Kiekvienas metais erkinis encefalitas pasiglemžia ne vieną gyvybę

Teksto dydis:

Kiekvienas metais erkinis encefalitas pasiglemžia ne vieną gyvybę

2014 birž. 25 10:03

Sergamumas erkiniu encefalitu didėja nuo liepos pradžios iki rugsėjo pabaigos. Šis pavojingas užkratas, kurį platina gamtoje gyvenantys parazitai, ne vienam gali apkartinti atostogas ir sutrikdyti sveikatą ilgam laikui. Norint išvengti erkių platinamų ligų, specialistai pataria skiepytis ankstyvą pavasarį. Kodėl? Apie tai kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro, įsikūrusio V.Grybo gatvėje, Vilniuje, infekcinių ligų gydytoja Julija Petrina.

Lyginant su visomis Europos valstybėmis, Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse fiksuojamas didžiausias sergamumas erkiniu encefalitu: daugiau nei 11 atvejų 100 tūkst. gyventojų per metus.

Kas užkrečia erkes?

Erkės užsikrečia viena nuo kitos ir nuo gyvūnų. Siurbdamos kraują iš, tarkime, užkrėstos žiurkės, jos užsikrečia ir perduoda užkratą įsisegusios į kitą gyvūną ar žmogų. Jeigu šalia siurbiasi užsikrėtusi ir sveika erkė, pastaroji taip pat gali pasigauti virusą. Taip pat encefalitas plinta, kuomet užsikrėtusioji erkė deda kiaušinėlius: užkratas perduodamas jos palikuonims.

Erkių platinamos ligos

Pasak infektologės, erkės gali užkrėsti erkiniu encefalitu, Laimo liga, babezioze, erlichioze. Pastarosios dvi ligos Lietuvoje nėra plačiai paplitusios, susirgimų jomis užregistruojama mažai. Babezioze ir erlichioze dažnau serga ir naminiai gyvūnėliai.

Erkinis encefalitas. Kokia tai liga?

Erkinis encefalitas – tai smegenų pažeidimas dėl uždegimo. Ši liga Lietuvoje paplitusi. Pastaruoju metu registruojama daugiau kaip 11 susirgimų 100 tūkstančių gyventojų. Susirgimo atvejai registruojami visuose rajonuose. Nors sergamumo pikas yra vasarą, tačiau iki vasaros pradžios jau buvo užregistruoti 8 suaugusiųjų sergamumo erkiniu encefalitu atvejai.

„Skiriamos kelios šios ligos formos. Gali būti smegenų dangalų uždegimas, smegenų dangalų ir pačių smegenų uždegimas, gali būti smegenų dangalų, smegenų ir nugaros smegenų uždegimas. Liga  pavojinga dėl to, kad iš anksto negalima numatyti, kokio sunkumo forma pasireikš. Esant smegenų audinio pažeidimui, vystosi sudėtingos komplikacijos: gali sutrikti kalba, mąstymas, koordinacija, atsirasti traukuliai ir kartais netgi ištinka staigi mirtis“, – aiškina J. Petrina.

Pirmieji erkinio encefalito požymiai

Užsikrėtęs žmogus iš pažiūros kurį laiką gali jaustis gana gerai. Ligos požymiai ima ryškėti praėjus maždaug vienai–dviem savaitėms po erkės įsisiurbimo. Kartais šis periodas gali trukti ir ilgiau – iki keturių savaičių, todėl po erkės įkandimo savo būklę būtina sekti visą mėnesį.

Kaip sakė infektologė, pirmieji požymiai dažniausiai būna panašūs į gripo simptomus: silpnumas, kaulų laužymas, sąnarių skausmai, pykinimas, karščiavimas. Kūno temperatūra pakyla iki 38 laipsnių. Ši ligos stadija paprastai kamuoja apie savaitę ir praeina tarsi savaime, negydoma. Paskui ateina ramesnis periodas, trunkantis nuo vienos iki kelių dienų: nukrenta temperatūra, žmogus pasijaučia geriau.

Antroji banga smogia visu stiprumu

„O tada prasideda vadinamoji antroji erkinio encefalito banga. Vėl pakyla karštis – todėl karščiavimas erkinio encefalito metu vadinamas dvibangiu – ir kartu jau pasireiškia nervų pažeidimo simptomai. Po apgaulingo ramybės periodo liga smogia daug stipresniais savo požymiais. Vargina karščiavimas, pykinimas, vėmimas, stiprūs galvos skausmai. Pagal šiuos požymius galima įtarti meningitą“, – sako gydytoja. Vystantis encefalitui, gali atsirasti traukulių, sąmonės, koordinacijos sutrikimų, kartais ligonis nepažįsta artimųjų, nesiorientuoja aplinkoje, nesugeba kalbėti, išreikšti minčių. Sunkiausiais atvejais ištinka paralyžius ir parezė – raumenų aktyvių judesių silpnumas, koma. Ligonis gali nebevaldyti kojų, rankų.

Nedarbingumas gali lydėti visą likusį gyvenimą

Ūmus erkinio encefalito periodas trunka apie porą savaičių. Tai priklauso ir nuo žmogaus imuninės sistemos stiprumo. Trečdalis ligonių pasveiksta per tris mėnesius nuo ligos pradžios, trečdalis – per vienerius metus, trečdaliui persirgusiųjų lieka liekamųjų reiškinių, kurie neigiamai veikia jų gyvenimo kokybę. Apytiksliai 20 proc. suaugusių asmenų persirgusiu erkinio encefalitu gali varginti vidutinio sunkumo ligos liekamieji reiškiniai: galvos skausmai, nuovargis, dėmesio ir atminties sutrikimas. Sunkūs, neįgalumą sąlygojantys, liekamieji reiškiniai po persirgto erkinio encefalito vargina apie 8,5 proc. suaugusiųjų. Tai – paralyžiai, traukuliai, psichikos sutrikimai, pusiausvyros sutrikimai, klausos sumažėjimas. Šie asmenys, deja, tampa nedarbingi ar nepajėgūs gyventi be kasdienės kitų pagalbos visą likusį gyvenimą.

Kaip apsisaugoti nuo erkinio encefalito?

Geriausias ir bene vienintelis būdas apsisaugoti nuo šios ligos yra skiepai. Kad susidarytų pirminis apsauginis imunitetas, reikia dviejų skiepų, kurie atliekami su mėnesio pertrauka. „Tad,  jeigu planuojate atostogauti vasaros pabaigoje arba rudeniop, galima suskubti pasiskiepyti. Praėjus dviem savaitėms po skiepų susidaro visavertis imunitetas – apsauga nuo erkinio encefalito. Maždaug po metų reikėtų dar vieno – palaikomojo skiepo. Paskui papildomai skiepytis patartina kas trejus–penkerius metus“, – pataria gyd. J. Petrina.

Skiepai – sąmoningas pasirinkimas

Pasak infektologės, valstybė skiepų nuo erkinio encefalito nekompensuoja, todėl žmonės už juos turi susimokėti patys. Skiepytis ar ne – kiekvieno sąmoningas pasirinkimas. Iš apylinkių, kuriose registruoti didžiausi erkinio encefalito židiniai, daug žmonių atvyksta skiepytis nelaukdami nelaimės. Taip pat aktyviai skiepijasi tie, kurių šeimose ar artimoje aplinkoje yra buvę erkinio encefalito patirčių. Didžiausias sergamumas stebimas vidurio Lietuvoje  Kauno, Panevėžio, Šiaulių apskrityse. Vilniaus apskrities mastu – daugiausia sergančiųjų ligoninėje sulaukiama iš Trakų rajono. Kaip sakė infektologė, skiepytis verta, nes kasmet Lietuvoje fiksuojami bent keli mirties nuo erkinio encefalito atvejai. Apmaudu tai, kad bene visais atvejais liga pakirto santykinai jaunus, sveikus žmones. Galima skiepyti vaikus nuo vienerių metų.

Kuo pavojinga erkių platinama Laimo liga?

Ši liga yra bakterinė infekcija, kurią taip pat platina erkės. Liga nepasireiškia ūmiai. Pirmasis simptomas – raudona dėmė įkandimo vietoje. Jos nei niežti, nei peršti, todėl jos galima nepastebėti ilgą laiką. Dažniausiai į ją dėmesys atkreipiamas, kuomet ji ima blykšti, didėti, kartais ji išplinta net iki 30-ies centimetrų skersmens. Tuomet žmonės kreipiasi gydytojų pagalbos.

Ligos eiga labai individuli. Antrinė Laimo ligos stadija – širdies, sąnarių pakenkimas, neurologiniai sutrikimai: nepraeinantys galvos skausmai, gali išsivystyti veidinio nervo paralyžius.

Tenka apgailestauti, tačiau nuo Laimo ligos skiepų nėra.

Jeigu įsisiurbė erkė?

Ištraukti erkę reikia specialiais traukikliais arba pincetu: suimti kuo arčiau odos už galvutės ir staigiu judesiu truktelėti, kad kūne neliktų galvutės. Įkąstą vietą reikėtų dezinfekuoti spiritiniu tirpalu, jokiu būdu netepti jokiais riebalais. Kaip sakė gydytoja, ne kiekviena erkė gali užkrėsti žmogų. Deja erkės ištyrimas, aiškios diagnozės nepateiks.

Traukiant jokiu būdu negalima imti erkės už pilvo, jis yra minkštas ir suspaudus plyšta, o į žaizdelę patenka užkrato. Tai svarbu Laimo ligos atveju, o jei erkė užsikrėtusi erkinio encefalito virusu, jį žmogui perduoda vos tik įsisiurbusi į kūną.

Ištraukus erkę reikia stebėti savo sveikatą, ar neatsiranda kokių nors ligos požymių. „Jeigu nepasirūpinote savo sveikata iš anksto, belieka tik laukti, kol pasireikš pirmieji ligos simptomai, o jiems pasireiškus kuo skubiau kreiptis į gydytoją“, – sako gydytoja infektologė J. Petrina.

Verta žinoti

  • Būnant gamtoje, geriausia rengtis šviesiais drabužiais ilgomis rankovėmis, kelnių galus sukišti į kojines ar batus.
  • Mažiau erkių gyvena spygliuočių miškuose, o gausiau lapuočių. Jų esama ir kaimo sodybose, kolektyviniuose soduose, miesto parkuose, skveruose, stadionuose, kapinių teritorijoje, paplūdimių žaliojoje zonoje ir net mikrorajonų želdinių plotuose.
  • Prieš pradėdama siurbti kraują, erkė suvilgo žaizdelę savo seilėmis, kuriose yra nuskausminančių ir kraujo krešėjimą stabdančių medžiagų, todėl žmogus nejunta įkandimo ir dažniausiai iškart nepastebi parazito.
  • Užsikrėsti erkiniu encefalitu galima ne tik įsisiurbus infekuotai erkei, bet ir geriant šviežią nepasterizuotą šia liga užsikrėtusių ožkų ar karvių pieną, vartojant jo produktus.
  • Ligos sukėlėjus erkės perduoda iš kartos į kartą, todėl gamtoje daugėja ligos platintojų.

Pavojingos yra ne tik suaugusios erkės, bet ir nesubrendusios – vadinamosios nimfos, kurios nepalieka savo pėdsakų. Subrendusios erkės įsikabina į kūną ir laikosi, o nimfos įkanda ir nukrinta. Tačiau joms pakanka laiko perduoti erkinio encefalito virusą.

Kalbėjosi Aušrinė Baronaitė

Komentuoti