Nušalimas

Teksto dydis:

Nušalimas

2012.12.06 00:00

Nušalimas yra apmirimas ir reaktyvinis audinių uždegimas, kylantis dėl kraujotakos sutrikimo veikiant žemai temperatūrai. Dažniausiai nušąla blogai apsaugotos nuo šalčio kūno vietos – rankų ir kojų pirštai, nosis, ausys, skruostai. Atkreiptinas dėmesys, kad nušalimas galimas esant ne tik labai žemai temperatūrai, bet ir arti nulio, jeigu didelis oro drėgnumas ir vėjas. Greičiau nušąla ankštos avalynės spaudžiamos kojos, taip pat ką nors ilgai laikant, spaudžiant rankose, dėl ko sutrinka kraujotaka. Faktoriai, įtakojantys nušalimus, yra ir bendras organizmo nusilpimas dėl kraujo praradimo, badavimo, avitaminozės ir nuovargio, taip pat alkoholio vartojimas. Daug didesnė rizika nušalti žmonėms, kurie serga venų ligomis, cukriniu diabetu. Be to, neigiamai veikia pakartotinis žemų temperatūrų poveikis (pakartotiniai nušalimai). Nušalus gali atsirasti žaizdų, į organizmą patekti infekcija. Dėl nušalimo žmogus gali likti invalidas.
 
Požymiai
Ilgalaikis šalčio poveikis pirmiausia išplečia kraujagysles. Nušalusioje vietoje matyti odos paraudimas. O vėliau kraujagyslės siaurėja, todėl blogėja audinių mityba ir matomi pabalusios odos plotai. Galima jausti skausmą, sustingimą. Vėliau skausmas išnyksta, audiniai apmiršta. Oda tampa balta ar žalsvai–gelsva ir atrodo neįprastai kieta arba lyg vaškuota.
Išoriškai šiame etape nustatyti nušalimo neįmanoma, galima tik daryti prielaidą, kad kuo žemesnė buvo temperatūra ir ilgesnis poveikis, tuo blogiau. Atšylant kraujagyslių spazmus keičia parazitinis išsiplėtimas (vadinamasis reakyvinis periodas). Būtent šiuo metu ir vyksta pagrindinis audinių pažeidimas, todėl labai svarbus teisingas nušalusių audinių atšildymas. Specifiniai simptomai, leidžiantys nustatyti nušalimo laipsnį, paprastai pilnai pasireiškia pirmosios paros pabaigoje.
 
Nušalimo laipsniai
Priklausomai nuo pažeidimo gilumo skiriami 4 nušalimo laipsniai.
I laipsniui būdingas odos pažeidimas dėl grįžtamųjų kraujotakos sutrikimų. Nušalusi vieta pabalusi. Sušilus išblyškusi oda tampa melsvai raudona, skausminga ir pabrinkusi. Skausmingumas praeina per keletą dienų, bet nušalusi kūno dalis dar ilgai lieka jautri žemoms temperatūroms.
II laipsnis – nušalusios vietos oda melsvai raudonos spalvos. Atšildžius atsiranda pūslelės, pripildytos drumsto skysčio. Skauda. Atsistato po 2–3 savaičių.
III laipsnis – nušalusi vieta pabalusi, pamėlusi, „marmurinė“, oda nepaslanki,visas odos sluoksnis apmiręs. Ant melsvai raudonos, pabrinkusios odos atsiranda nekrozės židiniai (apmirę audiniai), pūslės, pripildytos tamsaus skysčio. Atskyrus (nuplėšus) mirusius audinius, žaizdotas paviršius atsistato randais (po 1–2 mėn.), esant plačiam pažeidimui, būtina odos plastika.
IV laipsniui būdinga minkštųjų audinių masės ir kaulo pažeidimas, su išsivysčiusia gangrena (nušalusios kūno dalys, apmirę audiniai). Gydoma chirurgiškai pšalinant apmirusius audinius (esant plačiam pažeidimui – amputacija).
 
Pirmoji pagalba
I laipsnio nušalimas
1. Jei įtariamas nušalimas, nedelsiant eiti į šiltą patalpą arba paguldyti prie laužo, nuolat trinant.
2. Patalpoje nušalusią kūno dalį palaipsniui atšildyti kambario temperatūros vandenyje. Temperatūra ne aukštesnė kaip 20 laipsnių temperatūros. Palaipsniui vandenį keisti šiltesniu, keliant jo temperatūrą iki kūno temperatūros. Palaikius vonelėje, odą švelniai nusausinti. Jei oda parausvėjo ir atgavo jautrumą, vadinasi ta vieta jau atšildyta. Nosį, ausis, skruostus atšildyti kambario temperatūros aplinkoje arba trinant.
2. Avalynę nuo nušalusios galūnės būtina nuimti atsargiai ir ne per jėgą, kad nebūtų pažeisti nušalę pirštai. Jeigu nuimti batus be pastangų nepavyksta, batą geriau perpjauti. Labai svarbu atšildyti palaipsniui – geriausia kambario temperatūroje, jokiu būdu negalima šildyti galūnių karštoje vonioje, prie krosnelės arba arti laužo! Nesilaikant šio nurodymo, audiniai atšyla netolygiai ir spazmuojančiose kraujagyslėse susidaro trombai, audinių apmirimas pagilėja. Pabalusias kūno vietas trinti švaria sausa ranka, iki oda paraus ir pasijus dilgsėjimas. Trinti geriau spiritu, odekolonu ar degtine, o nesant – minkšta pirštine, kailine apykakle arba sausa švaria flanele. Trynimui negalima naudoti sniego, grubaus audinio, rankovės su apšalusiu sniegu ir ledu, kadangi visa tai dar labiau traumuoja pažeistus audinius, o atsiradę įbrėžimai atveria kelią infekcijai. Siekiant
stimuliuoti kraujotaką, trinant reikia paprašyti, kad nukentėjusysis judintų galūnę.
3. Kai nušalusi vieta parausta, ją reikia patepti riebalais (aliejumi, taukais, boro tepalu) ir aprišti šilta medžiaga. Jei šlapi drabužiai – apsirengti sausais ir šiltai apsikloti.
4. Aprišta sušalusi ranka ar koja turi būti laikoma pakelta, tai palengvina skausmą ir apsaugo nuo komplikacijų.
5. Jeigu kraujotaka atsistato lėtai, ir oda išlieka melsva, galima įtarti, kad audiniai giliai pažeisti, ir
dėlto būtina pagreitinti nukentėjusiojo pristatymą į gydymo įstaigą.
6. Tuo pačiu metu trinant nukentėjusiajam pageidautina duoti išgerti karštos arbatos arba kavos.
7. Esant būtinybei – duoti nuskausminamųjų.
II–IV laipsnio nušalimas
1. Duoti gerti karštos arbatos, kavos.
2. Nušalusią vietą uždengti steriliu tvarsčiu, sutvarstyti.
3. Sutvarstytą kūno dalį susukti į minkštą storą audinį (pvz., antklodę, megztinį). Malšinti skausmą.
4. Skubiai vykti arba vežti nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.

Žinotina

Nušalusios vietos nekišti į karštą vandenį. Jei šildant atsiranda pūslių, toliau nešildyti, pagalbą teikti tokią, kaip tuo atveju, kai yra II–IV laipsnio nušalimas.
Vykstant nesiremti nušalusia koja ar pirštais (išskyrus, jei kitaip neįmanoma) – tai padidins audinių pažeidimą.
Pamerti nušalusią vietą į šiltą (tik ne karštą) vandenį. Vandens temperatūra turi būti komfortiška sveikai kūno daliai.
Galima šildyti nušalusią kūno dalį priglaudžiant prie šiltos kūno dalies, pvz., pažasties. Nukentėjusysis delnus gali šildyti savo, o pėdas – kito žmogaus pažastyse.
Trinti nušalusias vietas sniegu nerekomenduojama, nes sniege esantys ledo gabaliukai žaloja nušalusią odą. Galima trinti degtine arba spiritu arba sausomis šiltomis pirštinėmis, vilnoniu audiniu.
 
Hipotermija
 
Nušalimas pasireiškia ne tik vietiniais simptomais, beveik visada vyksta ir bendro pobūdžio pokyčiai. Jie susiję ne tik tiesiogiai su žemos temperatūros poveikiu visoms organizmo sistemoms (bendras sušalimas), bet ir su pažeistų audinių irimo produktų ir infekcijos patekimu į kraują. Bendras sušalimas susidaro ilgai būnant žemoje temperatūroje, ypač vandenyje. Buvimas lediniame vandenyje apie pusvalandį gali būti mirtinai pavojingas, o staigiai įkritus į tokį vandenį gali susidaryti šalčio šokas. Mirti nuo hipotermijos galima ir prie +4 laipsnių temperatūros, jeigu įkrentama į vandenį ar būnama ant didelio vėjo.
Bendram sušalimui įtakos turi tokie veiksniai kaip nuovargis, badavimas, apsvaigimas nuo alkoholio, nejudrumas ir t.t. Bendras sušalimas prasideda kūno temperatūrai nukritus žemiau 34 laispnių temperatūros ir praeina tris fazes:
1. Prisitaikymo reakcija – visi centrinės nervų sistemos ir kraujotakos pokyčiai grįžtami. Šioje stadijoje pasireiškia raumenų drebulys, padažnėjęs kvėpavimas ir pulsas, odos paviršius pabąla.
2. Stuporozinė fazė vyksta centrinės nervų sistemos funkcijų slopinimas, atsiranda mieguistumas, raumenų drebulys dingsta, o išsiplėtusios periferinės kraujagyslės suteikia apgaulingą šilumos jausmą. Širdies dūžių tankumas sumažėja, arterinis spaudimas krenta,
kvėpavimas paviršinis.
3.Gyvybinių funkcijų užgesimo fazė tęsiasi visų svarbiausių organizmo funkcijų slopinimas, nukentėjusysis netenka sąmonės, atsiranda traukuliai, sąstingis, ir nesant pagalbos – mirtis. Būtina žinoti, kad mirtis sušalant ateina labai lėtai, o klinikinės mirties trukmė (t.y. periodo, kai gaivinimo priemonės dar gali būti veiksmingos) gerokai ilgesnė nei kitais atvejais ir labai priklauso nuo kūno ir aplinkos temperatūros.
 
Požymiai
Labai svarbu pamatyti ir pažinti kito žmogaus sušalimo požymius, kadangi pačiam sau diagnozuoti sušalimą yra sunku. Pirmiausia žmogus pajunta šaltį, tačiau nesiskundžia. Vėliau galima pastebėti žmogaus elgesio pakitimus – jis tampa irzlesnis ir agresyvesnis, vėliau tampa vangus ir apsnūdęs. Suaugusiesiems atsiranda drebulys, nuovargis, pritemusi sąmonė, sustingęgalūnės, atminties praradimas, neaiški kalba, apsnūdimas, irzlumas, sulėtėja kvėpavimas, silpnas pulsas. Esant sumažėjusiai kūno temperatūrai, yra veikiamos smegenys ir žmogus nebegali aiškiai mąstyti bei gerai judėti. Tai ypač pavojinga, nes žmogus nesuvokia kas vyksta ir negali priimti adekvačių situacijos sprendimų: pvz., sušalę žmonės dažnai nusprendžia pailsėti prisėsdami ar priguldami lauke, o tai gali baigtis mirtimi ar geriausiu atveju – galūnių amputacija.
 
Esant bendram sušalimui reikėtų nedelsiant bet kokiu būdu sušildyti nukentėjusįjį. Tai daryti palaipsniui.
1. Nukentėjusįjį įnešti į saikingai šiltą patalpą, nurengti jį, o jeigu nurengti sudėtinga – perpjauti drabužius per siūles.
2. Jeigu nekvėpuoja – nedelsiant pradėti gaivinimą.
3. Sušildyti nukentėjusįjį. Pirmiausia šildoma centrinė kūno dalis – krūtinė, kaklas, galva, kirkšnys.
Nedelsiant pradėti trinti kūną švariomis rankomis, šilta minkšta medžiaga, kol oda neparaus. Esant galimybei – nukentėjusįjį paguldyti į vonią su kambario temperatūros vandeniu, palaipsniui didinant vandens temperatūrą, kuri valandos bėgyje turi pasiekti 36–37 laipsnių temperatūros. Galima šildyti apvyniojant žmogų šiltais apklotais. Ypač gerai sušildo kito, nesušalusio žmogaus, kūno šiluma. Jeigu esate urve, reikia pasinaudoti izofolija, apgobti ja nukentėjusįjį, atsisėdusį turkiška poza, tarp kojų pastatyti ir uždegti žvakę, kad prišildytų orą po izofolija. Galima šildyti
susispietus keliems žmonėms krūvoje savo kūnų šiluma.
4. Šildant, reikia nuolat matuoti kūno temperatūrą, ir kai temperatūra taps normali, galima baigti aktyvų šildymą ir paguldyti nukentėjusįjį šiltai.
5. Kai sušalusysis pradės atsigauti, reikia duoti jam karštos arbatos arba kavos. Jokiomis aplinkybėmis negalima sušalusiajam duoti alkoholinių gėrimų, nes dėl padidėjusio kraujo plūdimo į galūnes gali pavojingai nukristi kūno temperatūra. Be to, alkoholis pats turi savybę slopinti svarbius
smegenų centrus.
6. Jeigu nukentėjusysis ilgai neatgauna sąmonės, būtinai reikia duoti jam pauostyti amoniako.
 
Prevencija
Drėgni drabužiai labai greitai atšaldo kūną.
Šiluma labiausiai netenkama stovint vėjyje, nes tada kūnas pradeda staigiai vėsti. Šito išvengti geriausiai padeda atitinkami drabužiai. Drabužiai turi būti neperpučiami, drėgmės nepraleidžiantys, svarbu dėvėti kepurę ar pošalmį. Šaltyje reikia nepasiduoti norui miegoti, judėti, įtempti raumenis, atpalaiduoti. Tuomet priplūsta kraujo, pajuntama šiluma.
Jeigu reikia laukti, stenkitės judėti, ieškokite nuo vėjo apsaugotos vietos. Jokiu būdu negalima sėsti ant akmenų ar ramstytis į šaltas šlapias sienas. Šaltas oras papildomai apkrauna širdį. Jei turite širdies ligų ar padidėjusį kraujospūdį, neatlikite jokių sunkių darbų šaltyje. Jei privalote dirbti, tai šiltai apsirenkite ir dirbkite lėtai. Prisiminkite, Jūsų kūnas, siekdamas išsaugoti šilumą, dirba labai sunkiai, todėl neverskite jo dirbti dvigubai.
Negerkite alkoholio ar kofeino turinčių gėrimų, nes jų poveikyje greičiau prarandama šiluma. Gerkite šiltus, saldžius gėrimus – jie padeda palaikyti kūno temperatūrą.

Komentuoti

Video