Ką reikia žinoti apie cholesterolį

2011.07.14 18:37

Vienas svarbiausių aterosklerozės progresavimo veiksnių - kraujo riebalai arba lipidai, kurių pagrindinis yra cholesterolis. Būklė, kai kraujo lipidų yra per daug arba sutrikęs jų santykis, vadinama dislipidemija. Koronarinės širdies ligos atsiradimas grindžiamas „cholesterolio padidėjimo hipoteze“.

Pirmą kartą lipidų ryšys su ateroskleroze nustatytas prieš 150 metų, kai ateroskleroziniuose arterijų pažeidimuose buvo nustatytas cholesterolis. Tačiau tik dvidešimtojo amžiaus pradžioje eksperimentiškai įrodytas maiste esančio cholesterolio ir aterosklerozės ryšys. Rusų mokslininkas Aničkovas triušius maitino kiaušinių tryniais ir kraujagyslėse rado pakitimus, analogiškus žmogaus aterosklerozei. Todėl ir kilo mintis, kad „nėra ateromos be cholesterolio“.

Vėliau cholesterolio padidėjimo hipotezė buvo patvirtinta didelėmis mokslinėmis studijomis:  gydant pacientus cholesterolį mažinančiais vaistais žymiai sumažėjo širdies infarkto dažnis, mirties rizika.

Cholesterolis skirstomas į rūšis:

• mažo tankio lipoproteinų cholesterolis (MTL cholesterolis) – „blogasis“, aterogeniškas (red. past. - skatinantis aterosklerozę). Jis įsiskverbia į kraujagyslių sieneles, ten oksiduojamas ir skatina aterosklerozės vystymąsi. Jo kraujyje neturi būti per daug.

• didelio tankio lipoproteinų cholesterolis (DTL cholesterolis) – „gerasis“, padeda organizmui mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje. Pastarąjį jis suriša, nuneša į kepenis ir pašalina su tulžimi per žarnyną. Jo kraujyje neturi trūkti.

 

Dar kraujyje yra trigliceridų - tai trečia lipidų rūšis. Trigliceridai yra „blogi“, nes labai skatina aterosklerozę, ypač sergantiesiems cukriniu diabetu ar metaboliniu sindromu.

Saikingi lipidų kiekiai turi būti sveiko žmogaus kraujyje bei ląstelėse. Organizmui jų reikia, kaip statybinės, energetinės medžiagos. Cholesterolis būtinas kai kurių hormonų gamybai, smegenų ir įvairioms kitoms ląstelėms. Tačiau, kai lipidų tampa per daug arba sutrinka jų santykis, progresuoja aterosklerozė.

Laikui bėgant kraujagyslių sienelėse gali susidaryti cholesterolio sankaupos. Pats aterogeniškiausias, t.y. labiausiai skatinantis aterosklerozę, yra MTL cholesterolis. Svarbu tai, kad aterosklerozė ilgą laiką gali nesukelti jokių skundų. Kartais apie ligą žmogus sužino tik ištiktas širdies infarkto ar smegenų insulto. Todėl taip svarbu laiku išsiaiškinti, kiek lipidų yra Jūsų kraujyje.

Cholesterolio kiekis kraujyje priklauso nuo daugelio priežasčių, tačiau jo perteklius dažniausiai pasitaiko riebų maistą valgančių, mažai judančių, nutukusių žmonių kraujyje. Pačios dažniausios dislipidemijos - dėl netinkamos mitybos, tačiau jos gali būti susijusios su paveldimu polinkiu, tam tikru genetiniu defektu.

Šeimyninės pirminės dislipidemijos - pačios sunkiausios, riebalų kraujyje būna labai daug. Ne visuomet jos laiku diagnozuojamos. Ligos  priežastis - iš vieno arba abiejų tėvų paveldėtas pakitęs genas. Kai kurios jų pasireiškia vaikystėje, kitos - apie trisdešimtuosius gyvenimo metus. Dažnai pirmasis požymis - gelsvi mazgeliai po oda (ksantomos). Tai - cholesterolio sankaupos, kurios gali atsirasti visur: aplink akis (ksanteliazmos), ant sėdmenų, alkūnių, kelių, nugaros, ties sausgyslėmis ir kitose kūno vietose. Dažnai lipidų sutrikimai randami ir artimiausiems giminėms. Šeimynines dislipidemijas gali lydėti ankstyva koronarinė širdies liga, staigios ankstyvos mirtys.

Rekomenduojama kiekvienam suaugusiam žmogui išsitirti cholesterolio kiekį kraujyje.  Vyrams, perkopusiems 45, o moterims - 55 metus, būtina tai žinoti, nes nuo šio amžiaus smarkiai didėja koronarinės širdies ligos rizika.   

Laboratorijoje galima nustatyti keturis kraujo riebalų (lipidų) rodiklius:

1. Bendrąjį cholesterolį; 

2. Mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolį; 

3. Didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolį;

4. Trigliceridus.

Yra keletas tyrimo metodikų. Pats paprasčiausias ir greičiausias - greitasis nustatymas, paėmus kraujo iš piršto. Taip ištiriamas tik bendrasis cholesterolis, atsakymas sužinomas per kelias minutes. Metodas tinka pirminiam apytiksliam mažos rizikos paciento vertinimui, tačiau daug naudingiau atlikti platų lipidų ištyrimą. Radus bendrojo cholesterolio padidėjimą, o taip pat esant koronarinei širdies ligai ar kitos lokalizacijos kardiovaskulinei ligai, cukriniam diabetui ar nustačius didelę riziką, anksti ryte, 8-12 valandų nevalgiusiam pacientui, iš veninio kraujo atliekama pilna lipidograma.

 

I. Nesergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis ar diabetu:

• bendrasis cholesterolis < 5 mmol/l

• MTL cholesterolis < 3 mmol/l

• DTL cholesterolis vyrams > 1,2 mmol/l, moterims > 1,4 mmol/l

• trigliceridai <1,7 mmol/l

II. Sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis ar diabetu:

•  bendrasis cholesterolis  < 4,5 mmol/l

• MTL cholesterolis  < 2,5 mmol/l

• DTL cholesterolis vyrams > 1,2 mmol/l, moterims > 1,4 mmol/l

• trigliceridai   <1,7 mmol/l

Bendrojo cholesterolio padidėjimo lygiai: 

• saikingai padidėjęs - 5 - 6,5 mmol/l

• žymiai padidėjęs - 6,5 - 8 mmol/l 

• kritiškai padidėjęs - > 8 mmol/l

Diagnozavus dislipidemiją, prieš skiriant gydymą, pacientą būtina ištirti, nustatyti lydinčias ligas. Visiems pacientams paskiriamos nemedikamentinės priemonės: lipidus mažinanti dieta, fizinio aktyvumo padidinimas, svorio mažinimas, rūkymo atsisakymas, koreguojami kiti dislipidemiją lydintys rizikos veiksniai.

Pacientams su jau nustatyta kardiovaskuline liga ar jos rizikos ekvivalentu cukriniu diabetu vaistai skiriami iš karto, nelaukiant dietos rezultatų, net esant lengvo laipsnio dislipidemijai. 

Dislipidemija (kraujo riebalų arba lipidų apykaitos sutrikimas) – vienas svarbiausių aterosklerozės ir koronarinės širdies ligos rizikos veiksnių. Esant dislipidemijai, ypač žalingais tampa visi kiti rizikos veiksniai: hipertenzija, rūkymas, nutukimas, netgi amžius ir lytis. Sureguliavus lipidų kiekį kaujyje, sumažėja neigiama daugumos veiksnių įtaka, stabdomas aterosklerozės progresavimas.

Santariškių klinikų gydytoja kardiologė prof. Žaneta Petrulionienė

Visi norime gyventi ilgai, tačiau nė vienas nenorime sulaukti senatvės ligos patale. Visi bijo infarkto ar insulto, tačiau mažai kas žino kaip šių ligų išvengti. Geriausias būdas - gerai suprasti jų prigimtį ir laiku koreguoti rizikos veiksnius: normalizuoti kraujospūdį, cholesterolio ir gliukozės kiekį kraujyje, palaikyti normalų kūno masės indeksą, nerūkyti, sveikai maitintis, daug judėti, valdyti stresą, pyktį, priešiškumą, depresiją. Svarbu išsiaiškinti savo genetinį polinkį širdies bei kraujagyslių ligoms. Atrodo, paprasti, tačiau labai veiksmingi dalykai.

Niekas geriau negali mums padėti, nei mes patys. Deja, niekas labiau negali mums ir pakenkti, nei mes patys. Sakoma, jei nebėgioji kol sveikas, teks pabėgioti, kai susirgsi. Kitaip tariant, geriau investuoti į ligų prevenciją, negu į jų gydymą. Kiekviena, nors ir nedidelė, prevencinė priemonė atneša didelę naudą. Deja, dažnai tai suprantama per vėlai, kai sveikatos susigrąžinti nebeįmanoma.

„Geriau būti sveiku, nei sergančiu ar mirusiu. Tai pradžia ir pabaiga vienintelio realaus argumento prevencinei medicinai“. (Geoffrey Rose)

Parengta pagal: Koronarinė širdies liga. Rizikos veiksniai, klinikiniai simptomai ir gydymas. / Žaneta Petrulionienė - Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2010 m.