Miokardo infarkto atvejų daugėja, tačiau ir gydymo rezultatai gerėja

Teksto dydis:

Miokardo infarkto atvejų daugėja, tačiau ir gydymo rezultatai gerėja

2013 saus. 2 15:11

Pasak Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Kardiologinės reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius vadovo profesoriaus med. m. dr. kardiologo Prano Šerpyčio, ištikus miokardo infarktui svarbiausia laiku kreiptis medikų pagalbos. Per pirmąsias dvi-tris valandas nuo širdies smūgio pradžios suteikta profesionali medicinos pagalba gali išgelbėti gyvybę kone kiekvienam pacientui. Deja, bene septyni iš dešimties kreipiasi per vėlai, praėjus daugiau nei 12 valandų nuo priepuolio pradžios. Statistikos duomenimis, kasmet Lietuvoje diagnozuojami 8 tūkst. miokardo infarkto atvejai. 

Pasak patyrusio kardiologo, dar viena priežastis, kodėl kartais medikai būna bejėgiai ištikus miokardo infarktui yra ta, kad per mažai žinoma apie šios ligos simptomus. Dauguma mano, kad skausmas yra laikinas dalykas, kuris praeis savaime, nekreipia dėmesio į šį skausmą lydintį šaltą prakaitą. Prof. P. Šerpytis sako, kad skausmui širdies plote yra šimtas priežasčių, tačiau žinant miokardo infarkto požymius atpažinti šios ligos priepuolį būtų paprasčiau. 

Miokardo infarkto požymiai

Kuomet širdies raumuo nepakankamai aprūpinamas krauju, atsiranda miokardo infarktą rodančių simptomų:

  • Ūmus spaudimo, plėšimo, veržimo jausmas arba skausmas už krūtinkaulio, kairėje krūtinės ląstos pusėje;
  • Skausmas gali plisti į kaklą, žandikaulį, rankas, pečius, nugarą, duobutės sritį;
  • Skausmo trukmė nuo 20 min. iki kelių valandų;
  • Skausmą gali išprovokuoti neįprastai didelė fizinė arba emocinė įtampa;
  • Skausmas neišnyksta pavartojus nitroglicerino;
  • Gali būti dusulys, pykinimas, vėmimas, prakaitavimas, širdies plakimas, baimė, neišvengiamos mirties jausmas, sąmonės netekimas.

Atsiradus bent vienam iš šių simptomų, būtina kreiptis į gydytoją arba skambinti 112.

„Iki atvyks gydytojas, ligonį būtina nuraminti. Reiktų išgerti vieną-dvi tabletes aspirino ir sučiulpti nitroglicerino tabletę (jeigu nepadeda, galima sučiulpti dar vieną, tačiau ne daugiau trijų) arba papurkšti nitratų aerozolio po liežuviu", – pataria prof. P. Šerpytis. – „Galima išgerti nuskausminamųjų, jeigu reikia – mažinti per aukštą kraujospūdį ar per dažną pulsą. Kuo mažiau laiko bus praėję nuo skausmų pradžios, tuo didesnė tikimybė atverti kraujagyslę ir išsaugoti širdies raumenį. Taip išgelbstima ligonio gyvybė, išvengiama invalidumo. Labai džiaugiuosi akivaizdžiai pagerėjusiu Greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbu. Anksčiau juos vadinau „medicininiu taksi". Dabar šios tarnybos medikai savo darbą atlieka daug profesionaliau."

Taip pat kardiologas perspėja, kad įtarus miokardo infarktą, šiukštu negalima pačiam vairuoti automobilio. Ištikus klinikinei mirčiai, tai yra pavojinga aplink esantiems eismo dalyviams. 

Rizikos veiksniai įskaitant „alaus raumenį"

Patirti miokardo infarktą rizikuoja tam tikros žmonių grupės. Pirmiausia, tai į penktąją dešimtį perkopę vyrai. Moterims širdies smūgis dažniau gresia įpusėjus šeštąją dešimtį. Nemažai įtakos turi ir paveldimumas: anksti pasireiškusios širdies ir kraujagyslių ligos artimiesiems – tėvams, broliams, seserims (širdies infarktai, insultai ar staigios mirtys vyrams iki 55 metų, moterims – iki 65 m.). Taip pat jeigu jau nustatyta aterosklerozinės kilmės kraujagyslių liga (širdies, galvos smegenų, kojų kraujagyslių ir kt.). „Deja, visa tai yra rizikos veiksniai, kurių neįmanoma pakeisti", - apgailestauja kardiologas. – „Tačiau yra nemažai rizikos veiksnių, kuriuos galime ir privalome keisti. Kraujagyslėms kenkia stresas ir gretutinės ligos. Tai aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas, sutrikusi gliukozės apykaita, padidėjęs riebalų kiekis kraujyje, padidėjęs kraujo krešumas, taip vadinamas „alaus raumuo" pilvo srityje, o tiksliau – nutukimas. Visas šias ligas būtina gydyti. Didžiulis kraujagyslių priešas yra rūkymas, gausus, riebus maistas, mažas fizinis aktyvumas." 

Stresą gali sukelti ir... pernelyg smagi šventė

Pagrindinė miokardo infarkto priežastis yra aterosklerozė. Aterosklerozė – tai lėtinė arterijų sienelės liga; nepastebimai prasidedantis ir tyliai besivystantis arterijų standėjimo bei siaurėjimo procesas. Šio proceso metu arterijose susidaro aterosklerozinės plokštelės (ateromos). Aterosklerozė pažeidžia gyvybiškai svarbias kraujagysles – arterijas, kuriomis kraujas neša organizmo audiniams deguonį ir maisto medžiagas.

Nors aterosklerozė yra vyresnių žmonių liga, kiekvieną savaitę Kardiologinės reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje tenka gydyti po keletą pacientų nesulaukusių nė 30-40 metų. Pasak daktaro, miokardo infarktas gali ištikti nebūtinai esant pažengusiai aterosklerozei. Susiklosčius kelioms nepalankioms aplinkybėms, arteriją gali užkimšti ir plyšusios pavienės riebalų plokštelės, išsiskiria kraujo krešumą skatinančios medžiagos ir kraujagyslėse formuojasi krešulys.

„Kartais pakanka stipraus streso, kurį gali sukelti nemiga, pernelyg didelis alkoholio kiekis, rūkymas. Tai labai dažnai nutinka po didesnių švenčių, besaikių vaišių. Dėl patirto streso organizme išsiskiria vazoaktyvios medžiagos, kurios paskatina plyšti širdies kraujagyslėje riebalų plokštelę. Tokį patį stresą organizmui sukelia ir labai staiga pakilęs arterinis kraujospūdis", – apie streso pavojų perspėja kardiologas.

Esant nuolatiniam, lėtiniam stresui, kraujagyslės siaurėja palaipsniui. Pasiekus kritinę ribą, kuomet užanka daugiau kaip 75 proc. kraujagyslės, vystosi miokardo infarktas. Apie šį organzime vykstantį procesą žmogų perspėja skausmas krūtinėje fizinio krūvio metu, lipant laiptais, staiga pabėgėjus. Tai ženklas, bylojantis jog reikia kreiptis apylinkės gydytojo pagalbos ir išsitirti minėto negalavimo priežastis. Šeimos gydytojas nukreips kardiologui, kuris atliks specialius tyrimus ir nukreips angiografijai. Taip bus užkirstas kelias išsivystyti miokardo infarktui.  

Dėl savo panašumų lėtinių ligų simptomai yra labai pavojingi

Daugelį metų „Santariškių klinikų" Kardiologinės reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriui vadovaujantis prof. P. Šerpytis džiaugiasi, kad miokardo infarktas „paseno" penkeriais metais. Tai reiškia, kad ir vyrus, ir moteris ši liga ištinka vėliau. Palyginus su vyrais, moterys miokardo infarktu suserga dešimčia metų vėliau. Jų ligos eiga ypatinga tuo, kad turi daugiau komplikacijų, ligos simptomai yra atipiniai, pvz.: palyginus su vyrais skausmas širdies plote joms yra silpnesnis, ne toks aštrus, maudžiantis. Taip pat moteriškasis miokardo infarktas susijęs su lėtinėmis ligomis bei senyvu amžiumi. „Statistiškai, sulaukus 70-ies, kiekvienas serga maždaug trimis lėtinėmis ligomis. Tai gali būti inkstų, plaučių nepakankamumas, cukrinis diabetas. Tad vienos ligos simptomai gali būti supainioti su kitos. Atipinės miokardo infarkto formos pasireškia ligoniams, sergantiesm cukriniu diabetu ir vyresnio amžiaus žmonėms. Skausmas krūtinėje ne visada yra ryškus, lydimas didelio silpnumo, maudimo krūtinėje ir kt." – , ligų klastas aiškina kardiologas. –  „Tokiu atveju būtina skambinti Greitajai medicinos pagalbai ir bent jau pasikonsultuoti. Jeigu įtarimų per daug, važiuokite į ligoninę. Primenu – pirmosios valandos yra auksinės." 

Ketverius metus trunkanti kardiologijos programa akivaizdžiai sumažino mirčių nuo miokardo infarkto skaičių

Lietuvoje miokardo infarkto gydymo standartai niekuo nesiskiria nuo taikomų visame civilizuotame pasaulyje. Akivaizdus progresas gelbstint pacientų gyvybę ištikus širdies smūgiui stebimas nuo 2008 m., kuomet mūsų šalyje buvo pradėta speciali skubios kardiologijos programa. Ypač pagerėjo padėtis Utenos bei Alytaus apskrityse. Mirčių skaičius nuo 24 proc. sumažėjo iki 10 proc.

„Tai visiškai atitinka pasaulio standartus. Deja, Šiaulių, Panevėžio rajonuose šis procesas lėtesnis", – apgailestauja širdies ligų specialistas. – „Efektyvi pagalba ištikus miokardo infarktui – yra chirurginis širdies kraujagyslės atvėrimas. Jeigu to nepavyksta padaryti per pirmąsias dvi valandas nuo skambučio medikams, jeigu matome, kad pacientas nebus atvežtas į šiai procedūrai pasirengusią ligoninę, tuomet yra kitas kelias: tirpdyti krešulį vaistais. Tačiau vėliau pacientas visvien turi būti gydomas ligoninėje, galinčioje atlikti angiografiją (širdies kraujagyslių tyrimas) bei invazinę kardiochirurgiją."

Jeigu ligonis yra labai silpnas, sergantis keliomis ir daugiau lėtinių ligų, rizikos gabenti į ligoninę ir gydymo naudos santykis yra per didelis. Tuomet jis gydomas vietos medikų. 

Kardiologinės reanimacijos ir intensyvios terapijos centrai bus sustiprinti  Panevėžyje ir Šiauliuose

Šiuo metu intervencinės kardiologijos procedūros, t.y. kraujagyslės atvėrimas specialiais zondais, susiaurėjusios kraujagyslės išplėtimas specialiu karkasu-stentu, atliekamos Vilniaus „Santariškių klinikose", Kauno klinikose ir Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje 24 val. 7 d. per savaitę, ištisus metus. Tačiau Panevėžyje ir Šiauliuose intervencinės kardiologijos centrai dirba ne pilnu pajėgumu, tik darbo dienomis. Mirštamumas nuo miokardo infarkto gydymo įstaigose, kuriose intervenciniai centrai dirba ištisą parą yra tik 5 proc. Bendras vidurkis Lietuvoje yra 12 proc. „Mūsų tikslas šį skaičių sumažinti dar keliais procentais", – sako profesorius. – „Mes vadovaujamės Europos kardiologų patvirtintais ir tyrimais įrodytais miokardo infarkto gydymo metodais, taip pat yra Lietuvos sveikatos ministro patvirtinti šios ligos gydymo standartai. Dabar labai svarbu sukurti ištisus metus ir visą parą dirbančius medicinos centrus, galinčius teikti pagalbą miokardo infarkto ištiktiems pacientams Panevėžio ir Šiaulių regionuose." 

Nebesame artojų tauta

Pasak ilgametę patirtį turinčio širdies ligų profesoriaus, medikai ne visuomet yra visagaliai. Todėl ir patys pacientai turėtų labiau rūpintis savo sveikata ir patys norėti būti sveiki.

„Kai kurių miokardo infarkto rizikos veiksnių koreguoti negalime, pvz. didėjančio amžiaus arba paveldimumo. Tačiau daugelį rizikos veiksnių galime paveikti tinkamai gydydami padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, cukrinį diabetą, kitas lėtines ligas. Turėtume nerūkyti, vengti besaikio alkoholio, privalome reguliuoti svorį, mažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Tai pat privalėtume daugiau sportuoti ir būti fiziškai aktyvesni", – įsitikinęs prof. P. Šerpytis. – „Jau nebesame artojų tauta, daugelis žmonių dirba sudėtingą įtemptą protinį darbą, todėl labai svarbu sureguliuoti darbo ir poilsio režimą. Reikia išmokti derinti poilsį ir savo pomėgius, kad galėtume įveikti lėtinį stresą. Didelis mūsų kraujagyslių priešas yra pyktis, pavydas, stenkimės jų vengti." 

Kalbėjosi Aušrinė Baronaitė

Komentuoti