2011.11.11 09:08
Nėštumas – labai svarbus periodas moters gyvenime. Jo metu vyksta virsmas ne tik būsimosios moters kūne, bet ir pasaulį ruošiasi išvysti naujas mažas žmogus. Per pastaruosius dešimtmečius dažniau yra akcentuojama, kaip moterims yra vis sunkiau pastoti, o pastojus - sėkmingai išnešioti sveiką kūdikį. Ne viena nėščioji po tokių pranešimų ima vis labiau nerimauti, o kaip bus jai? Ypač, kai moteris laukiasi pirmą kartą ir neturi patyrusių patarėjų yra sunku suprasti, kada gi jau reikėtų suskubti pasikonsultuoti su savo gydytojų dėl atsiradusių tam tikrų naujų pojūčių. Tad šiame straipsnyje ir aptarsime kelias dažniausias ir svarbiausias galimas nėštumo komplikacijas.
Hipertenzinės neščiųjų būklės - tai viena iš dažniausiai pasitaikančių nėštumo komplikacijų, kurios metu padidėja kraujo spaudimas. Lietuvoje pasitaiko iki 5% neščiųjų. Dažniausi rizikos veiksniai:
- pirmas nėštumas jauno amžiaus moteriai,
- vyresnis amžius (>35 m.),
- daugiavaisis nėštumas,
- padidėjęs vaisiaus vandenų kiekis,
- inksų ligos ar cukrinis diabetas.
Pagrindinis požymis - tai po 20-tos nėštumo savaitės padidėjęs kraujo spaudimas (>140/90 mmHg). Esant sunkiai būklei, atsiranda inkstų funkcijos sutrikimai (atsiranda patinimai, galvos skausmai, regos sutrikimai, skausmas pilvo srityje). Laiku nepradėjus gydymo, išsivysto kepenų funkcijos pakenkimas, sutrinka krešėjimo sistema, gali prasidėti traukulinis sindromas, vadinamas eklampsijos priepuoliu. Nėščiųjų hipertenzija ir ypač sunkesnės jos formos yra pavojingos ne tik nėščiajai bet ir vaisiui. Pastebėta, kad būna pažeidžiamas placentos vientisumas ir tai gali sukelti vaisiaus širdies ir kraujagyslių sistemos pakenkimus, augimo ir vystymosi sulėtėjimą.
Diagnozuojama remiantis minėtais simptomais, taip pat būtinai matuojamas kraujo spaudimas 2 kartus kas 6 val. Esant sunkesnei būklei, turi būti atliekami ir kraujo tyrimai ar vizualiniai tyrimai: ultragarsas ar kompiuterinė tomografija.
Lengvos hipertenzinės būklės gydymui nėra būtina gultis į ligoninę, tačiau esant sunkesniems atvejams, tai neišvengiama. Siekiant išsaugoti motinos ir vaisiaus sveikatą yra ypač atsargiai skiriamas ir derinamas medikamentinis gydymas, kuriuo siekiama sumažinti kraujo spaudimą ir atstatyti kitus organų sistemų pažeidimus
Antifosfolipidinis sindromas – tai autoimuninis procesas, kurio metu padidėja kraujo krešėjimo funkcija. Sindromo priežastis ligi šiol nežinoma. Nėščiosioms ši būklė yra pavojinga tuo, kad gali sukelti eilę komplikacijų tokių kaip:
- Nėščiosios kraujagyslių trombozė;
- Vaisiaus kraujagyslių trombozė;
- Ankstyvas ar vėlyvas persileidimas;
- Priešlaikinis gimdymas;
- Placentos atšoka;
- Vaisiaus augimo sulėtėjimas;
- Sunkios formos neščiųjų hipertenzija.
Siekiant išvengti jų, yra būtinas atviras ir nuoširdus kontaktas su savo gydytoju, kuris jus stebi nėštumo metu. Būtina pasisakyti, jei turėjote kelis persileidimus praeityje, jei yra nėštumo metu buvęs kraujospūždio padidėjimas ar placentos atšoka. Taip pat jus stebintis gydytojas turėtų skirti diagnostinius tyrimus, kai yra pastebimas sulėtėjęs vaisiaus augimas. Diagnozuojama atliekant kraujo tyrimą, kuriame yra ieškoma specifinių kraujo žymenų, patvirtinančių sindromą. Gydoma sustiprinant nėščiosios stebėjimą ir skiriant krešėjimą mažinančius vaistus.
Rh izoimunizacija – tai būklė, kai nėščiosios, neturinčios Rh antigeno, kūne formuojasi antikūnai prieš vaisiaus, turinčio Rh antigeną, eritrocitus. Taip gali nutinkti tuomet, kada šeimoje moteris yra Rh neigiama, o vyras Rh teigiamas. Susiformavę antikūnai ima naikinti vaisiaus raudonąsias kraujo ląsteles ir dėl to žymiai pablogėja jo būklė:
- padidėja kepenys;
- padidėja blužnis;
- atsiranda gelta;
- vaisiaus vendenė;
- galima vaisiaus žūtis gimdoje;
Labai svarbu yra pirmojo apsilankymo metu nustatyti būsimosios mamytės ir tėvelio kraujo grupę ir ar jie turi teigiamą Rh faktorių. Tolesnio nėštumo metu labai svarbu atidžiai stebėti vaisiaus vystymąsi ir bendrą būklę. Nustačius besivystančią hemolizinę (raudonųjų kraujo kūnelių irimas) būklę priklausomai nuo jos sunkumo gali būti atliekama echoskopija, vaisiaus vandenų tyrimas. Jei pokyčiai grėsmingesni, gali būti atliekamas kraujo perpylimas vaisiui ar sužadinamas priešlaikinis gimdymas.
Priešlaikinis gimdymas
































Komentuoti