Neatidėliotina pagalba

Teksto dydis:

Neatidėliotina pagalba

Pirmoji pagalba – pradinės pagalbos nukentėjusiam suteikimas ligos arba susižalojimo atveju, dažniausiai atliekamas pašalinio žmogaus iki kol bus suteikta profesionali medicininė pagalba. Tai yra paprasčiausi tikslingi veiksmai ir būdai, kuriais, naudojant turimas medicinos ir kitokias priemones bei medžiagas, išsaugoma nukentėjusiojo gyvybė, sustabdomi sveikatai žalingi poveikiai.
Pirmoji valanda po nelaimingo atsitikimo paprastai labai svarbi nulemiant tolimesnę nukentėjusiojo būklės raidą.
Pirmosios medicininės pagalbos tikslai – nutraukti žalojantį poveikį, atstatyti ar kompensuoti gyvybines funkcijas, stabilizuoti būklę, kol bus suteikta profesionali medicininė pagalba.
 
Bendrosios pirmosios medicinos pagalbos taisyklės
1. Pirmiausia reikia išsiaiškinti nelaimingo atsitikimo situaciją ir įvertinti nukentėjusiojo būklę. Prieš teikiant pirmąją pagalbą, reikia įsitikinti, kad tai yra saugu. Jei situacija pavojinga Jūsų gyvybei, sveikatai (pravažiuojantis transportas, griūvantys objektai, gaisras, nuodingos medžiagos, elektros srovė, ar galite užsikrėsti pavojinga liga, ar nukentėjęs asmuo agresyvus) teikti pirmąją pagalbą draudžiama.
2. Esant sąlygoms, imtis priemonių pavojingai situacijai pakeisti (autoavarijos vietoje pastatyti įspėjamuosius ženklus, gesinti gaisrą, išjungti elektros srovę, kviesti pabalbą, naudoti apsaugos priemones ir t.t.). Nenaudoti priemonių, kurios gali pabloginti situaciją (nedegti degtukų, jei aplinkoje yra sprogstamų dujų mišinio – gamtinių dujų, benzino garų, nejungti elektros prietaisų). Nebloginti nukentėjusio būklės (jei įtariamas stuburo lūžis – nejudinti jo iš pradinės pozicijos, netraukti iš sudaužyto transporto). Nukentėjusį rekomenduojama judinti tik tam tikromis ypatingomis aplinkybėmis, jei tai reikalinga siekiant atitraukti jį nuo pavojaus arba atgaivinti, išnešti nukentėjusįjį iš pavojingos aplinkos. Tai daryti reikia labai atsargiai, ypatingai kreipiant dėmesį į kaklą.
3. Pirmąją medicinos pagalbą teikti kuo skubiau.Pradėti nuo to sužalojimo, kuris pavojingiausias gyvybei. Stiprų kraujavimą stabdyti tuojau pat, nelaimingo atsitikimo vietoje. Jei žmogus sužalotas keliose vietose ar keliais būdais, pirmąją pagalbą pradėkite nuo to sužeidimo kuris pavojingiausias gyvybei (pvz., stipraus kraujavimo stabdymas, gaivinimas, žaizdų tvarstymas, imobilizacija). Nes galima taisyklingai sutvarstyti lūžusią koją, tačiau nukentėjusysis žus, jei prieš tai nebus užtikrintas kvėpavimo takų praeinamumas. Taigi teikiant pagalbą neįvertinus būklės, galima ne padėti, o net pakenkti.
4. Jei yra daug nukentėjusiųjų, pirmiausia pagalbą teikti tiems, kurių gyvybei gresia didžiausias pavojus ir kuriuos galima greičiausiai išgelbėti. Nebėkti prie to kuris šaukia garsiausiai, eiti prie to kuris tyli. Vertinti situaciją, pagal turimas galimybes.
5. Pirmąją pagalbą teikti visą laiką, kol atvyks greitoji medicinos pagalba. Nepalikti nukentėjusiojo be priežiūros.
   
Nukentėjusio būklės įvertinimas
1. Įvertinti nukentėjusiojo odos spalvą, išoriškai matomus sužeidimus, nukentėjusiojo padėtį (vertinti artėjant prie nukentėjusio).
2. Patikrinti reakciją, sąmonę. Pabandyti įvertinti nukentėjusio reagavimo į aplinką laipsnį. Jeigu nukentėjusysis atrodo pilnai ar dalinai praradęs sąmonę, reikia pabandyti kreiptis į jį labai garsiai, pajudinti už peties, stebėti ar reaguoja.
3. Patikrinti kvėpavimą. Pažiūrėti, ar kilnojasi jo krūtinė, pasiklausyti pridedant ausį prie nukentėjusiojo burnos, pajusti iškvepiamą orą priglaudžiant skruostą ar ausį prie nukentėjusiojo veido. Jei išvardintų požymių neaptinkama, nukentėjusysis greičiausiai nekvėpuoja. Tuomet būtina kuo greičiau kviesti greitąją pagalbą, atlaisvinti kvėpavimo takų praeinamumą ir nedelsiant pradėti dirbtinį kvėpavimą.
4. Patikrinti kraujotaką (užčiuopti pulsą). Jeigu nėra jokių cirkuliacijos požymių, pradėti išorinį širdies masažą (krūtinės ląstos spaudimus)
5. Nustatyti ar nukentėjusysis nekraujuoja (ar matosi kraujo čiurkšlė, krauju permirkę drabužiai, įėjimo ir išėjimo žaizdos, po nematoma kūno dalimi pakišamos ir ištraukiamos rankos kūno nejudinant).
6. Atkreipti dėmesį ar nėra šoko požymių (įvertinti odos spalvą, temperatūrą, drėgnumą, sąmonę, kvėpavimo dažnį, pulsą, troškulį, pykinimą, vėmimą).
7. Nustatyti ar nėra lūžių (nustatyti ar nėra smarkaus skausmo, patinimo, tirpimo, sumažėjusio jautrumo, ar nukentėjusysis gali pajudinti galūnes, ar nėra galūnių deformacijos, lūžgalių krebždėjimo, judrumo neįprastoje vietoje – tikrinama nuo galvos žemyn).
8. Nustatyti ar nėra nudegimų (paraudimo, pūslių, apdegusios odos, drabužių).
9. Nustatyti ar nėra galvos sužeidimų (kaukolės deformacijos, vyzdžių vienodumo, skysčio tekėjimo iš ausų, nosies, burnos ar sužeistos vietos, mieguistumo, neaiškios kalbos, galvos svaigimo, pykinimo, traukulių).
Dėmesio! Būklės vertinimo metu radus gyvybei svarbių funkcijų sutrikimą, tolesnis vertinimas nutraukiamas ir teikiama pagalba. Esant galimybei, įvertinimas pratęsiamas vėliau. Jei matomas stiprus kraujavimas, pirmiausia greitai užveržiama skarele virš kraujavimo vietos, po to eilės tvarka vertinama būklė. Jei yra kiaurinė krūtinės žaizda, pirmiausia reikia hermetizuoti žaizdą, po to vertinti ir teikti pagalbą.
 
Pirmosios medicinos pagalbos ABC
Teikiant pirmąją medicinos pagalbą nukentėjusiam, kuris yra be sąmonės, vadovautis šiuo principu:
A. Kvėpavimo takai. Jei rastas žmogų be sąmonės, pirmiausia reikia įvertinti kvėpavimo takų praeinamumą ir atverti kvėpavimo takus.
B. Kvėpavimas. Nukentėjusiojo kvėpavimo funkcijos įvertinimas. Nesant kvėpavimo – atlikti dirbtinį kvėpavimą.
C. Kraujotaka. Nukentėjusiojo kraujotakos įvertinimas, tikrinant miego arterijos pulsą. Nesant pulso, netiesioginis širdies masažas. Intensyvaus kraujavimo stabdymas. Kova su šoku.
 
Pirmosios medicinos pagalbos eiliškumas
1. Aplinkos ir nukentėjusiojo būklės įvertinimas.
2. Stipraus kraujavimo stabdymas, gaivinimas.
3. Žaizdų sutvarstymas.
4. Įtvėrimas.
5. Reikalingos padėties suteikimas.
6. Normalios kūno temperatūros palaikymas.

Komentuoti