtinės ir pilvo srityse. Pažeidus krūtinės ląstos sienelę, per atvirą žaizdą į krūtinės ertmę patenkantis oras gali užspausti plautį, žmogus ima dusti. Pažeidus pilvo sieną, ypač jei žaizda yra didelės apimties, per ją gali iškristi pilve esantys vidaus organai. Atviras pilvo traumas visada lydi įvairaus intensyvumo bei trukmės išorinis ir vidinis kraujavimas. Jei nėra žymaus išorinio kraujavimo, o dažnėja pulsas, krenta kraujospūdis arba, esant aiškaus šoko reiškiniams, reikia įtarti pavojingą gyvybei vidinį kraujavimą, dažniausiai dėl parenchiminių organų, žarnų pasaitų ar kitų magistralinių kraujagyslių sužeidimo. Sunki nukentėjusiojo būklė, šokas, kiti intensyvaus kraujavimo simptomai nurodo, jog atvira pilvo trauma yra kiaurinė.
Kiauriniam sužeidimui būdingi požymiai – taukinės, žarnos kilpos ar kito organo eventracija (pro žaizdos angą iškritę pilvo ertmės organai), žaizdoje arba ant uždėto tvarsčio matyti tulžies, žarnų turinio ar kt. priemaišos.
Pirmoji pagalba
1. Nukentėjusįjį nuraminti, paguldyti ant nugaros, kojas sulenkti per kelius, po keliais padėti volelį ar kuprinę. Jei yra svetimkūnis, nukentėjusiąjam leisti būti tokioje padėtyje, kuri jam patogiausia.
2. Apnuoginti žaizdą.
3. Jei yra išorinis kraujavimas, skubiai jį stabdyti. Prie kraujuojančios vietos prispausti pirštus arba delną. Ant žaizdos dėti sterilų tvarstį, sutvarstyti, prispausti ranka.
3. Jei žarnos nukritę ant žemės, jas atsargiai užkelti ant pilvo, uždengti vandeniu sumirkytu steriliu tvarsčiu ar skarele, ant viršaus uždėti polietileno skiautę ir nespaudžiant prifiksuoti dviem skarelėmis, mazgus surišant šone (taip pat pilvą galima uždengti rankšluosčiu, paklode, jų kraštus susiūti siūlais).
Dėmesio! Draudžiama kišti iškritusius organus atgal, duoti valgyti ir gerti, valyti žaizdą, liesti žarnas nuogomis rankomis. Jei žarnų kilpa dar tik veržiasi, ją reikia prilaikyti ranka, naudojant sudrėkintą, kuo švaresnį audinį.
4. Jei yra svetimkūnis, uždėti apsauginį tvarstį. Jis svetimkūnio turi nespausti, nestumti, sutvarsčius svetimkūnis žaizdoje neturi judėti (aplink svetimkūnį dedami sterilūs tvarsčiai ir audinio ritinėliai taip, kad uždengtų visą svetimkūnį, ir sutvarstoma).
Dėmesio! Draudžiama bandyti ištraukti įstrigusius svetimkūnius, nes gali pradėti kraujuoti iš užspaustų kraujagyslių, išplisti infekcija, pavojus papildomai pažeisti aplinkinius organus. Negalima duoti valgyti ir gerti, valyti žaizdą.
5. Malšinti skausmą (dėti šaltą kompresą).
6. Apkloti, kad nesušaltų.
7. Reikalui esant – gaivinti (atlikti dirbtinį kvėpavimą ir išorinį širdies masažą).
8. Skubiai kviesti greitąją medicines pagalbą arba vežti į gydymo įstaigą gulimoje padėtyje, suteikiant jam ramybę.
Dėmesio! Jei sužeistasis nejuda, yra be sąmonės – jokiu būdu negalima jo judinti, tampyti ar purtyti, nes galima tik dar labiau pakenkti jo sveikatos būklei.
Komentuoti