Paslaptinga, pavojinga, kertanti netikėtai – AIDS

Teksto dydis:

Paslaptinga, pavojinga,  kertanti netikėtai – AIDS

2012 lapkr. 29 00:53

      Apie šią ligą prikurta įvairiausių legendų, apie ją sklando daugybė gandų. Iš pradžių ji buvo vadinama tiesiog palaido gyvenimo būdo pasekme, vėliau paaiškėjo, kad šia liga galima susirgti po kraujo perpylimo, kūdikius įsčiose gali apkrėsti infekuotos jų mamos. Per 31-erius metus, kuomet 1981-ųjų birželio 5 d. JAV paskelbė šios ligos epidemiją, ji nusinešė daugiau nei 25 milijonus žmonių gyvybių. Kasmet nuo šios ligos miršta 2 milijonai planetos gyventojų, iš jų 270 000 vaikų.

      Nuo 1988-ųjų kasmet gruodžio 1-ąją minima pasaulinė AIDS diena. Kaip ši liga palietė Lietuvą? Kaip nuo jos apsisaugoti? Ir kaip gydytis susirgus šia liga? Į klausimus atsako Vilniaus universiteto Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius profesorius Saulius Čaplinskas.

Kokie yra ŽIV-1, ŽIV-2 ir AIDS - panašumai ir skirtumai?

ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas, sukeliantis ŽIV infekciją. Skiriami du viruso tipai ŽIV-1 ir ŽIV-2, kurie yra šiek tiek genetiškai skirtingi. Viruso tipas turi įtakos ŽIV ligos progresavimo greičiui, perdavimo tikimybei. Abu tipai plinta tais pačiais būdais. Pasaulyje dauguma žmonių yra užsikrėtę ŽIV-1 tipo virusu. ŽIV-2 paplitęs Vakarų Afrikoje. Lietuvoje vyrauja ŽIV-1 tipas. Žmogus gali būti užsikrėtęs ir abiejų tipų virusais vienu metu arba užsikrėtęs vienu tipu, vėliau gali užsikrėsti ir kitu.

ŽIV ir AIDS dažnai yra painiojami. Dažniausiai ŽIV užsikrėtęs žmogus nejaučia jokių ligos simptomų ir jaučiasi sveikas... vidutiniškai 10 metų. ŽIV infekcijai progresuojant imuninė sistema po truputį silpsta ir žmogus tampa neapsaugotas nuo ligų ar infekcijų, nuo kurių sveika imuninė sistema gali apsiginti. AIDS – įgyto imunodeficito sindromas yra vėlyvoji ŽIV infekcijos stadija. AIDS diagnozuojama tada, kai ŽIV išveda iš rikiuotės imuninę sistemą ir kai asmuo suserga sunkiomis, dažniausiai, kitomis infekcinėmis ligomis (pvz., tuberkulioze).

Kokia padėtis Lietuvoje: ar sergančių ŽIV ir AIDS daugėja? Kokie miestai ar regionai "pirmauja"?

Iš viso iki šių metų liepos 1 d. Lietuvoje registruoti 1977 ŽIV užsikrėtę asmenys. Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje nustatyti 77 nauji  ŽIV infekcijos atvejai. Tai dvigubai daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį (atitinkamai 35 atvejai). Per 6 šių metų mėnesius ŽIV infekcijos atvejų nustatyta visose apskrityse, išskyrus Marijampolės.  Atitinkamai Vilniaus apskrityje – 26 atvejai, Kauno – 15, Klaipėdos – 8, Šiaulių – 7, Alytaus ir Telšių – po penkis, Panevėžio ir Tauragės – po tris, Utenos – 2. Nustatyti  trys užsieniečiai, užsikrėtę ŽIV. Per visą ŽIV infekcijos registravimo Lietuvoje laikotarpį (1988–2012-07-01) daugiausiai ŽIV infekcijos atvejų nustatyta Klaipėdos (524 atvejai) ir Vilniaus (431 atvejai) apskrityse. Pernai diagnozuota 20 naujų AIDS atvejų, šiemet per pirmąjį pusmetį – 15. Iš viso iki š.m. liepos 1d. Lietuvoje AIDS susirgo 310 žmonių. Maždaug trečdalis iš jų jau mirę nuo AIDS. Lyginant ŽIV sergamumo rodiklį su ES šalių vidurkiu (5,7 susirgimo atvejai 100 tūkst. gyventojų), sergamumas ŽIV Lietuvoje yra žemesnis (4,6/100000) ir nesiekia ES sergamumo vidurkio. Pavyzdžiui, Latvijoje šis rodiklis yra 2,5 kartus aukštesnis nei Lietuvoje, Estijoje šešis kartus (27,8/100000). Šie rodikliai aiškiai atspindi prevencijos priemonių efektyvumą pastarąjį dešimtmetį.

Kas rizikuoja susirgti?

ŽIV infekcijai būdingas visuotinis imlumas. Tai reiškia, kad užsikrėsti gali visi, tačiau rizika yra skirtinga. Didžiausia rizika užsikrėsti ŽIV yra per kraują, pavyzdžiui naudojant nesterilius švirkštus injekcijoms ar per kraujo perpylimus. Lietuvoje didžiausią riziką užsikrėsti ŽIV turi narkotikų vartotojai ir jų lytiniai partneriai. Apie 70 proc. visų infekuotų ŽIV asmenų Lietuvoje ŽIV užsikrėtimo būdas – injekcinių narkotikų vartojimas. Rizika užsikrėsti didėja turint daug lytinių partnerių arba dažnai keičiant lytinius partnerius. Užsikrėtusieji lytiškai plintančiomis infekcijomis taip pat turi didesnę riziką užsikrėsti ŽIV, nes lytinių takų gleivinė pažeista.

Ar diagnozė apsikrėtusiems būna netikėta?

Kadangi ŽIV infekcija po užsikrėtimo būna besimptomė apie 10 metų, tai, atsiradus ŽIV ligos požymiams, žinia apie teigiamą ŽIV tyrimo rezultatą dažnai būna netikėta. Ši žinia žmogui dažniausiai sukelia šoką, neigimą, pyktį, depresiją ir galiausiai susitaikymą.

Ar visi gydosi? Ar gydymas priverstinis?

Priverstinio gydymo nėra, kiekvienas žmogus, užsikrėtęs ŽIV, dėl gydymo apsisprendžia pats. Šiuo metu labai rekomenduojamas tvirtas paciento pasirengimas gydytis. Pradėjus antiretrovirusinius vaistus, jie geriami visą likusį gyvenimą laikantis atitinkamo gydimosi režimo. Net pamiršus išgerti vieną kasdienių medikamentų dozę, gali vystytis viruso atsparumas vaistams. Lietuvoje 2011 metais antiretrovirusinė terapija (ART) skirta 226 ŽIV užsikrėtusiems asmenims.

Ar yra galimybė pasiskiepyti? Kokia ŽIV ir AIDS profilaktika, saugumo priemonės?

Vakcinos, galinčios apsaugoti nuo ŽIV infekcijos, šiai dienai dar nėra. Patikimiausias būdas išvengti ŽIV infekcijos – tai susilaikyti nuo lytinių santykių ar turėti ilgalaikius abipusiai monogaminius lytinius santykius su asmeniu, kuris žino, kad nėra užsikrėtęs ŽIV. Riziką užsikrėsti ŽIV sumažina taisyklingas ir pastovus prezervatyvų naudojimas. Taip pat svarbu mažinti lytinių partnerių skaičių, tikrintis dėl lytiškai plintančių infekcijų, nevartoti narkotikų.

Kaip apie šias ligas ir jų prevenciją supažindinami vaikai ir jaunimas?

ŽIV prevencijos dalykai mokyklose integruoti į įvairius ugdymo dalykus. Be to, kalbant apie neformalų ugdymą, tai kasmet vyksta keli šimtai renginių mokyklose ir bendruomenėse, kur kalbama ir apie ŽIV prevenciją. Pavyzdžiui, pernai vien diskusijose su jaunimu apie ŽIV ir lytiškai plintančias infekcijas Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai dalyvavo 166 kartus.

Kaip keičiasi visuomenės požiūris į šias ligas?

2011 metu pabaigoje Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa apie ŽIV.  Paklausus Lietuvos gyventojų, su kuo nenorėtų gyventi kaimynystėje, daugiausiai (81 proc.) gyventojų atsakė, kad su narkomanais, o su užsikrėtusiais ŽIV ar sergančiais AIDS - 46 procentai. Vertinant kitus atsakymus, galima teigti, kad Lietuvoje ŽIV infekciją gyventojai sieja su narkomanais, nelegaliu elgesiu, todėl ir šis procentas daugiau atspindi visuomenei nepriimtiną požiūrį į narkomaniją, nei į ŽIV sergančius asmenis. Lietuvoje veikiantys teisės aktai užtikrina, kad ŽIV užsikrėtę asmenys būtų valstybės draudžiami ir gautų jiems reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas nemokamai.

Kokios yra gydymo tendencijos pasaulyje ir kokios galimybės jomis naudotis Lietuvoje?

ŽIV infekcija gydoma antiretrovirusiniais (ARV) vaistais, kurie slopina ŽIV dauginimąsi. ŽIV infekcija gydoma mažiausiai trijų vaistų deriniais. Vieną kartą paskyrus gydymą, vaistus reikia vartoti iki gyvenimo pabaigos. Vartojant šiuos vaistus padaugėja CD4 ląstelių skaičius, sumažėja ŽIV koncentracija kraujyje ir tikimybė susirgti bet kuria AIDS indikacine liga bei atitinkamai sumažėja mirties nuo šios ligos rizika bei sumažėja ir pavojus perduoti ŽIV infekciją lytiniam partneriui.

2011 metais pasaulyje buvo 34 milijonai žmonių, gyvenančių su ŽIV/AIDS. 2010 metais lyginant su 2003-aisias, žmonių, gaunančių ART mažų ir vidutinių pajamų šalyse, skaičius išaugo labai reikšmingai: nuo 400 tūkstančių iki 6,65 milijonų. 2007-2010 metų laikotarpiu sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių gydymo paslaugas, skaičius išaugo 3 kartus, nuo 7700 iki 22 400 atitinkamai. Pasaulio sveikatos organizacijos (angl. WHO) ir Jungtinių Tautų AIDS programos (angl. UNAIDS) duomenimis, mažiausiai 15 milijonų žmonių 2011 metais reikėjo ART. 2011 metų pabaigoje daugiau kaip 8 milijonams žmonių buvo taikyta ART mažų ir vidutinių pajamų šalyse.

Lietuvoje visiems užsikrėtusiesiems ŽIV antiretrovirusinis gydymas nemokamas ir prieinamas. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, vieno ŽIV paciento gydymas (tik medikamentai) metams vidutiniškai kainuoja 25 tūkst. litų. Įvertinus, kad taikant gydymą ŽIV pacientų gyvenimo trukmė netrumpėja, tai, pavyzdžiui, vienam pacientui per 20 metų reiks skirti pusę milijono litų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų vien medikamentams. Tai dideli pinigai vienai ligai, todėl šalyje reikalingos visapusės ir intensyvios ŽIV prevencijos priemonės, kad užsikrėtusiųjų būtų kuo mažiau.

Ką daryti nežinant ar sergi ir kaip elgtis sužinojus?

Norint sužinoti, ar neužsikrėtęs ŽIV, reikia pas medikus atlikti ŽIV tyrimą ir konsultuotis dėl jo rezultatų. Jei tyrimo rezultatas teigiamas, medikai skiria pakartotiną tyrimą tam, kad įsitikintų (kad būtų patvirtinta) ŽIV diagnoze. Labai retai laboratorijose pasitaiko atvejų, kai gaunamas klaidingai teigiamas ŽIV tyrimo atsakymas. Tačiau visada yra galimybė tyrimus kartoti. Visi ŽIV užsikrėtę asmenys, kaip ir kita liga sergantieji Lietuvoje, gali laisvai pasirinkti gydantį gydytoją, sveikatos priežiūros įstaigą.  Jokio išskirtinumo šiuo požiūriu ŽIV pacientams netaikoma.

Komentuoti