Mes įsisaviname ne daugiau kaip šešis vaistus iš karto

Teksto dydis:

Mes įsisaviname ne daugiau kaip šešis vaistus iš karto

Įvairūs tyrimai ir apklausos rodo, kad bendrai paėmus mes gydytis nemėgstame, tačiau antra vertus, jei jaučiame, kad organizmas veikia kažkaip ne taip, niekada neatsisakome išgerti vieną kitą tabletę. 

Ne vienas vaistinėse esame matę tokią sceną, kai vaistai perkami tiesiog pagal sąrašą, kaip kokie produktai supermarkete. Bet ar nuo tokio masiško tų preparatų vartojimo bus naudos – tai dar didelis klausimas. 

Keletą vaistų iškart neišvengiamai tenka naudoti pagyvenusiems žmonėms ir chroniškiems ligoniams. O kadangi, remiantis statistika, sulaukus 50 metų praktiškai kiekvienas jau turėsime vieną arba dvi chroniškas ligas (hipertoniją, aterosklerozę, skrandžio problemas ir t.t.), tai mes visi rizikuojame persivalgyti tabletėmis ir vietoj naudos susilaukti tik žalos.    

Be to, toli gražu ne visi vartoja vaistus, patarti gydytojo, o tai tik apsunkina situaciją. Juk jei gydytojas žino, kokio preparato negalima vartoti kartu su kitu vaistu, tai mes, savarankiškai ateidami į vaistinę, vargu ar apie tai nutuokiame. 

Nežiūrint į tai, tyrimais yra įrodyta, kad tuo pačiu metu vartojant tris skirtingus gydomuosius preparatus, pašalinių poveikių galima tikėtis 18% atvejų, o vartojant šešis – tokia liūdna tikimybė išauga iki 80%. Jei jūs „suvalgote” septynias ir daugiau skirtingas gydomąsias priemones, tai jūsų organizmas paprasčiausiai jų neįsisavina. Be to, rizika, kad tie preparatai vienas kitam trukdys, ar veiks tarpusavyje nenuspėjamai ir sukels šalutinius efektus, yra beveik šimtaprocentinė. Ir pasekmės gali būti daug rimtesnės, nei pykinimas, niežėjimas ir galvos skausmas. 

Žinoma, apie skirtingų vaistų nesuderinamumą rašoma jų vartojimo instrukcijose, bet padėję ranką ant širdies, prisipažinkime, kas iš mūsų ir kada, nors kartą skaitėme šį punktą? Kas iš mūsų žinome, kad pavyzdžiui, rodos, tokios nekaltos gliukozės negalima vartoti kartu su aminazinu, insulinu, migdomaisiais ir narkotiniais analgetikais? Kad aspirinas nedraugauja su kofeinu, o jodo preparatai kariauja su prolaktinu ir lytiniais hormonais? Kad vartojant širdies glikozidus, negalime eufilino arba teofilino pagalba atpalaiduoti savo vidinio raumenyno? 

Trumpiau tariant, frazė ant preparato dėžutės: „parduodama su gydytojo receptu”, turi prasmę, net jei vaistą jums ir taip parduos. O ir lankydamiesi poliklinikoje nepamirškite pasakyti savo gydytojui, kokius preparatus jūs jau vartojate ar vartojote savarankiškai. 

Ir pabaigai: net vienas kartas, kai išgersime pažįstamą, daug kartų vartotą vaistą, gali iškrėsti didžiulę šunybę organizmui, jei dėl mūsų „biednumo“, „skūpumo“ ar šiaip tinginystės namų vaistinėlėje pasiliksime vaistus, kurių galiojimo laikas pasibaigęs („O gal dar pravers, o ir kas gi jam atsitiks“). Paskutinę preparato gyvenimo dieną gamintojai pažymi ne todėl, kad jiems patinka štampuoti skaičius, o todėl, kad laikant vaistus juose vyksta lėtos cheminės reakcijos, kurių metu gaminasi kenksmingos medžiagos. Taigi „nebegaliojanti“ tabletė gydymui nepadės, o tik sutrukdys.

Komentuoti