Kosėkite... į sveikatą

Teksto dydis:

Kosėkite... į sveikatą

2015 spal. 8 00:00

Nei nepajutome, kaip prabėgo ilgai laukta vasara ir anksčiau nei tikėjomės atėjo nelabai lauktas ruduo. O to, ko esame įpratę iš rugsėjo – malonios šilumos, švelnios saulės, aksominio oro – taip ir nepatyrėme. Sunku buvo pripažinti, kad ryto vėsa labiau šaldo, nei gaivina, o saulė nors ir retkarčiais šviečia, bet šildo mažiau. Tačiau tokie yra gamtos dėsniai. O tie, kurie jiems nepakluso, netruko peršalti, ėmė čiaudėti, sloguoti, kosėti. Kaip įveikti kosulį ir išvengti plaučių ligų bei jų komplikacijų? Pirmiausia, įvertinkite oro sąlygas, antra – pradėkite gydytis nedelsdami.

Bronchitas – bronchų sienelės gleivinės uždegimas. Dažnai tai būna ūminės respiracinės (kitaip tariant – slogos) arba bakterinės infekcijos pasekmė. Pirmieji bronchito ir kitų daugelio kvėpavimo takų ligų simptomai yra panašūs. Tai galvos skausmas, aukštesnė nei įprasta kūno temperatūra, nuovargis, kosulys. Troškimas kuo greičiau atsikratyti šiuo nemaloniu ir neretai labai varginančiu simptomu puikiai suprantamas. Tačiau renkantis gydymo metodus nederėtų pamiršti, jog kosulys – apsauginis refleksas, skatinantis infekcijos pasišalinimą iš kvėpavimo takų. Todėl sėkmingo gydymo garantija yra neslopinti kosulį, bet padėti kvėpavimo takams išsivalyti. Norėdami žinoti tikslią ligos diagnozę, nedelsdami kreipkitės gydytojo pagalbos. Laiku paskirtas tinkamas gydymas padės ne tik greičiau pasveikti, bet ir išvengti komplikacijų.

Nepageidautinos „dovanos“

Atrodytų per vasarą gerai pailsėję, pamirkę kojeles vėsiame ežerų ar jūros vandenyje, pabėgioję po rasas ir atsivalgę šviežių uogų, vaisių ir daržovių, vaikai turėtų būti atsparesni infekcijoms, peršalimams, bakteriniams susirgimams. Tačiau vos tik pakliuvę į darželio ar mokyklos aplinką, netrunka „pasigauti“ slogą, kuri neretai komplikuojasi kosuliu, o vėliau ir bronchitu. Taip yra todėl, kad vaikai iš savo aplinkos – namų, kiemo, viešųjų lankymo vietų (parduotuvių, kino teatrų) į ugdymo įstaigas patys to nenorėdami atsineša „dovanų“, kuriomis nevalingai pasidalija su draugais. Vasarą ilgiau laiko praleidę gryname ore ir išvengę tikimybės „pasičiupti“ virusą, uždaroje aplinkoje patenka į neišvengiamos rizikos zoną, kurioje „karaliauja“ nepageidautini svečiai.

Ta pati problema iškyla ir suaugusiems: po vasaros atostogų sugrįžę į darbo kolektyvus su draugišku rankos paspaudimu neretai įgyja nepageidautiną virusinį susirgimą.

Daugiau ligų – daugiau bėdų

Vyresnio amžiaus žmones, apskritai, lydi daugiau ligų. Todėl nusilpęs imunitetas sukuria palankias aplinkybes greičiau „pasigauti“ virusą ar infekciją. Labiausiai dėl to kenčia sergantys lėtinėmis plaučių ligomis. Jiems sutrikusią kvėpavimo funkciją dar labiau apsunkina peršalimui būdingi sloga bei kosulys. Jų kvėpavimo funkcija ir taip sunkesnė, todėl peršalimas dar labiau komplikuoja kvėpavimą. Kai kuriems peršalimo ligomis sergantiems ligoniams išsivysto komplikacijos. Pavojingiausios iš jų vidurinės ausies uždegimas, sinusitas, bronchų ar plaučių uždegimas.

Kol vaikai nedideli, geriausi jų draugai – močiutės ir seneliai. Niekas neuždraus skirtingoms kartoms bendrauti, tačiau ir vieniems, ir kitiems tai sukuria palankią terpę apkrėsti vienas kitą kvėpavimo takų ligomis.

Gydytis būtina

Gydyti kosulį nereikia jokių ypatingų priemonių. Matyt, todėl dauguma numoja į tai ranka. Tačiau mažos pastangos duoda labai gerų rezultatų. Svarbiausia – duoti organizmui pailsėti, kelias dieneles praleisti lovoje, pagerti arbatėlių su medumi, pakaitinti kojas vakarais karštame vandenyje su druska. Niekas neįvertins jūsų didvyriškumo eiti į žmones čiaudint ir sloguojant. Jeigu nesirūpinate savimi, pagalvokite apie aplinkinius. Jie tikrai nenusipelnė ligos. Todėl jeigu kelias dienas pabūsite ir pasigydysite namuose – visiems bus į naudą. Jūsų kolegos pasidžiaugs, kad susikaupimo ir darbinės atmosferos netrikdys erzinantis šniurkščiojimas nosimi ir nesibaigiantis krenkštimas.

Patikimas, saugus, efektyvus

Palengvinti ir pagreitinti sveikimą padės vaistinių žolių preparatai. Nuo seno žinomas čiobrelių, raktažolių bei gebenių gydomasis poveikis. Raktažoles mūsų močiutės naudojo sergant kokliušu, astma, podagra, reumatu, esant galvos svaigimui. Čiobrelio nuoviru buvo gydomas peršalimas, kosulys, sutrikęs virškinimas, malšinami reumatiniai skausmai. Gebenių lapų arbatos gelbėjo esant sausam kosuliui bei bronchų spazmams.

Įvertinęs daugiametę liaudies išmintį farmacijos mokslas sukūrė minėtų augalinių medžiagų preparatus. „Bronchipret®“ yra fitoterapinis vaistas, kuris atitinka aukščiausius kokybės standartus. Preparatas sudarytas iš čiobrelių, raktažolių šaknų ir gebenių lapų. Šie vaistiniai augalai pasižymi skirtingomis farmakologinėmis savybėmis, kurios kartu veikia sinergiškai. Bronchipret tablečių sudėtyje esančios veikliosios raktažolių šaknų bei vaistinių čiobrelių žolės medžiagos, padės esant ūmiam ir lėtiniam tracheitui, tracheobronchitui, ūmiam ir lėtiniam bronchitui. Bronchipret pasižymi atsikosėjimą gerinančiu, priešuždegiminiu, sekretolitiniu, antispazminiu bei antibakteriniu poveikiu.

Bronchipret tirpalo sudėtyje yra čiobrelių žolės bei gebenių veikliųjų medžiagų. Šis augalinis vaistinis preparatas vartojamas mažinti drėgną kosulį ir lengvinti atsikosėjimą sergant ūminiu bronchitu. Preparatą gali naudoti ir suaugusieji, ir maži vaikai nuo vienerių metų amžiaus.

Komentuoti