Karštas oras – pavojingas

Teksto dydis:

Karštas oras – pavojingas

2015 liep. 5 09:00

Perkaisti galima net ir nelabai aukštoje temperatūroje, todėl rekomendacijų, kokia temperatūra jau yra pavojinga, nėra. Žmonės kiekvienas savaip toleruoja karštį, todėl pavojingoji riba yra individuli. Tačiau visiems karštu oru reikėtų laikytis atitinkamų rekomendacijų.

Perkaitimas – tai organizmo būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija ir staiga pakyla kūno temperatūra. Žmogų ištinka šilumos smūgis. Dažniausiai perkaistama, kai kelias dienas būna aukšta aplinkos temperatūra, didelė santykinė oro drėgmė, nevėdinamos arba nepakankamai vėdinamos patalpos, didelis fizinis krūvis. Greičiau perkaista nutukę, pavargę, neištvermingi, vaikai ir senyvi žmonės.

Karščiui organizmą reikėtų paruošti

Be abejo, jau vėlu kalbėti apie aklimatizaciją, kai termometras rodo 30°C. Bet žinokite, kad organizmą ruošti karščiams reiktų pradėti nuo pačios kaitros sezono pradžios. Prie karščio reikia pratintis pamažu, kiekvieną dieną trumpam išeinant į lauką. Todėl nuvykę ilsėtis į šalis, kur klimatas dar karštesnis, pirmomis dienomis pasitenkinkite trumpesnėmis saulės glamonėmis.

  • Kai karšta, kad ir ką veiktumėte, viską darykite gerokai lėčiau nei įprastai, lėčiau judėkite.
  • Dažnai apsipilkite šaltu vandeniu. Vilgykite galvą ir kaklą šaltu vandeniu, nes garuodamas vanduo atšaldo. Vėdinkitės kokiomis nors priemonėmis –laikraščiu, servetėle, ar kuo kitu, ką turite po ranka, kad sukeltumėte aplink vėsų vėjelį.
  • Darbo patalpas stenkitės atvėsinti. Per vakarą ir naktį, jei galima, palikite atidarytus langus, duris ir stenkitės sukelti skersvėjį.
  • Stenkitės prisitaikyti prie dienos ritmo ir tai, ką turite atlikti, darykite anksti rytą ir vėlai vakare. Karštomis dienomis darbą pradėkite auštant, o baikite apie vidurdienį (12 - 14 valandą dienos). Nebūtinus darbus atvirose vietose nukelkite vėsesniam laikotarpiui.
  • Svarbu pakankamai vartoti skysčių ir atsiminti, kad ne visi skysčiai vienodai tinka karštyje. Labiausiai organizmui reikia vandens, tačiau tokio, kuriame esama mineralinių druskų.

Kokius gėrimus gerti, kokių negerti, kiek gerti ir kada

 Ne visuose gėrimuose jų yra arba yra mažai, todėl malšinant troškulį skysčiais, kuriuose mažai druskų, tenka išgerti labai daug. Atsigaivinti labiausiai tinka vaisių ir daržovių sultys bei arbatos. Jose pakanka mineralinių druskų, kurių stokoja ištroškusio žmogaus organizmas. Gerti reiktų aplinkai artimos temperatūros arba vos vėsesnį gėrimą.

Karštu metu netinka saldūs gėrimai. Jie nenumalšina troškulio o papildomas cukraus kiekis padidina vandens šalinimą iš organizmo.

Gėrimai su ledu karštyje taip pat nemalšina troškulio, o gerdamas ledinį skystį sukaitęs žmogus gali peršalti. Toks gėrimas atšaldo gerklę ir skrandį, o troškulio pojūtis sugrįžta greitai ir karštį pakelti tampa dar sunkiau.

Angliarūgšte prisotintų gėrimų nepatariama gerti vienų ir daug, nes jie skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą ir virškinimą, todėl labiau tinka tik prie valgio. Panašiai nutinka geriant vien limonadą, kokakolą ar toniką, kuriais sunku numalšinti troškulį. Visų gėrimų, kurie karštyje pripildo skrandį dujomis, geriau vengti ir juos pakeisti kitais. Troškulio nenumalšina ir pienas.

Žmonės, kuriems tenka neišvengiamai dirbti karštyje, keliauti šviečiant negailestingai saulei, stovėti eilėse ar automobilių kamščiuose, dažnai ilgai negauna reikiamo gėrimo kiekio. O kai jo gauna, toks žmogus puola be saiko gerti, paprastai kas pirmiausiai papuola. Stenkitės taip nedaryti. Tokiais atvejais siūloma pirma išgerti nešalto gėrimo stiklinę ir dar truputėlį pakentėti troškulį. Greitai pajusite palengvėjimą ir galėsite geriau įvertinti, kiek skysčių galėtų jus atgaivinti.

  • Kai ilgesniam laikui nusistovi karšti orai, reikia stebėti savo svorį. Nereikia galvoti, kad perkaistama per trumpą laiką, ar per vieną dieną. Vandens, paprastai, netenkama pamažu, per kelias dienas, po ko gresia greitas perkaitimas – šilumos smūgis.
  • Visada dėvėkite galvos apdangalą, pirmenybę teikite tiems apdangalams, nuo kurių plinta platus šešėlis ir kurie gerai vėdinasi. Galvos ir kaklo kraujagyslės yra arti odos paviršiaus, todėl galite labai greitai įkaisti arba priešingai - atvėsti. Ypač tam jautrus plinkančiųjų viršugalvis.
  • Karščių metu pirmenybę teikite drabužiams iš medvilnės ir poliesterio, kurie geriausiai praleidžia orą. Nepamirškite, kad šviesūs drabužiai atspindi šilumą, o tamsūs ją sugeria. Nedirbkite per karščius išsivilkę.
  • Karščių metu reikėtų valgyti daugiau vaisių ir daržovių. Su jais gausite pakankamą kiekį vandens ir gerą druskų pusiausvyrą. Venkite alkoholio. Išgėrus alkoholio, greitai netenkama daug skysčio, todėl gresia perkaitimas. Venkite ir kofeino. Kaip ir alkoholis, jis pagreitina vandens pašalinimą. Nuo kavos prakaituosite labiau negu paprastai.
  • Rūkymas karštyje gali dar labiau susiaurinti kraujagysles ir rūkalių organizmo gebėjimas prisitaikyti prie karščio dar labiau susilpnėja.

Saulės smūgis

Tai yra ūmus galvos smegenų pažeidimas, tiesiogiai veikiant saulės spinduliams nepridengtą galvą, sprandą. Dėl lokaliai vykstančio perkaitimo pradedami veikti galvos smegenų dangalai, pakyla galvos smegenų temperatūra, dėl ko staiga ima trikti galvos smegenų funkcija. Pradžioje skauda galvą, spengia ausyse, pykina, žmogus vemia. Nuo pirmųjų simptomų atsiradimo, jei nepašalinamos priežastys ir nesuteikiama pagalba, žmogus gali per trumpą laiką netekti sąmonės ir net mirti. Skubiai neškite tokį žmogų į pavėsį ar kitą nuo saulės ir karščio apsaugotą vietą. Ant galvos dėkite šaltą kompresą. Jei neturite šalto vandens, tiks ir atšaldytos sultys, pienas ar kitas produktas. Skubiai vežkite tokį žmogų į gydymo įstaigą.

Dažnai perkaitimas ir saulės smūgis ištinka kartu ir žmonės to net neskiria. Jei įtariate, kad žmogaus sunegalavimo priežastis yra tiesioginis saulės poveikis, šaldykite nukentėjusiojo galvą ir teikite tokią pirmąją pagalbą kaip perkaitus.

Komentuoti

Video