Nesileiskite apgaudinėjami: alergijos mitų TOP 5 ir kodėl jais tikėti negalima

Teksto dydis:

Nesileiskite apgaudinėjami: alergijos mitų TOP 5 ir kodėl jais tikėti negalima

2018 liep. 24 13:00

Šiais laikais internete – apstu informacijos apie ligas, jų simptomus ir gydymą. Deja, informacijos gausa dažniausiai nėra suderinama su informacijos kokybe. Dėl šios priežasties mūsų tarpe ima sklisti nepatikima informacija, dažnai sukelianti daugiau žalos nei naudos mūsų sveikatai. Ne išimtis ir mitais bei legendomis apipinta itin aktuali šių dienų sveikatos problema – alergija. Straipsnyje pateikiame Jums dažniausių alergijos mitų TOP 5 ir kodėl jais pasitikėti – šiukštu negalima.

Alergijos nesukeliančios šunų ir kačių veislės
 
Alergija katėms ir šunims kasdieninį gyvenimą apsunkina daugeliui pasaulio gyventojų. Alergiškiems žmonėms net įprastas susitikimas su draugais, kurių namuose gyvena plaukuotas gyvūnėlis, gali nedelsiant „užvesti“ alergijos mechanizmą: staiga prasideda nesuvaldoma vandeninga sloga, paburksta ir ima ašaroti akys, o gal net pasidaro sunku kvėpuoti, prasideda alerginės astmos priepuolis. Alergija ypač apkartina jaunųjų alergiukų gyvenimą, kuriems naminiai gyvūnėliai ne tik padeda mokytis švelnumo, atsakomybės ir vystyti socialinius įgūdžius, bet ir gali tapti geriausiu draugu, dar labiau praskaidrinančiu nerūpestingą vaikystę.
Siekdami bet kokiais būdais suteikti savo vaikui galimybę džiaugtis keturkojo draugija, daugelis tėvelių užplūsta internetines svetaines ir forumus, kuriuose plačiai reklamuojami hipoalerginiai šunys ar katės (šunų ir kačių veislės, kurios anot veisėjų alergijos nesukelia, nes turi kitokią kailio struktūrą arba kailio išvis neturi). Visgi, mokslininkai ir gydytojai vienareikšmiškai teigia: tai tėra veisėjų pramanas. Tie patys alergenai, kurie randami gyvūno plauke aptinkami ir jų seilėse, šlapime, odoje. Dėl šios priežasties, jei Jūs ar Jūsų mažylis yra alergiškas šuniui ar katei – neapsigaukite. Veisėjų sukurtas alergijos nesukeliančių veislių mitas gali ne tik tapti klaidinga paskata įsigyti gyvūną ir nusivilti vėl prasidėjus nenumaldomiems alergijos simptomams, bet ir nuliūdinti niekuo nenusikaltusį gyvūnėlį, kai po gražios judviejų draugystės pradžios būsite priversti jį atiduoti. Sugriovę vieną populiariausių alergijos mitų norime ir nudžiuginti šunų mylėtojus. Moksliškai įrodyta, kad tam tikrais atvejais žmogus gali būti alergiškas šik šunų patinams ir gali be baimės laikyti bet kurios veislės šuns patelę. Taip nutikti gali tada, jei žmogus yra alergiškas specifiniam alergenui, vadinamam Can f 5, kurį gamina šuns prostata. Atsakymą į klausimą ar savo namuose galite laikyti šuns patelę sužinosite atlikę nesudėtingus, bet išsamius alergijų tyrimus iš kraujo.

Pavasarinės alergijos simptomai palengvės, jei aplink namus iškirsiu alergizuojančius medžius.

Pavasaris ir vasara džiugina į Lietuvą sugrįžusia saule ir šiluma, tačiau dalis lietuvių sugrįžusia tuo pasidžiaugti negali, nes sprogstantys medžių pumpurai jiems tampa itin kankinančios alergijos pranašu. Sezonine alergija sergantieji kiekvieną pavasarį gausiai užplūsta vaistines ir gydytojų kabinetus skųsdamiesi nesiliaujančia sloga (alerginiu rinitu, šienlige), apsunkėjusiu kvėpavimu, niežtinčiomis, ašarojančiomis ir patinusiomis akimis (alerginiu konjunktyvitu). Šie simptomai vargina kiaurą dieną ir labiausiai trukdo mūsų poilsiui. Itin dažnai pavasarinės alergijos varginami asmenys teigia, kad sunkiausia sergant alergija – tiesiog išsimiegoti, o kelis mėnesius trunkančios bemiegės naktys taip pat duoda savo: mokslininkai įrodė, kad trūkstant miego ne tik tampa dieną sunku susikaupti, įvykdyti savo darbus, bet ir padidėja rizika vėžiniams susirgimams, išsivystyti Alzheimerio ligai. Desperatiškai ieškant bet kokių būdų nors minimaliai palengvinti savo savijautą dažniausiai sulaukiame pasiūlymų pasirūpinti mus supančia aplinka. Tai reiškia – kaip įmanoma greičiau išnaikinti po namų langais augančius ir alergiją sukeliančius medžius. Deja turime Jus nuvilti. Net jei po Jūsų langais nebeaugs nė vienas medis, alergenai vis tiek nesunkiai pasieks Jūsų namus. Medžių ir žolių žiedadulkės itin lengvai plinta oru ir nešamos vėjo nesunkiai nukeliauja net kelis šimtus kilometrų, dėl to alergiją žiedadulkėms suvaldyti nėra taip paprasta, o augalijos mažinimas mažų mažiausiai nėra veiksminga išeitis. Na, o visiems, kuriuos vargina sezoninės alergijos, gydytojai pataria: vietoj to, kad kirstumėte medžius, verčiau iškart grįžę namo nusiprauskite po dušu, išsiplaukite galvą ir persirenkite švariais drabužiais.
Pavasarį ir vasarą venkite natūralaus patalpų vėdinimo (atidarytų langų), o laisvalaikį lauke geriau leiskite tik nulijus lietui. Lietus ne tik apvalo orą nuo išmetamųjų dujų, bet ir sėkmingai „nusodina“ ore sklandančias žiedadulkes. Na, o jei Jūsų tikslas visam laikui nugalėti sezoninę alergiją geriausia išeitis gydytojo alergologo konsultacija, kurios metu Jums ne tik bus atlikti reikalingi alergijos tyrimai, bet ir galėsite kartu su gydytoju aptarti vienintelio alergiją išgydančio gydymo (alergenui specifinės imunoterapijos) galimybę.

Jokių skiepų - mano vaikas alergiškas kiaušiniui!
 
Šiais laikais vis dar plačiai paplitusi nuomonė, kad vaikų, kuriems pasireiškia alergija kiaušiniui jokiu būdu negalima skiepyti. Tokia informacija mirgėte mirga tėvelių diskusijų grupėse, socialiniuose tinkluose. Deja, ši informacija yra ne tik kad neteisinga, bet gali ir labai pakenkti Jūsų mažylio sveikatai ilgalaikėje perspektyvoje. Iš tiesų privalote žinoti, kad daugumoje šiuolaikinių vakcinų nerasite nė nanogramo kiaušinio baltymo, o beveik visos vakcinos, kurių gamybai dar naudojamas kiaušinis, turi savo analogų, kuriuose kiaušinio nėra. Vakcinacija pagal privalomąjį skiepų kalendorių – svarbus ir saugus žingsnis siekiant užtikrinti, kad Jūsų mažylio organizme susidarytų pakankamai stipri apsauga prieš gyvybiškai pavojingų infekcijų sukėlėjus ir mažylis arba visiškai nesusirgtų liga, arba persirgtų tik labai silpna ligos forma, nesukelsiančia pavojaus mažylio gyvybei. Jei žinote, kad Jūsų mažylis yra alergiškas kiaušiniui, tikslingiausia būtų ne savavališkai atsisakyti visų skiepų, taip sukeliant pavojų vaikelio sveikatai ar net gyvybei, o apsilankyti pas kvalifikuotą gydytoją alergologą ir su juo aptarti skiepų planą. Gydytojo alergologo konsultacijos metu gydytojas galės Jums tikslingai
patarti, kokie skiepai neiššauks jokios alerginės reakcijos, o atlikęs tyrimus kartu su Jumis nuspręs, į kuriuos skiepus galbūt vertėtų pažiūrėti atidžiau: pasirinkti kito gamintojo siūlomą vakciną ar, jei alergija itin stipri – skiepytis kartu su gydytoju alergologu, jo priežiūroje.

Jei kraujas parodė alergiją maistui – privalau visomis išgalėmis jo vengti
 
Dėl šio mito kaltinti galime nebent įsisenėjusias žinias. Tikrai, dar prieš dešimtmetį tai buvo nenuginčijama tiesa, teigiama ne tik interneto platybėse, bet ir medicininiuose vadovėliuose. Visgi, mokslui sparčiai žengiant į priekį dabar jau drąsiai galima teigti, kad drastiškai riboti mitybą, net tada, kai įprasti alergijos tyrimai nurodo alergiją maistui – mažų mažiausiai klaidinga, o kalbant apie mūsų
mažuosius alergiukus – netgi žalinga. Subalansuota ir įvairi mityba – būtina sąlyga siekiant užtikrinti, kad mažylio vystymasis nebūtų sutrikęs, o suaugusiojo organizmas išliktų sveikas. Pasaulio alergologų bendruomenė jau kurį laiką teigia, kad prieš rekomenduojant drastišką mitybos apribojimą pacientą dėl maisto alergijos privaloma išsamiai ištirti molekuliniame lygmenyje. Toks ištyrimas dažnai parodo, kad visomis išgalėmis vengti maisto produkto visai nereikia. Daugumai pacientų vengti dera tik tam tikrų produkto rūšių, pavyzdžiui: nustačius alergiją pienui, vaiko mitybą reikėtų apriboti neduodant jam šviežio pieno, tačiau visų pieno produktų (sūrio, varškės, įvairių jogurtų ar net virinto pieno) atsisakyti tikrai nereikia.
 
Sergi alergija – nieko nepadarysi

Vis dar paplitusi nuomonė, kad alergiją galima nebent išaugti, tačiau išgydyti – jokiu būdu ne. Dėl šios priežasties antihistaminių (alergijos simptomus malšinančių) vaistų verslas kasmet klesti. Tačiau gydytojai alergologai įspėja – nepapulkite į farmacininkų pinkles. Šiais laikais tam tikras alergijas (pvz.: naminiams gyvūnams, namų dulkių erkėms, medžių ir žolių žiedadulkėms) jau galima išgydyti. Tai atliekama taikant vadinamąją alergenui specifinę imunoterapiją. Gydymo metu organizmas po truputį, itin mažomis dozėmis pratinamas prie alergeno. Tai – tarsi savotiškas mūsų organizmo perprogramavimas ir išmokymas į alergeną nebereaguoti. Tiesa, gydymas ganėtinai ilgas (gydymo kursas trunka nuo 3 iki 5 metų), o vaistus paskirti gali tik gydytojas alergologas prieš tai atlikęs išsamius alergijos tyrimus iš kraujo, bet tai jokiu būdu neturėtų būti priežastis delsti: simptomai itin palengvėja praėjus vos metams nuo gydymo pradžios.

Allergomedica klinikoje profesionali gydytojų alergologų ir laboratorijos specialistų komanda sėkmingai diagnozuoja ir gydo alergijas kūdikiams, vaikams ir suaugusiems. Čia, pasitelkus naujausias technologijas alergologijos srityje, atliekami patys tiksliausi ir išsamiausi alergijos tyrimai iš kraujo, odos dūrio, odos lopo tyrimai, sėkmingai gydoma alergija naminiams gyvūnams, žiedadulkėms, namų dulkių erkėms, suaugusiųjų ir kūdikių egzema, atopinis dermatitas. Paneigiami ne tik sklandantys alergijos mitai, bet ir teikiamos išsamios ir tikslios alergiškų asmenų mitybos ir skiepų rekomendacijos.

Komentuoti

Video