Laiku atlikti tyrimai apsaugos nuo mirtinų ligų

Teksto dydis:

Laiku atlikti tyrimai apsaugos nuo mirtinų ligų

2014 geg. 1 00:00

Cholesterolis. Vargu ar rastume bent kiek sveikata besidomintį žmogų, kuris nebūtų girdėjęs šio termino. Kita vertus, nors apie cholesterolio poveikį informacijos netrūksta, patyrusių jo klastas aukų kiekis nuolat didėja. Apie cholesterolį, jo pavojus ir negrįžtamą žalą kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro gydytoju neurologu profesoriumi Daliumi Jatužiu.

Insultas (lot. insulto – šokinėju) – ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas. Smegenų infarkto metu, dėl staiga užsikimšusios galvos smegenis maitinančios kraujagyslės, sutrinka smegenų audinio kraujotaka ir atsiranda smegenų pažeidimo simptomai, t.y. dalis smegenų apmiršta. Laiku nesuteikus pagalbos, žmogui gresia mirtis. Neretai net ir išgelbėjus gyvybę, ligonis lieka neįgalus. Jeigu smegenų pažeidimas nėra didelis, po keleto dienų arba savaičių šią žalą organizmas sugeba kompensuoti. Bet kai liga pažeidžia didelę smegenų dalį, sutrikti žmogaus judesiai ir kalba gali visam likusiam gyvenimui. Insultas sudaro 15 – 17 proc. visų nervų sistemos ligų.

Gydytojas informuoja, pacientas rūpinasi

Cholesterolio sukeltų ligų, konkrečiai galvos smegenų kraujagyslių trombozės atvejų – insultų, nuolat daugėja, o pacientų amžius jaunėja. Pasak prof. D. Jatužio, pagrindinė insulto priežastis – blogai koreguojami rizikos veiksniai. Nors medikai nuolat akcentuoja profilaktikos priemones, informuoja pacientus asmeniškai ir žiniasklaidos pagalba, vis tik informacija savo tikslo nepasiekia. Pasak neurologo, apmaudu, kad žmonės linkę girdėti tik tai, kas blogai, o kas jiems naudinga, labai dažnai ignoruoja. Taip pat ne vienas visą atsakomybę dėl savo sveikatos perkelia ant gydytojų pečių, savimi nesirūpina ir tikisi, kad susirgus gydytojas padarys stebuklą.

„Nei vienas gydytojas negyvens kartu su ligoniu ir neseks jo sveikatos kiekvieną dieną, nereguliuos už jį dietos, gyvensenos. Apie lipidus, kraujo spaudimą, gliukozės koncentraciją kraujyje žmogus privalo žinoti pats ir rūpintis tuo asmeniškai. Tiesiog reikia skirti daugiau dėmesio savo sveikatai. Nereikia manyti, kad viską galima išspręsti retais apsilankymais pas gydytoją ir vien tik vaistais“, – sako neurologas.

Cholesterolis – organizmui reikalinga medžiaga

Cholesterolis – žmogaus organizmo ląstelių sudėtinė dalis, dalyvaujanti gyvybiškai svarbiuose organizmo procesuose, būtina ląstelių membranų statybinė medžiaga.

„Cholesterolis reikalingas antinksčių žievės hormonų sintezei, lytinių hormonų, tulžies rūgščių ir kt. gamybai. Veikiant ultravioletiniams saulės spinduliams, odoje iš jo susidaro vitaminas D“, – aiškina profesorius. – „Visa bėda prasideda tada, kai tam tikrų cholesterolio frakcijų kraujyje padaugėja. Ir tai įrodytas svarbus kraujagyslių ligų – miokardo infarkto, insulto, kojų arterijų aterosklerozės ir trombozės bei kt. – veiksnys.“

„Blogasis“ cholesterolis

Poliklinikoje prie gydytojo kabineto durų teko nugirsti pacientų pokalbį apie cholesterolį. Viena garbaus amžiaus moteris labai išdidžiai kalbėjo turinti „labai daug gerojo cholesterolio“. Tokios kalbos leidžia manyti, kad žmonės vis daugiau išmano cholesterolio ypatumus.

„Skirstymas „gerasis“ ir „blogasis“ turi prasmės. Labiausiai neigiamai kraujagysles veikia ir skatina aterosklerozę mažo tankio lipoproteinų cholesterolis“, – sako prof. D. Jatužis.

Mažo tankio lipoproteinų cholesterolis (MTL) – tai „blogasis“ cholesterolis. Pagrindinė mažo tankio lipoproteinų funkcija yra cholesterolio pernešimas iš sintezės vietos kepenyse ir žarnų ląstelėse į periferinius audinius ir jų kraujagysles. „Blogasis“ cholesterolis yra vienas iš svarbiausių veiksnių, sukeliančių aterosklerozę žmogaus organizme. Toks cholesterolis nusėda po vidiniu kraujagyslių sienelių sluoksniu, kur formuojasi aterosklerozinės plokštelės. Šios plokštelės mažina kraujagyslės spindį, kol galiausiai kraujagyslė užsikemša, t.y. įvyksta trombozė, ir dėl to sutrinka kraujotaka. Taip pat kraujotaka sutrinka atitrūkus nuo kraujagyslės vidinės sienelės aterosklerozinei plokštelei ar jos fragmentams ir jiems su kraujo tėkme patekus į tolimesnes smulkiąsias galvos smegenų kraujagysles. Dėl to vystosi smegenų infarktas – negrįžtami pokyčiai užsikimšusios kraujagyslės maitinamoje smegenų teritorijoje.

Taip pat „blogojo“ cholesterolio kaupimąsi organizme skatina genetiškai paveldimos metabolizmo ligos. Turėti padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje gali ir liekni žmonės, besilaikantys sveikos gyvensenos principų. Jeigu hipercholemija ar dislipidemija yra užkoduota genetiškai, yra didžiulė tikimybė ją paveldėti.

„Gerojo“ cholesterolio privalumai

Didelio tankio lipoproteinai (DTL) yra „gerasis“ cholesterolis. Svarbiausias „gerojo“ cholesterolio vaidmuo yra paimti iš periferinių audinių atlikusį savo funkciją cholesterolį ir neleisti jam kauptis arterijų sienelėse bei sudaryti aterosklerozines plokšteles. Didelio tankio lipoproteinų arba „gerojo“ cholesterolio koncentracijos padidėjimas laikomas geru, antiskleroziniu, pokyčiu. Didelio tankio lipoproteinų cholesterolio padidėjimas be kita ko rodo, kad bendras cholesterolis gali būti padidėjęs, bet jis padidėja ir „gerojo“ cholesterolio sąskaita. Didelio tankio lipoproteinų cholesterolis konkuruoja su „bloguoju“ cholesteroliu, jis sąlygoja „blogojo“ cholesterolio pernešimą iš periferinių organų atgal į kepenis. Kepenyse jis paverčiamas tulžies rūgštimis ir pašalinamas iš organizmo.

„Kalbant apie „gerąjį“ cholesterolį, jis turi ir apsauginių savybių. Jeigu „gerojo“ cholesterolio yra pakankamai daug, dalinai kompensuojamas mažojo tankio lipoproteinų cholesterolio padaugėjimas. Deja, tarp mūsų pacientų retai pasitaiko, kad cholesterolio padidėjimas yra „gerojo“ cholesterolio sąskaita. Tenka konstatuoti, jeigu bendrasis cholesterolis didėja, dažniausiai jis didėja „blogojo“ cholesterolio sąskaita“, – apgailestauja gydytojas. – „Tuomet tiesiog būtina imtis priemonių, norint sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje.“

Kraujagyslių aterosklerozė – lėtas ir neskausmingas procesas

Dažniausiai žmogus nė nenujaučia apie organizme vykstančius pokyčius. Nesant skausmo sunku numanyti, kad gali vystytis liga.

„Padidėjęs mažo tankio lipoproteinų kiekis kraujyje tėra tik vienas, nors ir labai svarbus, aterosklerozės atsiradimo ir vystymosi rizikos veiksnys. Jų yra ir daugiau. Ypatingai savo sveikata turėtų rūpintis ir tikrintis turintys padidėjusį kraujo spaudimą, turintys antsvorio, sergantieji cukriniu diabetu, širdies ligomis, rūkantys asmenys. Turintiems keletą išvardintų rizikos veiksnių aterosklerozė vystosi daug greičiau. Šie veiksniai ne tik susideda į vieną visumą, tačiau dar ir sustiprina vienas kito neigiamą poveikį“, – teigia nervų ligų specialistas.

Svarbu laiku tikrintis sveikatą

Pasak prof. D. Jatužio, išvardytų negalavimų turintys asmenys neturėtų laukti katastrofos ir eiti tikrintis profilaktiškai. Dabar yra daug įvairių sveikatos priežiūros programų, kaip antai didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos programa, kurią atlieka šeimos gydytojai. Pažangus pasaulis eina link prevencinės medicinos, todėl rūpintis savo sveikata yra mąstančio žmogaus privilegija. Anksti išaiškinus rizikos veiksnius – cholesterolio padidėjimą, aukštą kraujospūdį, cukrinį diabetą, širdies ritmo sutrikimus – galima skirti labai veiksmingą gydymą ir vaistais, ir kitomis koreguojančiomis priemonėmis, kurie padės užkirsti kelią sunkiems susirgimams – kraujagyslių trombozei, infarktui, insultui.

Apie gresiantį insultą perspėja!

Prieš rimtą aterosklerozinės kilmės insultą, kurį skatina padidėjęs cholesterolio kiekis, dažnai stebimi praeinantys smegenų išemijos priepuoliai, pasireiškiantys trumpalaikiais simptomais: jų trukmė gali būti nuo kelių iki keliolikos minučių. Tai gali būti staigus veido, rankos, kojos nejautrumas ar nusilpimas, ypač vienos pusės; staigus kalbos, jos supratimo ar orientacijos sutrikimas; staigus regėjimo sutrikimas viena ar abiem akimis; staigus eisenos, pusiausvyros, lygsvaros, koordinacijos sutrikimas.

Kalbėjosi Aušrinė Baronaitė

Komentuoti