Įveikti paniką be vaistų

Teksto dydis:

Įveikti paniką be vaistų

2018 lapkr. 5 08:33

Nė viena nesame apsaugota nuo panikos priepuolių – bent kartą gyvenime juos patiria apie 10 proc. žmonių. Atakos kyla staiga, jų metu jaučiamas krūtinės skausmas, padidėjęs pulsas, oro trūkumas, silpnumas, kontrolės praradimas, netgi mirties baimė.

Kodėl jos apskritai pasirodo, kokios pagrindinės priežastys? Kaip teigia specialistai, dažniausiai panikos priepuolių priežastys yra psichologinės. Žmogus metų metus slopina tam tikras emocijas, kurios vieną dieną išsiveržia it nesustabdomas vulkanas. Didelės įtakos turi ir sunkios patirtys, pvz., artimo žmogaus netektis, skyrybos, antrosios pusės išdavystė, atleidimas iš darbo ir kt.

Dažniausiai panikos atakos linkusios kas tam tikrą laiką kartotis. Tad įtarus jas esant, reikėtų nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nusiųs pas atitinkamą specialistą. Paprastai skiriamas medikamentinis ir psichoterapinis gydymas. Medikamentai slopina sutrikimo simptomus, o psichoterapija padeda atskleisti pasąmonines priežastis, kodėl kyla panikos atakos, kaip joms užbėgti už akių, taip pat suvaldyti baimę vėl patirti priepuolį, o jam apėmus nusiraminti.

Kaip sau padėti?

Teigiamas nusiteikimas. Kasdien stenkitės būti kuo pozityvesnė, net ir nekokią situaciją vertinkite labiau teigiamai nei neigiamai, juk kone viskas priklauso nuo mūsų požiūrio, tiesa? Tad kaip ir su bet kuo gyvenime, taip ir su panikos priepuoliu ypač svarbu, kaip jį priimame. Galime mąstyti dvejopai: „dabar jau viskas...“ arba „aš tai galiu kontroliuoti, aš, ir niekas kitas, esu savo minčių šeimininkė“. Teigiamos žmogaus mintys daro stebuklus ir kur kas greičiau padeda įveikti negalavimus.

Galvokite, kad tai yra tik iliuzija. Panikos ataką galime palyginti su nakties košmaru. Sutinkame, kad abu baisūs, bet tiesa yra ta, kad jie baigiasi. Be to, tiek košmaras, tiek panikos ataka tėra mūsų minčių sukurta iliuzija.

Jūs turite pasirinkimą. Jei jus užklupo atakos priepuolis, pvz., vakarieniaujant su kompanija restorane, geriausia išeitis – mandagiai atsiprašyti ir, nuėjus į nuošalesnę vietą, nusiraminti. Neprivalote niekam nieko aiškinti ar teisintis. Ir negalvokite apie tai, kad trumpam pasišalindami pasielgsite netinkamai. Būdami vieni, greičiau nuvysite blogas mintis ir nereikės jaudintis, kad galbūt aplinkiniai mato, jog su jumis vyksta kažkas negero.  

Pasinerkite į knygos puslapius. Artėjant priepuoliui, čiupkite į rankas mėgstamą knygą ir atsidavusi skaitykite – nuvysite šalin negatyvias mintis.

Raskite, kas jus greitai prablaškytų. Panikos priepuoliai stiprėja, kai žmogus į juos susikoncentruoja, todėl labai svarbu atrasti sau tinkamiausią būdą, kuris padėtų akimirksniu prasiblaškyti, antraip atakos ilgainiui taps nekontroliuojamos. Ko galima griebtis, kai jaučiate, kad priepuolis neišvengiamas? Pabandykite paskambinti ir paplepėti su artima bičiule, išberkite iš taupyklės santaupas ir kruopščiai perskaičiuokite – gal jau pavyko sukaupti išsvajotai kelionei?, griebkite į rankas siurblį ar šluostę ir išblizginkite namus. Eksperimentuokite, kol rasite sau tinkamiausią būdą.

Pavadinkite ataką vardu. Įsivaizduokite, kad panikos ataka yra žmogus, tiksliau, kokia nors jūsų ne itin mėgstama, nuolat pamokslaujanti tetulė, ir jai artėjant pabandykite pasikalbėti: „Na, Onute, pakaks! Pirmą ir paskutinį kartą sakau, kad daugiau nenoriu jūsų čia matyti.“

Atminkite – priepuolis praeina. Kai kuriems žmonėms, ypač iš prigimties jautresniems, atrodo, kad šis sutrikimas niekada nebepaliks ramybėje ir kankins visą likusį gyvenimą. Žinoma, nereikėtų ir galvoti, kad kaip staiga panikos priepuoliai užklumpa, taip staiga ir atsitrauks. Reikia laiko ir kantrybės. Bet liga tikrai praeis, tik svarbu ieškoti ir atrasti tinkamiausius ginklus jai nugalėti.

Tai netikra. Mes dažnai linkę sutirštinti spalvas ir tikrovę apipinti įvairiausiais įsivaizdavimais. Štai paprastas gyvenimiškas pavyzdys. Tarkim, išėjusi su vyriška kompanija jūsų antroji pusė užtruko ilgiau, nei žadėjo. Kokios mintys sukasi jūsų galvoje: jis greičiausiai apgaudinėja jus, gal pateko į bėdą ar kad užsibuvo, nes jam paprasčiausiai smagu? Jūsų reakcija atskleidžia, kiek stipriai esate linkusi sutirštinti situaciją. Tas pats ir su panikos sutrikimu. Mes galime jį laikyti liga ir galvoti, kad sunkiai sergame. Arba vertinti ne taip baisiai ir ieškoti tinkamiausių išeičių.

Tinkamai kalbėkite su panika. Per panikos ataką žmonės dažnai sako: „aš einu iš proto“ arba „aš mirštu“. Užuot taip kalbėjus, verčiau mesti priepuoliui iššūkį: „tu nenugalėsi manęs“ arba „aš esu stipresnis už tave“. Labai svarbu suvokti, kad mes esame ne situacijos įkaitai, o jos šeimininkai.

Tekstas J. Šilinytės

Parengta pagal www.beautyandtips.com informaciją.



Komentuoti

Video