Medikė: didėjantys susirgimai erkiniu encefalitu siejami ir su klimato kaita

Teksto dydis:

Medikė: didėjantys susirgimai erkiniu encefalitu siejami ir su klimato kaita

2022 bal. 29 10:00


Pasak medikės, erkės skirstomos į dvi šeimas: Ixodidae (kietąsias erkes), kurios turi kietą skydelį ir Argasidae (minkštąsias erkės). Šie agresyvūs kraujasiurbiai ir ligų platintojai, vystosi labai sudėtingai: kiaušinis, lerva, nimfa, suaugusi erkė, o žmonių mūsų gyvenimą stipriai apkartinti gali būtent Ixodidae erkės.

Šioms erkėms reikia vieno pasimaitinimo krauju, kad iš lervos išsivystytų į nimfos stadiją, o tada dar vieno pasimaitinimo, kad virstų suaugusia erke ir dar vieno, kad apvaisinta patelė subrandintų kiaušinius. „Aktyvi erkė auką medžioja tykodama ant žolės stiebelio apie 10–20 cm aukštyje. Nors dažniau jas galite aptikti tankiame lapuočių miško jaunuolyne, krūmuose, aukštoje žolėje, deja, nuo jų neapsaugoti ir mūsų miestų parkai ar pievos“, – įspėja R.Lingienė.

Dėl erikių įkandimų suserga tūkstančiai žmonių

Kasmet Lietuvoje nuo erkių perneštų ligų suserga 2-3 tūkstančiai šalies gyventojų. „Ligos, kurias platina erkės, yra visiems jau gerai žinomas erkinis encefalitas, Omsko hemoraginė karštligė, Louping liga ir Krymo-Kongo hemoraginė karštligė. Erkės taip pat perneša ir parazitines bei bakterines ligas. Europoje dažniausios – Laimo liga (boreliozė), tuliaremija, anaplazmozė, erlichiozė ir riketsijozės, įskaitant ir Q karštinę bei babeziozę“, – vardina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė.

Bene žinomiausia liga – erkinis encefalitas (EE) Europoje yra klasikinė gamtinė židininė virusinė zoonozė, sukeliama erkinio encefalito viruso (EEV). Ji viena svarbiausių ir pavojingiausių erkių platinamų virusinių ligų. „Užpernai Lietuvoje ja susirgo 679, o pernai 365 gyventojai, priminsiu, kad tai buvo karantino metai“, – teigia R.Lingienė.

Pasak specialistės, ši erkių platinama virusinė liga yra viena iš dažniausiai Europoje paplitusių erkių pernešamų ligų. Didėjantis ligos paplitimas siejamas su klimato kaita, maža besiskiepijančių asmenų aprėptimi ir dar daugeliu kitų dalykų. Lietuvoje labiausiai paplitusi ir diktuojanti erkinio encefalito epidemiologiją mūsų šalyje yra Ixodes ricinus erkė.

R.Lingienės teigimu, šios rūšies erkės aptinkamos visuose Lietuvos rajonuose. Erkinio encefalito viruso pagrindinis šaltinis gamtoje – smulkieji graužikai, tačiau virusą nešioti gali ir kitos rūšys: miško žvėrys, ožkos ar paukščiai. Virusas erkėse aptinkamas seilių liaukose bei seilėse, tad įkandimo, įsisiurbimo metu, lengvai perduodamas aukai. „Beje, daugumai šeimininkų erkinio encefalito virusas nesukelia jokių klinikinių ligos simptomų. Jis nuolat cirkuliuoja gamtoje – persistuoja stuburinių (daugiausia graužikų) ir erkių organizmuose. Tad žmogus erkiniu encefalitu užsikrečia įkandus infekuotai erkei arba maistui vartodamas nepasterizuotą pieną“, – įspėja specialistė.

Pasak R.Lingienės, erkinį encefalitą sukeliantis virusas yra atsparus karščiui – esant +50º C žūsta per 20 min., esant +60 º C – per 10 min., esant +100 ºC – per 2 minutes: „Tad, trumpai tariant, norėdami sunaikinti virusą – turėtume dvi minutes jį virti....“

Mokslininkų duomenimis, EE virusas ilgai išsilaiko net piene ir pieno produktuose, jis yra atsparus rūgščiai terpei, o piene ir jo produktuose gali išsilaikyti iki 2 mėn. bei taip pat gali būti perduodamas per pieno produktus. Todėl R.Lingienė rekomenduoja nenaudoti termiškai neapdoroto ožkos pieno ar jo produktų maistui, ypač jeigu žmonės nėra pasiskiepiję.

„Pagrindinė, visiems prieinama ir veiksminga priemonė apsisaugoti nuo susirgimo erkiniu encefalitu – skiepai. Tad labai ir labai rekomenduoju pasinaudoti šia galimybe“, – pataria Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė R.Lingienė. 

Komentuoti