Ką kiekvienas turėtume žinoti apie alergiją

Teksto dydis:

Ką kiekvienas turėtume žinoti apie alergiją

2011 spal. 13 13:47

Naminiai gyvūnai, riešutai, beržas, pienas – neįprasta draugija, tačiau su viena jungiančia gija – alergija.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis apie 20%, t.y. daugiau nei 150 milijonų, Europos, JAV ir Japonijos gyventojų kenčia nuo alergijos. Lietuvoje tikslių statistinių duomenų apie sergamumą alerginėmis ligomis nėra, vis dėlto pastebima, kad sergančiųjų skaičius auga.
Alergija – tai neįprasta organizmo imuninės sistemos  reakcija į aplinkoje esančias medžiagas, kurios daugeliui žmonių visiškai nekenksmingos. Žmonių, sergančių alergija, imuninė sistema atpažįsta tas medžiagas kaip kenksmingas (jos dar vadinamos alergenais) ir sukelia reakcijas, kurios yra pavojingos mūsų sveikatai.
Stengdamasi apsaugoti organizmą alergiškų žmonių  imuninė sistema gamina antikūnus, vadinamus imunoglobulinu E (IgE). Šie antikūnai reaguoja su  tam tikromis organizmo ląstelėmis, kurios išskiria chemines medžiagas į kraują kovai su alergenu. Šios cheminės medžiagos, patekusios į kraują, sukelia galybę simptomų: varvanti/užsikimšusi nosis, ašarojančios/niežtinčios akys, kosulį, bėrimus ir dar daug kitų.
Alergija yra sudėtinga problema, nes panašiais simptomais pasireiškia  odos, virškinimo trakto, infekcinės, jungiamojo audinio bei ligos. Todėl būtina kiek galima anksčiau nustatyti negalavimo priežastį – alergija tai, ar ne. Jei taip – tuomet išsiaiškinti,  kas išprovokuoja, sukelia šią ligą.  Pasak alergologės, prof. Rūtos Dubakienės, ypač svarbu nustatyti tikslią alergijos priežastį – alergeną.
Dažniausiai alergiją sukelia įkvepiamieji ir maisto alergenai.
Prie svarbiausių įkvepiamųjų alergenų minėtini šie:
dulkių erkutės – viena iš dažniausiai pasitaikančių alergijos priežasčių. Šie mikroskopiniai gyviai gyvena mūsų aplinkoje ir minta negyvomis odos ląstelėmis. Dulkių erkutės yra pagrindinė  namų dulkių sudedamoji dalis ir gyvena patalynėje, kilimuose, baldų apmušaluose, minkštuose žaisluose. Nustatyta, kad daugiau, nei 90% žmonių, sergančių alerginėmis ligomis, yra jautrūs šioms namų dulkių erkutėms;
žiedadulkės – kita svarbi alergijų priežastis. Medžių, žolių bei piktžolių žiedadulkes platina vabzdžiai, išnešioja vėjas, su dulkėmis jos kartu patenka į gyvenamuosius būstus. Alergijos žiedadulkėms pasižymi sezoniškumu. Lietuvoje alergijų simptomai medžių žiedadulkėms pasireiškia kovo-gegužės mėnesiais, žolių – gegužės-liepos mėnesiais, o piktžolių – rugpjūčio-spalio mėnesiais.  Žmonės, alergiški žiedadulkėms, dažniausiai patiria simptomų paūmėjimus šiais laikotarpiais, be to
didžiausias žiedadulkių kiekis būna rytais, bei esant šiltam, sausam orui, o šaltu,     lietingu oru jos nusėda ir ore jų kiekis gerokai sumažėja;
pelėsiniai grybai – dar viena grupė alergenų, aptinkamų tiek lauke, tiek ir namuose. Jie mėgsta šiltą ir drėgną aplinką. Lauke šie grybai sutinkami nukritusiuose lapuose, pūdymuose, šiauduose, šiene, kraike. Namuose pelėsiai klesti tamsiose, blogai vėdinamose patalpose – vonios kambariuose, drėgnuose rūsiuose, skalbinių pintinėse, po virtuvės kriauklėmis;
naminiai gyvūnai – šiltakraujai naminiai gyvūnėliai gali suteikti mums ne tik daug džiaugsmo, tačiau ir sukelti rimtų sveikatos problemų. Prausdamiesi ,laižydamiesi jie palieka seilių likučius ant savo kailiuko, kurie išdžiuvę plinta aplinkoje. Šiuose seilių likučiuose ir yra medžiagos, sukeliančios alergiją. Ypač didelių problemų sukelia katės, kurios dažniau, nei kiti naminiai gyvūnėliai, mėgsta laižytis. Naminių gyvūnėlių alergenų taip pat aptinkama ir jų pleiskanose, plaukuose, šlapime.
Iš maisto produktų, sukeliančių alergiją, svarbiausi yra šie:
karvės pienas – manoma, kad nuo 1% iki 7% kūdikių yra alergiški baltymams, aptinkamiems karvės piene bei kūdikių mišinukuose, pagamintuose karvės pieno pagrindu. Šie pieno baltymai įeina ir į kitų pieno produktų bei daugelio paruoštų maisto produktų sudėtį;
kiaušiniai –  vienas iš dažniausiai pasitaikančių maisto alergenų, ypač kūdikiams ir vaikams. Tai išties didelė problema, nes kiaušiniai naudojami daugelio maisto produktų gamyboje ir todėl kartais būna sudėtinga šį alergeną nustatyti, diagnozuoti. Daugumai mažylių alergija kiaušiniams prasideda ankstyvame amžiuje, tačiau didelė dalis jų „išauga“ iš šios alergijos iki penkerių metų;
žuvis ir žuvies produktai – juose esantys baltymai sukelia daugybę skirtingų alerginių reakcijų. Tai dažniausiai suaugusiųjų liga, išliekanti visą gyvenimą;
žemės ir medžių riešutai – vieni grėsmingiausių alergenų, sukeliantys žmonių gyvybei pavojingas būsenas. Pavojingiausiais įvardinami žemės riešutai, tačiau dalis žmonių, alergiškų žemės riešutams, taip yra alergiški ir medžių – lazdyno, graikiniams riešutams, migdolams. Ši alergija taip išlieka visą gyvenimą;
sojos pupelės – alergija sojai dažniau pasireiškia kūdikiams ir vyresniems vaikams. Dažnai vaikai, kurie alergiški karvės pienui, taip pat alergiški ir sojos baltymams;
kviečiai – kviečių baltymai yra randami daugybėje maisto produktų, kuriuos mes valgome. Kaip ir bet kuri kita alergija, alergija kviečiams pasireiškia įvairiais simptomais ir gali būti skirtingo stiprumo. Alergijos kviečiams nereiktų painioti su kita liga – celiakija. Celiakija – tai liga, kurią išprovokuoja organizmo nesugebėjimas skaldyti gluteno, esančio kviečiuose, avižose, rugiuose ir miežiuose. 
Lietuvoje atliktos mokslinės studijos rodo, kad mūsų šalyje gyventojai jautriausi šiems maisto produktams: pienui, sojos pupelėms, kiaušiniams, kiaulienai, triušienai, menkei, ankštiniams (žirniams, pupelėms), obuoliams, braškėms, visų rūšių riešutams (graikiniams, lazdyno, žemės, migdolams), grūdinėms kultūroms (miežiams, ryžiams, kviečiams, avižoms). Tačiau tokiems produktams, kaip vištiena, jautiena, apelsinai, bananai bei šokoladas, stiprios alerginės reakcijos pasireiškia gana retai.
Europos alergijų baltojoje knygoje aprašyti trys pagrindiniai kovos su alergija žingsniai, iš kurių pirmasis – pašalinti alergizuojančią medžiagą iš savo aplinkos. To siekiant būtina tiksliai nustatyti, kuri ar kurios medžiagos, esančios kasdienėje žmogaus aplinkoje, provokuoja alergiją.
Jau nuo 2003 metų Lietuvoje atliekamas ypač išsamus alergijų nustatymo tyrimas, kurio metu iš vieno kraujo mėginio ištiriamas paciento jautrumas net 36 alergenams. Alergenus parinko Lietuvos alergologų komisija, todėl šis tyrimas yra specialiai adaptuotas Lietuvos gyventojams.
Iš daugiau nei 100 alergenų bazės Lietuvos specialistai parinko ir sudarė tris skirtingas alergenų panéles: lietuvišką įkvepiamųjų alergenų, lietuvišką maisto alergenų ir mišriųjų.
„Praktikoje gydytojai dažnai susiduria su atvejais, kuomet tėvai, manydami, jog testavimas mažiems vaikams dėl alergijų yra pavojingas, vengia atlikti tyrimus“, - pasakoja profesorė Rūta Dubakienė. Pasak jos, tai tik vienas iš daugelio apie alergiją sukurtų mitų: „Diagnostika išties toli pažengusi, todėl negali būti net kalbos apie tai, jog testavimas dėl alergenų gali būti žalingas“, -patikina profesorė.
Taigi, kol spėliojate ir nežinote, kuo sergate Jūs ar Jūsų vaikas, arba bandote įvairius vaistus, suteikiate savo ligai galimybę  įsisiautėti ar pereiti į lėtinę formą. Jei įtariate alergiją – išsitirkite.
Kurią iš trijų panelių pasirinkti – dažnai užduoda klausimą asmenys, įtariantys alergiją ir norintys išsitirti. Alergijų paneles paprastai paskiria gydytojas, tačiau norintiems išsitirti patiems, reikėtų rinktis mišrią alergenų panelę.
„36 alergenų“ tyrimas – išsamus, patogus, lengvai suprantamas pacientui.
Jis patvirtina arba atmeta alergijos diagnozę, identifikuoja įjautrinantį alergeną. Prieš darant šį tyrimą nereikia nutraukti jokių vaistų vartojimo, be to jį galima atlikti ir esant odos bėrimams.
Šis  tyrimas  jau prieinamas daugumoje Lietuvos miestų, o svarbiausia, kad jo atsakymai yra aiškūs ne tik gydytojui, bet ir pacientui.
Diagnozavimas tėra pirmas žingsnis sprendžiant Jūsų sveikatos problemas. Be abejonės, tyrimą interpretuos ir tolimesnį gydymą skirs Jūsų šeimos gydytojas ar specialistas. Vis dėlto, gavus teigiamą atsakymą ir išsiaiškinus alergeną, kuriam esate alergiškas, jau nuo pat tos minutės pradėsite galvoti, kaip maksimaliai apsisaugoti nuo kontakto su juo, užsiregistruosite pas gydytoją alergologą, kuris atliks išsamią apžiūrą ir, įvertinęs visus duomenis,  paskirs Jums tinkantį gydymo būdą,  apmokys kaip susigyventi ir susidraugauti su savo liga, kad ji kuo mažiau veiktų Jūsų gyvenimo kokybę.

Biomedicinos mokslų daktarė Asta Miškinienė

Komentuoti