2012 rugp. 20 12:06
Didėjant gyvenimo tempui, vis daugiau žmonių kenčia nuo nervinės įtampos, nerimo ir nemigos. Pastaruoju metu, keičiantis gyvenimo įpročiams, didėjant tempui, šie sutrikimai įgauna epidemijos mastą. Tuo tarpu būtent ramybė bei kokybiškas miegas turi neabejotiną svarbą žmogaus gyvenimo kokybei. Nuolat žmogų kamuojantis nerimas veikia psichologinę būseną, žaloja asmenybę, mažina socialinius ir profesinius pasiekimus, o kartu ir gyvenimo kokybę. Nevaldomas nerimas gali net paskatinti savižudybei.
Pasaulinė sveikatos organizacija, ištyrusi miego sutrikimų žalą, nustatė, jog miego sutrikimas vidutiniškai kankina 40 proc. žmonių. Vyresni žmonės nuo šio sutrikimo kenčia dar dažniau. Ką daryti?
Raudonžiedė pasiflora – augalas, sutvertas ne tik grožėtis, bet ir gydyti
Ko gero, daugelis gydytojų patartų jums keisti ar bent jau gerinti gyvenimo, taip pat ir miego, režimą, pakeisti aplinką ir pan. Tačiau ne visada šiais būdais pavyksta sumažinti nerimą ir pagerinti miego kokybę. Tada naudinga vartoti specialių preparatų, ir geriausia pradėti nuo augalinių vaistų. Vienas iš augalų, tinkančių tokiais atvejais yra raudonžiedė pasiflora (Passiflora incarnata L.).
Ji priklauso pasiflorinių Passifloraceae šeimai, kuriai priskiriama dar apie 400 augalų rūšių, dauguma jų – vijokliniai augalai, augantys subtropikų ir tropikų regionų miškuose. Požymis, išskiriantis pasifloras kitų augalų, – tai savitos išvaizdos ypač gražūs žiedai. Būtent žiedų išvaizda, o ypač kuokelių išsidėstymas žiede, ispanų užkariautojams, 1569 m. aprašiusiems šį augalą, priminė kryžių ir Kristaus žaizdas. Vainiklapiai simbolizuoja erškėčių vainiką, 5 kuokeliai – žaizdų simbolis, 5 taurėlapiai kaip 10 apaštalų (išskyrus Judą ir Petrą). Taip šis žiedas ir tapo Kristaus kančios simboliu ir nulėmė augalo pavadinimą (angl. Passion Flower).
Pirmieji pasiflorą vartojo senovės actekai. Indėnai pasifloras vartojo nuo nerimo, nemigos, galvos, menstruacinių bei kitokios kilmės skausmų. Seniausias žinomas mokslinis šaltinis, kuriame minimas pasiflorų gydomasis poveikis yra 1787 metais Vokietijoje išleista Materia Medica Americana knyga, kurioje minimas epilepsijos gydymas šiuo augalu.
Augalo vaistingosios medžiagos
Augalo vaistinėje žaliavoje nustatytos keleto grupių veikliosios medžiagos – tai flavonoidai (organiniai junginiai, kurie suteikia augalui skonį, aromatą ir spalvą), kumarino dariniai (kraujo krešėjimą mažinantys dariniai), alkaloidai (sudėtingi organinės kilmės, junginiai, pvz., harmanas ir jo dariniai, maltolis), fitosteroliai (natūralūs augalo ląstelių membranų komponentai), poliacetilenas, cianogeninai glikozidai (ginokardinas).
Flavonoidas chrizinas – vienas farmakologiškai veiklių junginių, slopinančių nerimo simptomus. Kitas pasifloros ekstrakto raminamajam poveikiui turintis įtakos junginys – anksčiau minėtas alkaloidas maltolis. Europoje pasifloros vaistinė žaliava standartizuojama pagal flavonoidų kiekį, o jų uždegimą slopinantis bei skausmą malšinantis veikimas jau įrodytas moksliniais tyrimais.
Raudonžiedės pasifloros poveikis sveikatai
Šiuolaikinėje mokslinėje literatūroje aprašomas toks augalo poveikis:
- raminamasis,
- nerimą slopinantis,
- padedantis užmigti,
- skausmą mažinantis,
- antiepilepsinis poveikis.
Atlikta daug mokslinių ikiklinikinių pasifloros ekstrakto tyrimų. Įvairiais tyrimo modeliais su laboratoriniais gyvūnėliais nustatyta, kad pasifloros lapų ir stiebų ekstraktas pasižymi:
- anksiolitiniu, t.y. nerimą slopinančiu veikimu;
- slopina vaisto pentilenetetrazolio sukeltus traukulių priepuolius. Manoma, jog minėtą poveikį sukelia flavonoidai, kurie sąveikauja su benzodiazepinų receptoriais;
- pailgina barbitūratų (centrinės nervų sistemos antidepresantų klasės preparatai) sukeltos miego fazės trukmę;
- stiprina kitų antidepresinių ir raminamųjų preparatų poveikį, tarp jų – ir jonažolės bei valerijono preparatų;
- vartojama kosuliui, bronchinei astmai, nudegimams ir uždegimams gydyti.
Komentuoti