Jei suskaudo kairėje krūtinės pusėje...

Teksto dydis:

2011 liep. 5 00:00

Taigi, jūs pajutote skausmą kairėje krūtinės ląstos pusėje, ten, kur širdis. Ką tai reiškia?

1. Skausmas po fizinio krūvio.

Jei skausmas pasireiškia priepuoliais ir yra susijęs su kažkokiu fiziniu krūviu, susitelkęs už krūtinkaulio (gali atsiliepti kairėje rankoje, kaklo, apatinio žandikaulio srityse, po mente) ir atrodo, lyg spaustų, degintų, durtų – neatidėliokite vizito pas kardiologą. Greičiausiai tai gali būti stenokardija – viena išeminių širdies ligų formų.

Kaip išsitirti? Reikia padaryti elektrokardiogramą (EKG), EKG, kurios metu atliekami fiziniai pratimai, ir registruojamą nedideliu nešiojamu monitoriumi, kuris įsimena ir gali atkurti visus širdies susitraukimus per 24 valandas, EKG.

2. Skausmas peršalus

Į tokį skausmą taip pat nereiktų nekreipti dėmesio. Tai gali būti reakcija į mikrobų toksinus, o ir ženklas, kad gali grėsti reumatas ar endokarditas (vidinio širdies dangalo uždegimas).

Kaip išsitirti? Skausmo priežastį patikslins kardiologas ar reumatologas, kuris įdėmiai išklausys širdies tonus, paskirs bendrą ir biocheminę kraujo analizę, EKG, ultragarsinį ir kitus būtinus širdies tyrimus.

3. Skausmas ramybės būsenoje

lgalaikis maudžiantis, kartkartėmis paduriantis skausmas, išplitęs po kairę krūtinės pusę, pasireiškiantis ramybės būsenoje, o dažnai ir susijaudinus. Tai neurologinės kilmės skausmas. Labiausiai tikėtinos priežastys – vegetatyvinė disfunkcija ir depresija.

Kaip išsitirti? Reikia pasikonsultuoti su psichologu ar neurologu. Nebijokite, į psichiškai nesveikų žmonių sąrašą jūsų neįtrauks, o be gydymo tokios ligos gali labai pakenkti ir sveikatai, ir nuotaikai.

4. Skausmas, atliekant kokius nors judesius

Jei giliai kvėpuojant, sukiojant kūną ir darant mostus rankomis atsiranda duriantys skausmai širdies srityje – neskubėkite priskirti savęs prie „širdininkų”. Šių nemalonių pojūčių priežasties reiktų paieškoti tarp atraminio – judamojo aparato ligų. Visų pirma įsitikinti, ar nesergate krūtininės stuburo dalies osteochondroze, skolioze, tarpšonkaulinių nervų ir raumenų uždegimu.

Kaip išsitirti? Nueikite pas neurologą ar ortopedą, o nugalėti skausmą padės priešuždegiminiai preparatai, manualinė terapija ir gydomoji gimnastika.

5. Skausmas, susijęs su maitinimusi

Pasitaiko, kad „širdį” pradeda mausti persivalgius, pavalgius riebaus arba aštraus maisto, ar priešingai, kai skrandis tuščias. Toks skausmas atsiranda dėl bendros širdies ir pilvo srities organų inervacijos, gali būti gastrito, skrandžio opaligės, pankreatito, cholecistito ir žarnyno pūtimo pasireiškimas.

Kaip išsitirti? Rasti skausmo priežastį padės terapeutas, galbūt prireiks gastroenterologo konsultacijos.

6. Skausmas ir bėrimai

Aštrus skausmas krūtinės ląstoje, ypač su odos bėrimai ant tarpų tarp šonkaulių, atsiranda esant juosiančiajai pūslelinei. Serga ja, suaugusieji, nes vaikams tas pats virusas sukelia vėjaraupius.

Kaip išsitirti? Reikia kreiptis į dermatologą ar infekcinių ligų specialistą, jie skirs priešvirusinių ir nuskausminančių vaistų.

Pasitaiko, kad jokio skausmo širdies srityje nejaučiame, bet jausmas, kad „kažkas ne taip” neapleidžia. Ir viskas todėl, kad širdis:

„Neteisingai” plaka

1. Jaučiami „papildomi” širdies plakimai

Pasitaiko, kad tarp ritmiškų normalių širdies dūžių prasimuša lyg ir pašaliniai, papildomi plakimai, po kurių, paprastai, būna pauzė. Šitie priešlaikiniai širdies susitraukimai, kuriuos sukelia ne sinusiniame mazge atsiradęs impulsas, vadinami ekstrasistolėmis. Jos (iki 1500 į parą) gali atsirasti ir visai sveikiems žmonėms. Tokiu atveju žmogus jų, paprastai, nejaučia ir jos nepavojingos sveikatai. Jei ekstrasistolių daug ir jos sukelia nepatogumų, negaiškite laiko – eikite pas gydytoją.

Kaip išsitirti? Tokias ligas diagnozuoja ir gydo kardiologas. Paprastai, norint išsiaiškinti ekstrasistolių kiekį ir rūšį, atliekama parą stebima EKG. Tikrą priešlaikinių širdies dūžių priežastį nustatys papildomi tyrimai.

2. Labai dažnas širdies plakimas

Dažnas širdies plakimas, arba tachikardija, gali būti normali organizmo reakcija į fizinę ar emocinę perkrovą, padidėjusią kūno temperatūrą. Jei širdies plakimas padažnėja, esant ramybės būsenoje, be to pulsas pašoka iki 160 – 180 smūgių į minutę (jį būna net sunku suskaičiuoti), be to sukasi galva ar net apalpstama, tokią būseną vadina paroksizmine tachikardija.

Kaip išsitirti? Paskaičiuoti pulsą. Jei jis pašokęs aukščiau kaip 180 – 200 smūgių į minutę – kvieskite „greitąją”. Medikai nustatys paroksizmą ir nukreips į ligoninę, kur specialistai ramioje aplinkoje ieškos tokios būklės priežasčių ir skirs profilaktinį gydymą.

3. Neritmiškas širdies plakimas

Jei širdis ėmė plakti padrikai, tai yra, smūgiai seka vienas po kito, praėjus skirtingiems laiko tarpams – dėmesio! Greičiausiai tai aritmijos priepuolis.

Kaip išsitirti? Pasitikrinsite vėliau, o dabar skubiai skambinkite „112”. Normalaus ritmo atstatymu užsiims kardiologinėje ligoninėje. Po to gydytojas individualiai parinks gydymą, skirtą naujų priepuolių profilaktikai.

Po 30 – tų gyvenimo metų, net jei širdis nekelia rūpesčių, reiktų nors kartą į mėnesį pasitikrinti kraujo spaudimą, o kartą į metus pasidaryti EKG. Šios nesudėtingos priemonės leis atpažinti širdies ir kraujagyslių susirgimus ankstyvose stadijose ir laiku imtis jų gydymo.