LOPL gydymui ES išleidžiama 38,8 mlrd. eurų

Teksto dydis:

LOPL gydymui ES išleidžiama 38,8 mlrd. eurų

2014 lapkr. 19 15:24

Lėtinę obstrukcinę plaučių ligą (LOPL) sukelia ilgalaikis kvėpavimas teršalais, dažniausiai kvėpuojant tabako dūmais užterštu oru. Lapkričio 19 dieną pasaulyje minint LOPL dieną, Pasaulio sveikatos organizacija primena, kad per ateinančius 10 metų bendras mirčių nuo LOPL skaičius turėtų padidėti daugiau kaip 30 proc., nebent būtų imtasi skubių veiksmų, siekiant sumažinti esminius rizikos veiksnius, ypač tabako vartojimą1.

Tabako rūkymas yra dažniausia LOPL priežastis, kuri 80-90 proc. padidina riziką susirgti LOPL2. Tarp rizikos faktorių yra ir aplinkos tarša, įskaitant taršą patalpose, kuriose yra medieną ir anglį deginančios krosnys bei šildymo katilai, ir sąveika su įvairiais kitais teršalais darbo aplinkoje. Be to, susirgti LOPL genetinis paveldimumas turi ne mažesnę reikšmę nei aplinkos veiksniai.

Kas turėtų tikrintis dėl LOPL?

LOPL būdingas dusulys, kosulys, švokštimas ir padidėjusi skreplių (gleivių) gamyba. Šie simptomai, ypač dusulys, gali riboti paciento gebėjimą atlikti įprastines kasdienes veiklas. Kadangi LOPL yra progresuojanti liga, labai svarbu ją anksti diagnozuoti ir gydyti, taip užkertant kelią ligos komplikacijoms ir paūmėjimui, kuris kartais vadinamas „LOPL plaučių ataka”.

Pagal GOLD (Globalinė lėtinės obstrukcinės plaučių ligos iniciatyva) rekomendacijas, diagnostika yra itin svarbi rūkantiems, vyresniems nei 40 metų žmonėms, ir kuriems būdingas dusulys, lėtinis kosulys arba padidėjusi skreplių gamyba bei kurie praeityje ir dabar susiduria su ligos rizikos veiksniais. Dažnai liga nebūna diagnozuojama tose stadijose, kai jos poveikis dar būna nesunkus ir vidutinis, kadangi jai būdingi simptomai, kaip pavyzdžiui, dusulys, dažnu atveju visų pirma yra susiejami su žmogaus senėjimo požymiais. Dauguma pacientų į gydytojus kreipiasi tik tada, kai simptomai gerokai sustiprėja. Buvo nustatyta, kad iki 50 proc. amerikiečių ir iki 75 proc. europiečių, sergančių LOPL, ši liga nebūna diagnozuojama.3,4

LOPL gydymas ir ekonominis poveikis

LOPL stipriai veikia sergančiųjų fizinę ir emocinę būseną. Ligai progresuojant, plaučių funkcija pablogėja ir fizinė veikla tampa labai ribota, todėl pacientas nebegali gyventi pilnaverčio gyvenimo, liga trukdo jam atlikti kasdienes veiklas ir įsitraukti į kasdienį šeimos gyvenimą. Žmonės gali pradėti jausti baimę, nerimą, nusivylimą, atskirtį.

Vis dažniau pripažįstama, kad dauguma LOPL sergančių pacientų taip pat skundžiasi ir gretutinėmis ligomis, tokiomis, kaip širdies ir kraujagyslių liga, osteoporozė ir depresija, kurios neigiamai veikia gyvenimo kokybę.

Visiems LOPL sergantiems pacientams būtų naudingi atitinkami fiziniai pratimai, kurie, kaip pastebima, pagerina gyvenimo kokybę, sustiprina ištvermę ir palengvina dusulio bei nuovargio simptomus. Farmakologinė LOPL terapija naudojama simptomų palengvinimui ir siekiant sumažinti ligos paūmėjimų sunkumui ir dažniui.

LOPL ligoniams, besiskundžiantiems ūminiu klinikinių simptomų pablogėjimu, pavyzdžiui, dusuliu arba skreplių gamyba, būtinas neatidėliotinas tinkamas gydymas, kai kuriais atvejais ir hospitalizavimas. Dauguma LOPL sergančių pacientų gali patirti du ar daugiau ligos paūmėjimų per metus. Pacientai, kuriems yra taikomas skubus gydymas, atsigauna kur kas greičiau, lyginant su tais, kurie laiku nesikreipia į gydytojus.

LOPL sergančiam pacientui, kuriam reikalingas terapinis gydymas, rekomenduojama vartoti ilgai veikiančius beta2 agonistus ar anticholinerginius preparatus, įskaitant tiotropį (pagal GOLD vertinimą pirmuoju pasirinkimu tai turėtų būti B – D grupių pacientams, antruoju pasirinkimu – A grupės pacientams).

„Kadangi LOPL yra progresuojanti liga, labai svarbu ją anksti diagnozuoti ir taikyti atitinkamą gydymą, taip užbėgant už akių ligos komplikacijoms ir paūmėjimui bei LOPL sergantiems asmenims suteikiant galimybę, kiek galima ilgiau užtikrinti kokybišką gyvenimo kokybę“, – teigia gydytoja  pulmonologė Rūta Nutautienė.

Be to, kad LOPL sergantys pacientai ir jų šeimų nariai patiria nemažas asmenines išlaidas, ši liga taip pat užkrauna nemažą finansinę naštą šalies biudžetui. Remiantis ekonominėmis analizėmis nustatyta, kad LOPL sergančių pacientų hospitalizavimas ligos paūmėjimo atvejais sudaro 40-70% visų medicininių išlaidų, kurios skiriamos LOPL sergantiems pacientams5. Apskaičiuota, kad Europos Sąjungoje išlaidos LOPL per metus sudaro 38,8 milijardus eurų (133,97 mlrd. litų) iš bendro sveikatos priežiūrai skirto biudžeto6, Jungtinėse Valstijose apskaičiuotos tiesioginės LOPL sąnaudos sudaro 30 milijardų dolerių (82,65 mlrd. litų).7

Šaltiniai:

Pasaulio sveikatos organizacija. Lėtinės kvėpavimo sistemos ligos. LOPL įtakoje pasireiškianti našta.

http://www.who.int/respiratory/copd/burden/en/index.html. (Internetine prieiga pasinaudota 2013m. rugpjūtį).

Feenstra TL, van Genugten ML, Hoogenveen RT ir kiti. Rūkymo ir senėjimo įtaka lėtinės obstrukcinės plaučių ligos pasekmėje  pasireiškiančiai naštai ateityje: modelio analizė Nyderlanduose. Am J Respir Crit Care Med 2001;164:590-6.

Mannino DM, Homa DM, Akinbami LJ ir kiti. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos sekimas – Jungtinės Valstijos,  laikotarpyje tarp 1971 ir 2000 metų. MMWR Surveill Summ 2002;51(6):1-16.

Rudolf M. Vaistų vartojimo LOPL atveju realybė: Europos perspektyva. Chest 2000;117(Suppl):29S-32S.

Strassels SA, Smith DH, Sullivan SD ir kiti. LOPL gydymo Jungtinėse Valstijose kaštai. Chest 2001;119:344-52.

Europos respiratologų draugija. Europos plaučių baltoji knyga: Huddersfield, Europos respiratologų draugijos žurnalai, LTD: 2003. Galima rasti pagal šią nuorodą: http://dev.ersnet.org/uploads/Document/45/WEB_CHEMIN_1263_1168339451.pdf Internetine prieiga paskutinį kartą pasinaudota 2014m. rugpjūtį.

Guarascio AJ, Shaunta MR, Finch CK ir kiti. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos keliama klinikinė ir ekonominė našta JAV. Clinicoecon Outcomes Res. 2013;5:235–45.

Komentuoti