Kelias į plaučių ligas prasideda nuo pirmojo įtraukto dūmo

Teksto dydis:

Kelias į plaučių ligas prasideda nuo pirmojo įtraukto dūmo

2012 lapkr. 20 11:30

Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) yra ketvirtoji mirties priežastis pasaulyje. Ja serga daugiau kaip pusė milijardo žmonių, per metus pasaulyje užregistruojama daugiau kaip 2,5 mln. mirčių nuo šios ligos.

Apie ligos priežastis ir galimybes padėti ja sergantiems, kalbamės su kalbamės su Vilniaus universiteto Infekcinių, krūtinės ligų, dermatovenerologijos ir alergologijos klinikos profesoriumi, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro direktoriumi gydytoju pulmonologu medicinos mokslų daktaru Edvardu Danila. 

LOPL – lėtinė, dažniausiai progresuojanti kvėpavimo takų liga, sutrikdanti jų pralaidumą ir dujų apykaitą plaučiuose bei audiniuose. Patys būdingiausi šios ligos simptomai – kosulys, skrepliavimas ir dusulys. Pagrindinė ir didžiausia šios ligos priežastis – ilgametis rūkymas. Taip pat šia liga dažniau rizikuoja susirgti dirbantys kensmingomis cheminėmis medžiagomis užterštoje aplinkoje, šaltomis ir drėgnomis oro sąlygomis. 

Tendencijos baugina

PSO išskiria aštuonias svarbiausias priežastis (ligas ir kitas nesmurtines priežastis), lemiančias didžiausią žmogaus mirtį. Keturios iš jų nulemtos kvėpavimo sistemos ligų. Trečiojoje vietoje yra plaučių uždegimas, ketvirtojoje LOPL, septintoje – plaučių tuberkuliozė, aštuntoje – plaučių vėžys. Plaučiai yra vienintelis žmogaus organas, kurio daliai tenka tiek gyvybei pavojingų ligų. Plaučių veiklos sutrikimai lemia didžiausią mirčių skaičių palyginus su kitais organais.

Kaip sakė ilgametę patirtį turintis plaučių ligų specialistas, PSO prognozės ir minėtų ligų diagnozavimo tendencijos byloja, kad artimiausius trisdešimt metų niekas iš esmės nepasikeis. Tik LOPL ir plaučių uždegimas susikeis vietomis. Reiškia,nedaug sumažės mirčių nuo plaučių uždegimo, bet padaugės nuo lėtinės obstrukcinės plaučių ligos. Prognozuojama, kad per artimiausius kelerius metus išsivysčiusiose šalyse - Europoje (įskaitant ir Lietuvą) bei Jungtinėse Amerikos valstijose, LOPL bus trečiojoje vietoje. 

Sergantieji mano, kad kosulys vargina visus

„Būtina sąlyga žmogui gyventi – kvėpavimas. Deguonis turi patekti į visą organizmą, pasiekti bronchus ir plaučius. Bronchai - tai tarsi vamzdeliai, kuriais ųkvepiant oras keliauja iki alveolių, ten kur vyksta deguonies patekimas į kraują ir anglies dvideginio grįžimas atgal, iškvėpiant", – kvėpavimo ypatumus aiškina prof. E. Danila. – „Obstrukcija reiškia šių kvėpavimo takų susiaurėjimą, t.y. tampa sunkiau įkvėpti ir iškvėpti orą. Sergant LOPL vyksta nuolatinė ir beveik negrįžtama kvėpavimo takų obstrukcija."

Šia plaučių liga nesusergama iškart. Tačiau yra požymių, kurie leidžia suprasti apie plaučių funkcijos pokyčius. Tai yra kosulys ir skrepliavimas. „Bėda ta, kad žmonės taip prie to įpranta, kad net nepamini gydytojui, kuomet kreipiasi pagalbos dėl kitų negalavimų. Tik paklausus paciento, kodėl jis nepasisakęs kosintis ir skrepliuojantis, jis pasiaiškina manęs, kad visi tai daro..." – ilgamete patirtimi dalijasi pulmonologas. – „Jeigu žmogus kas mėnesį turėtų įprotį, tarsi standartinę procedūrą, pvz. apibėgti keletą ratų aplink stadioną, jis labai greitai pastebėtų, kad jo plaučiai pradeda funkcionuoti ne taip gerai kaip anksčiau." 

Kodėl taip nutinka?

Sergant šia liga, iš pradžių pažeidžiami tie kvėpavimo takai, kurių funkcijos sutrikimo nejaučiama. Organizmas tarsi naudoja rezervines atsargas, t.y. pokyčiai vyksta plaučių rezervinių galimybių sąskaita.

„Tarkime, rūkantis ofiso darbuotojas nedirbantis fizinio darbo ilgus metus nė nepajunta, kad jis nebeturi to rezervo. Vieną dieną, pavyzdžiui, žiemos metu jam tenka nusikasti sniegą iki automobilio, pavasarį daugiau padirbėti sode, arba, sugedus liftui, užlipti į penktą aukštą, jis supranta, kad tokio darbo jis nebegali atlikti. Jam tai atrodo netikėta, tačiau pokyčiai jo organizme prasidėjo nuo pirmosios užsirūkytos cigaretės", – apie nelauktą sutrikusios plaučių veiklos rezultatą pasakoja prof. E. Danila. – „Ligos pradžioje ligoniai dusulio nejaučia, ilgainiui jis išryškėja fizinio krūvio metu einant, lipant laiptais, atsiranda švokštimas arba cypimas kvėpuojant, tamps sunku iškvėpti orą."

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga neretai pasireiškia po gripo, kitų virusinių infekcijų, plaučių uždegimo

Ar metus rūkyti plaučiai atsistato?

Kalbant apie apie rūkymo sukeltas pasekmes, yra nuomonių, kad metus rūkyti per penkerius metus, plaučių funkcija visiškai atsistato. Ar tai tiesa, ar tik viltis tabako vergams?

Pasak pulmonologo, išsamiausi rūkančių žmonių mirštamumo atžvilgiu tyrimai rodo, kad neilgai rūkiusio ir jaunystėje atsisakiusio šio žalingo potraukio ažmogaus gyvenimo trukmė beveik nesiskirs nuo niekada nerūkiusio. Jeigu žmogus rūkė daug metų, o rūkyti metė būdamas vyresnio amžiaus, pavyzdžiui, apie 50-uosius metus, skirtumas palyginus su niekada nerūkiusiais bus daug didesnis, yra didelė tikimybė, kad plaučių funkcija neatsistatys niekada. Tačiau tie patys tyrimai rodo, kad pagerėjimas bus akivaizdus net ir tokiu atveju, palyginus su neatsisakiusiais šio kvėpavimo sistemą alinančio įpročio. 

Spirometrija paprastas būdas ištirti plaučių funkciją

Prof. E. Danilos žodžiais, apmaudu tai, kad nepasakę gydytojui apie juos varginantį kosulį ir skrepliavimą, pacientai praranda progą kaip įmanoma anksčiau išsitirti savo plaučių būklę – ištirti jos funkciją atlikus spirometriją. Šio tyrimo metu galima labai anksti pastebėti, ar nėra kvėpavimo takų obstrukcijos, ar nesutrikusi ventiliacinė plaučių funkcija, koks bronchų obstrukcijos laipsnis ir grįžtamumas. Spirometrijos rodikliai priklauso nuo tiriamojo amžiaus, lyties, kūno svorio, ūgio, rūkymo stažo. Šiam tyrimui skirti prietaisai šiuo metu yra kompiuterizuoti, pateikia daug kvėpavimo funkcijų rodiklių, kuriuos įvertinęs gydytojas gali nuspręsti, ar nėra LOPL pradžios, o jeigu yra, kokios ji stadijos, paskirti gydymą.

„Tyrimas turėtų tapti rutinišku rūkantiems žmonėms. Jį reikia atlikti nuolat kosintiems ir skrepliuojantiems, besiskundžiantiems dusuliu asmenims, turintiems LOPL rizikos veiksnių – rūkymą, užterštą aplinką ir pan. Norint diagnozuoti pradines LOPL stadijas, kai dar nėra išreikštų simptomų, spirometriją rekomenduojama atlikti vyresniems negu 40 metų rūkaliams ar esant kitiems rizikos veiksniams. Pacientui šis tyrimas paprastas – pakanka pilnai įkvėpti ir viską iškvėpti į prietaiso daviklį", – aiškina pulmonologas. 

Būtina skiepytis ir stiprini fizinę ištvermę

Susirgusiems lėtine obstrukcine plaučių liga kito kelio nėra - būtina gydytis. Ligoniams galioja tos pačios taisyklės, kaip ir sergantiems visomis kitomis lėtinėmis ligomis: specifiniai vaistai, darbo ir poilsio režimas, visavertė mityba, žalingų įpročių atsisakymas.

„Tačiau yra dvi taisyklės, kurių neišvengiamai turi laikytis sergantieji LOPL. Tai kasmet skiepytis nuo gripo bei fiziniai pratimai – pulmoninė reabilitacija, fizinės ištvermės gerinimas. Mirties tikimybė dėl LOPL yra labai didelė, o susirgus gripu, ta tikimybė gerokai padidėja. Sergančiųjų lėtine obstrukcine plaučių liga žmonių kvėpavimo takai yra daug jautresni negu minėta liga nesergančių. Plaučių reabilitacijos dėka stiprėja fizinė ištvermė, gerėja psichologinė būsena, stabilizuojasi gydymosi disciplina", – apie specifines rekomendacijas kalba prof. E. Danila. 

Gydymas medicininiu deguonimi

Dar vienas sergantiems LOPL pagalbos būdų – gydymas deguonimi. Kalbėdamas apie šią specifinę galimybę, pulmonologas pabrėžia, jog tai yra vaistas, kuris tinkamai naudojamas yra labai efektyvus, o netinkamai – žalingas, galintis tik dar labiau pabloginti ligonio būklę. Medicininiam deguoniui skirti yra nustatytos labai tikslios indikacijos.

Komentuoti