Šiuo metu pavasarį dažniau būdinga sezoninė alerginė sloga, kuri pasireiškia nosies niežuliu, čiauduliu, vandeningomis išskyromis iš nosies ar nosies užgulimu. Alerginis rinitas yra lydimas akių ašarojimu, jų paraudimu bei niežuliu ir gerklės perštėjimu. Alerginį rinitą sukelia žiedadulkės: medžių (beržų, alksnių, lazdynų, ažuolų ir kt.), žolių (motiejukas, pelynas, balanda ir kt.). Alerginio rinito simptomai prasideda ankstyvą pavasarį ir gali tęstis net iki rugsėjo vidurio. 20% sergančiųjų alerginiu rinitu serga ir bronchine astma. Galimos ir kryžminės reakcijos tarp beržo žiedadulkių bei obuolių ir morkų.
Gali būti ir nuolatinė alerginė sloga, kuri trunka visus metus. Šią slogą sukelia dulkių erkės, naminių gyvūnų (kačių, šunų) epidermis bei pelėsiniai grybeliai. Jei gyvenate sename name, reikėtų atkreipti dėmesį, ar nepelyja sienos.
Infekcinė sloga, kurią dažniausiai sukelia streptokokai, stafilokokai, hemofilai ir kiti sukėlėjai. Šios slogos būdingos rudenį ir žiemą, jos labai greitai plinta kolektyve: vaikų darželiuose, mokyklose.
Profesinė sloga. Ji atsiranda darbo vietoje, patekus į nosį lakiems alergenams. Dažniau būdinga žmonėms, kurie dirba su įvairiais lakais, dažais, medžio dulkėmis (kirpėjams, dailininkams, staliams, dažytojams ir pan.).
Hormoninė sloga. Atsiranda nėštumo metu, paauglystėje bei senatvėje. Nėštumo metu atsiranda dėl hormoninio pasikeitimo organizme, sumažėja estrogenų gamyba, padidėja progesterono bei atsiranda chorioninis gonadotropinas, dėl ko paburksta nosies gleivinė ir užgula nosis, padaugėja išskyrų iš nosies. Klimakterinio amžiaus moterims (pasibaigus menstruacijoms) gali atsirasti sausumas nosyje, kuris kitaip vadinamas nosies gleivinės atrofija.
Medikamentų sukelta sloga. Atsiranda dėl per ilgai vartojamų ksilometazolino lašiukų į nosį, kuriuos galima vartoti ne ilgiau kaip septynias dienas. Per ilgas jų vartojimas sukelia nosies gleivinės atrofiją (išplonėjimą). Dažnai nosis pradeda kraujuoti, atsiranda perštėjimas nosies viduje. Medikamentinė sloga moterims gali atsirasti nuo per ilgo kontraceptinių preparatų vartojimo.
Maisto produktų sukelta sloga. Dažniausiai atsiranda dėl šiuo metu labai daug maiste esančių konservantų ir dažiklių, todėl reikėtų atkreipti dėmesį į jogurtų sudėtį bei įvairių dešrų sudėtį. Mažiau vartoti modifikuoto krakmolo. Reikėtų jogurtą gamintis patiems iš natūralios močiutės uogienės ir rūgpienio.
Vazomotorinė sloga. Gali atsirasti esant dažniems stresams bei pergyvenimams ar įvairiems temperatūrų svyravimams.
Jeigu jūs negalite išsiaiškinti, kokia sloga sergate, tai reiktų kreiptis į gydytoją otorinolaringologą (LOR gydytoją). Surinkus anamnezę, atlikus serologinius kraujo tyrimus, paėmus mikrobiologinį pasėlį iš nosies, galima tiksliai nustatyti, kokia tai sloga.
Taip, kad išvengtume slogos, reikia sveikai maitintis, rinktis maistą be dažiklių ir konservantų, gyventi bute be pelėsių, jei dirbate užterštoje aplinkoje, daryti pertraukas ir dirbti su apsauginėmis priemonėmis, vengti kosinčių, čiaudinčių žmonių, dažniau būti gryname ore.
Parengė LOR gydytoja D. Bučinskaitė
Komentuoti