2011.04.01 00:00
Vaistai nuo karščiavimo parduodami be recepto – ateik ir imk bet kurį. Bet juk jų tiek, kad akys raibsta, ir kiekvienas turi savo analogą (kartais ir ne vieną). Kokį pasirinkti? Prieš atsakant į šį, reikia užduoti sau dar vieną, iš pirmo žvilgsnio keistą, klausimą: o kas tai yra – temperatūra?
Tai išmintingas gamtos ėjimas
Bakterijas arba virusus (tai nuo jų visi sezoniniai „džiaugsmai” – peršalimas ir gripas), organizmas įsisavina ne taip lengvai, kaip sviestą. Jis tuoj pat pastebi nepageidaujamus svečius ir pajungia į darbą stiprų ir gerai organizuotą imuninio atsako mechanizmą. Tai reiškia, kad visų pirma aktyvuojasi „reguliariosios karinės pajėgos” – apsauginės ląstelės: makrofagai, leukocitai ir limfocitai. Be to, organizme žymiai išauga apsauginių antikūnių, baltymų ir interferono kiekis, kurių tiesioginė paskirtis – kovoti su atėjūnais.
Tokia grandiozinė manifestacija, arba operacija ląstelių lygyje negali likti nepastebėta: centrinė nervų sistema nedelsdama reaguoja į ją padidinta kūno temperatūra (žinoma, ne visa nervų sistema, o ta dalis, kuri atsakinga už šilumos reguliavimą). Kam? Tai labai išmintingas žingsnis. Juk virusai ir bakterijos – sibaritai (išlepę, dykaduoniai, prabangos išpaikinti). Jiems sunku daugintis pirties sąlygose, jiems reikia komfortiškesnės terpės reprodukcijai. Gaunam, kad temperatūra – pati yra puikus gamtinis vaistas prieš mikrobus. Štai kodėl Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija rekomenduoja griebtis temperatūrą mažinančių vaistų, tik jei ji viršija 38,5С.
Temperatūros negalima „numušinėti” dar ir todėl, kad ji – nors ir nemalonus, bet tikras, infekcijos liudininkas. Yra temperatūra – vadinasi, infekcija gyva ir sveika. Jei panaikinsime temperatūros faktorių, galime pražiopsoti ir pačią infekciją su jos komplikacijomis: sėdėti sudėjus rankas, leidžiant jai laisvai šeimininkauti organizme, užgrobiant vis naujas ir naujas teritorijas.
Išimtis iš taisyklių
Bet ši taisyklė – kad temperatūra pati yra vaistas – tinkama ne visiems. Yra keletas žmonių kategorijų, kuriems net ir nedidelė temperatūra yra pavojinga:
- tai vaikai ir suaugę, turintys širdies negalavimų (širdies ydos, rimti ritmo sutrikimai, išeminė širdies liga, sunki stenokardija)
- sergantys chroniškomis plaučių ligomis (chroniškas bronchitas, ypač obstrukcinio tipo, astma)
- sergantys centrinės nervų sistemos ligomis (epilepsija, įvairios kilmės encefalopatija (galvos smegenų kraujagyslių susiaurėjimas))
- vaikai, reaguojantys į temperatūrą traukuliais
- kai padidintos temperatūros nepakeliama individualiai
Visiems likusiems pakartosime – temperatūra yra vaistas. Dabar, kaip išaiškėjo, kokia temperatūra tikrai laikoma temperatūra, tai yra tuo, kas reikalauja išorinio įsikišimo, galima pakalbėti ir apie karštį mažinančius preparatus.
Išdėliokime į lentynėlės
Žinynuose karštį mažinančių vaistų reikia ieškoti nenarkotinių analgetikų skyriuje. Tai kompleksinio poveikio preparatai: jie žemina temperatūrą, malšina skausmą, turi priešuždegiminį poveikį.
Toks šių preparatų „įvairiapusiškumas” leidžia padalinti juos į dvi grupes.
Pirmos grupės preparatai – tai analginas ir paracetamolis, kuriuos priimta vadinti antipiretikais – analgetikais, turi stipriai išreikštą nuskausminantį ir karštį mažinantį poveikį. Bei aibę analogų, be to analginas ir paracetamolis gali būti kitų preparatų komponentai. Tai gi, jei jums svarbiau atsikratyti karščiavimo ir skausmo, rinkitės antipiretikus – analgetikus.
O jei svarbiau yra sustabdyti uždegiminį procesą, jūsų paslaugoms kita preparatų grupė, kurie, turėdami galingą priešuždegiminį poveikį, taip pat malšina skausmą ir karščiavimą. Ši kategorija išsiskiria didele veikliųjų medžiagų (bei, žinoma, preparatų) įvairove. Pats seniausias ir žinomiausias – aspirinas, kitaip acetilsalicilo rūgštis. Po jo „stogu”taip pat daug analogų.
Ne toks ryškus, bet pakankamai žinomas nesteroidinių priešuždegiminių preparatų grupės atstovas – ibuprofenas. Ši veiklioji medžiaga sutinkama daugelyje vaistų.
Svarbu
Yra teiginių, kad aspirinas, kaip karščiavimą mažinantis vaistas, vaikams, jaunesniems kaip 15 metų, gali sukelti sunkią komplikaciją, vadinamą Rejė sindromu.
Be to su aspirinu gali būti susijęs žarnyno kraujavimas, jis taip pat gali sukelti aspirininę astmą.
Su kitu populiariu karščiavimą mažinančiu preparatu – analginu – taip pat pakanka problemų. Pvz. Švedijoje jis nuo 1999 metų uždraustas, o daugiau kaip 30 išsivysčiusių pasaulio šalių jo taikymas yra griežtai kontroliuojamas. Priežastis ta, kad analgino (be abejo, ir jo analogų) naudojimas gresia rimtų komplikacijų rizika – nuo pavojaus kraujodarai iki anafilaksinio šoko.
Ar yra alternatyva
Ar yra alternatyva analginui ir aspirinui (kai jie vartojami kaip karščiavimą mažinantys)? Taip. Tai paracetamolis. Kai kurių parodymų duomenimis jis 16 kartų saugesnis už analginą ir 8 kartus už aspiriną. Jį vienintelį gali naudoti nėščios ir krūtimi maitinančios moterys (pastarosios vis tiek turi pasverti naudą ir riziką).
Bet ir šis vaistas turi savų „bet”: paracetamolio nereiktų vartoti tiems, kurių silpni inkstai ir kepenys.
Nereikia kraštutinumų
Ar tai reiškia, kad sergančiojo padėtis visada dramatiška, nes idealių vaistų nėra. Ne. Visų pirma, daugelyje situacijų be vaistų organizmas paprasčiausiai nesusitvarkys su negalia. Pvz. jai peršalimas nusileido į bronchus, o po to į plaučius, be antibiotikų neišversti. Bet juk toli gražu ne visada padėtis reikalauja sunkiosios vaistų artilerijos.
Lengvesniems atvejams yra vaistų, kurie nėra aukštųjų cheminių technologijų produktai. Prie jų nepridedamos smulkios anotacijos su formulėmis, naudojimo taisyklėmis, draudimais. Šie vaistai auga miške ir laukuose, ant šakelių ir lysvėse, yra prieinami visiems ir visiškai nepavojingi.
- Avietės, serbentai (juodieji), spanguolės, bruknės, liepų žiedai, medus sustiprina prakaito išsiskyrimą ir tuo pačiu slopina karščiavimą ir drebulį. Kartu su jais į organizmą patenka vitaminai – mineralai, tikrai reikalingi šiomis sunkiomis minutėmis.
- Vitaminas C stimuliuoja interferono gamybą, todėl persišaldžius ar susirgus gripu nepakeičiami yra juo turtingi vaisiai ir uogos: citrina, šermukšnis, spanguolės, putino uogos.
- Paprasta arbata – taip pat vaistas: joje daug tiamino, kuris stimuliuoja imunitetą.
- Karščiuojant padeda ir rauginto kopūsto lapas. Jį reiktų pridėti prie riešo – ten, kur plaka pulsas.
- Senovinis receptas – jodo sietelis ant padų (mažyliams jodą reikia skiesti).
- Toks pats senas, puikus būdas sumažinti karštį – apvyniokite kelius acto kompresu (kompresui naudojama ne acto esencija, o būtent pats actas, ir jis dar atskiedžiamas). Ant sergančiojo kaktos galima uždėto sudrėkintą ir išgręžtą rankšluostį.
Šis sąrašas toli gražu ne pilnas, ir kiekvienas gali jį tęsti ir papildyti mamos, močiutės ir tetų rekomendacijomis.
Komentuoti