Įveikime vidurių užkietėjimą!

Teksto dydis:

Įveikime vidurių užkietėjimą!

2012.12.13 12:28

Lietuvių nacionalinio humoro ypatumai lėmė savitų patarlių, priežodžių ar palinkėjimų sanklodą. Pavyzdžiui: skrandyje dantų nėra – reiškia kramtykime burnoje; iš didelio valgymo nebūsi bagotas, tik pilvotas – reiškia būsi ligotas; na o palinkėjimas švelniai tariant „eik tu... nusilengvint“ buvo prilyginamas didžiuliam įžeidimui. Tačiau laikai pasikeitė, ir toks palinkėjimas mūsų dienomis nemažam skaičiui žmonių, deja, skamba kaip užburtosios fleitos melodija...

Apie tuštinimosi ypatumus, sutrikimus ir pavojus kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja, Gastroenterologijos centro vadove Dalia Grusliene. 

Vidutiniška suvalgyto maisto virškinimo trukmė yra 1-3 paros

Anot gastroenterologės D. Gruslienės, valgymo, virškinimo, perdirbtų medžiagų šalinimo procesas yra gyvybiškai svarbus žmogaus organizmui. Kramtymas burnoje trunka apie 15-18 sek., slinkimas stemple – kelias sekundes (priklauso nuo maisto tirštumo), virškinimas skrandyje – 2-8 val. (priklauso nuo maisto sudėties ir kiekio), iš skrandžio maistas nedidelėmis porcijomis išstumiamas į plonąją žarną. Virškinimas plonosiose žarnose vyksta  apie 2-20 val., nors į storąją žarną po truputį pradeda patekti  jau maždaug po 3 val.  Per 24 val. storojoje žarnoje atsiduria visi suvalgyto maisto likučiai, kurie nebuvo įsisavinti (rezorbuoti) plonosiose žarnose  –  maždaug  400 g per parą. Storojoje žarnoje turinys maišomas, iš jo pasisavinami  vandens likučiai ir mineralinės medžiagos, suformuojama  apie 200-250 g išmatų, kurios visiškai pašalinamos per 1-3 paras. 

Tuštinimosi ypatumai

Tuštinimosi ypatumus lemia daug faktorių: suvalgytas maistas (jo kiekis, sudedamosios dalys – baltymai, riebalai, angliavandeniai, skaidulinės medžiagos, gamybos būdas), valgymo greitis, valgymų skaičius, išgertų skysčių kiekis ir pobūdis, nervų sistemos būklė (simpatinės ir parasimpatinės nervų sistemos balansas), psichologinė būklė, tuštinimosi įpročių susiformavimas, raumenų būklė, žmogaus fizinė veikla, įvairių tuštinimosi procesą lemiančios ligos (virškinimo organų, centrinės ir periferinės nervų sistemos, endokrininės, kraujotakos, ginekologinės ar urologinės, reumatologinės ir kt.), vartojami vaistai, žalingi įpročiai, priklausomybės (rūkymas, alkoholio, narkotinių bei toksinių medžiagų vartojimas), įvairaus pobūdžio apsinuodijimai cheminėmis medžiagomis ar endogeninių apsinuodijimai, sutrikus medžiagų apykaitai, esant įvairių organų funkcijos nepakankamumui, nėštumas ir kt. 

Kada nustatomas vidurių užkietėjimas?

Vieniems įprasta lakstyti į tualetą kiekvienąkart pavalgius, kitiems normalu tuštintis kartą per savaitę. O kaip turėtų būti? Pasak specialistės, vidurių užkietėjimas – toks tuštinimosi sutrikimas, kai tuštinamasi rečiau, negu 3 k. per savaitę. Arba dėl kietų išmatų pasunkėja tuštinimosi procesas (reikia stangintis arba padėti pašalinti išmatas rankomis), tuštinimasis nevisavertis, verčiantis kartoti šį veiksmą, ilgai užtrukti tualete.

Svarbiausia yra nustatyti, ar vidurių užkietėjimas pasireiškia dėl kurios nors anksčiau išvardytos  ligos – kaip atskiras simptomas, ar tai atskira funkcinė liga – tiesiog pirminis lėtinis vidurių užkietėjimas, vadinamas lėtiniu arba funkciniu. 

Trečdalis vyresnio amžiaus žmonių skundžiasi funkciniu vidurių užkietėjimu

Funkcinis vidurių užkietėjimas konstatuojamas tada, kai nenustatoma kitų ligų ar priežasčių, galėjusių sukelti šį negalavimą, kai pastaruosius pusę metų mažiausiai 3 mėn. 25 proc. tuštinimosi atvejų būna minėti tuštinimosi sutrikimai.

Anot gydytojos, funkcinis vidurių užkietėjimas vargina apie 15 proc. visų žmonių, nors šie duomenys tik apytiksliai. Tarp vyresnių negu 60 m. asmenų šis negalavimas dar dažnesnis – apie 30 proc. Moterys serga dažniau negu vyrai; tam gali turėti įtakos neurohumoralinės reguliacijos ypatumai, gimdymai, silpnesnis raumenynas, mažesnis fizinis aktyvumas, mitybos įpročiai, psichikos ypatumai. 

Kas skatina vidurių užkietėjimą?

Gydytojos D. Gruslienės žodžiais, nustatyta, kad vidurių užkietėjimą skatina šie faktoriai: mažas maisto kiekis, mažai išgeriamų skysčių, gėrimai, turintys taninų, mažas augalinių skaidulų kiekis maiste, perteklinis rafinuoto maisto vartojimas, vitaminų trūkumas (ypač B1), netinkami tuštinimosi įpročiai, kai dažnai sąmoningai slopinamas tuštinimosi refleksas, raumenų silpnumas, ypač – pilvo sienos, dubens; mažas fizinis aktyvumas, psichologinė įtampa, stresas, intravertiškumas, hormoniniai svyravimai moterims (progesterono įtaka). 

Vidurių užkietėjimo pavojai

Galima žiūrėti ir nematyti, klausytis ir negirdėti, mylėti ir nebūti kartu. Tai ne tik įmanoma, bet kartais ir labai naudinga, norint apsaugoti savo nervus ir kitų ramybę. Tačiau valgyti ir nesituštinti, ne tik neįmanoma, bet ir žiauriai pavojinga! Jeigu vidurių užkietėjimas lydi nuolatos, rimtos komplikacijos garantuotos. Tik patyrusiam vargo dėl stanginimosi yra suprantama, ką reiškia norėti ir negalėti. Besikartojant vidurių užkietėjimui, gali varginti hemorojiniai mazgai, išangės įplyšimai ir kraujavimas ar žarnyno gleivinės iškritimas. Kartais sukietėjusios išmatos gali įstrigti žarnyne taip stipriai, kad storoji žarna susitraukdama nepajėgia jų išstumti. Ši būklė vadinama išmatų kamščiu. Dažniau tai pasireiškia vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Taip pat esant ilgalaikiam vidurių užkietėjimui gresia žarnyno uždegimas. Negydant vidurių užkietėjimo, jis gali virsti lėtiniu, o tai gali būti vienas iš veiksnių, didinančių storosios žarnos vėžio riziką.

Kaip išvengti vidurių užkietėjimo?

Išties, vidurių užkietėjimas – labai delikati tema. Apie tai kuklu ir nedrąsu kalbėti net su artimiausiais žmonėmis... Taigi, ką daryti?!

Kartais pakanka pakeisti mitybos racioną, gerti daugiau skysčių, imtis fizinės veiklos. Norėdami pagerinti savo peristaltiką, kiekvieną ryte išgerkite stiklinę šilto vandens arba šviežių per pusę su vandeniu skiestų burokėlių, bulvių, morkų ar moliūgų sulčių. Po 20-ies minučių suvalgykite du riekutėmis supjaustytus kyvius, arba saujelę iš vakaro užmerktų džiovintų obuolių, arba šešias džiovintas ir išmirkytas slyvas, arba keletą išmirkytų džiovintų figų. Pusryčiams tiks neskaldytų grūdų – avižų, grikių – košė, arba rupaus malimo duonos riekė, praturtinta sėlenomis bei sėmenimis, su avokadu (vietoj sviesto). Apskritai reikia vengti gyvulinių riebalų, šviežio pieno produktų. Geriau tiks kefyras, pasukos, išrūgos. Košę užtaisykite šaukštu aliejaus - alyvuogių, sezamo, moliūgų sėklų. Visi augaliniai aliejai minkština vidurius.

Per dieną išgerkite 1,5-2 litrus skysčių. Kiekvienos dienos racioną turi sudaryti trečdalis šviežių vaisių, daržovių, salotų. Skaidulinės medžiagos, esančios minėtuose produktuose, efektyviai padeda perdirbtam maistui judėti žarnynu. Garinta žuvis, liesa vištiena, jautiena ar veršiena su šiek tiek termiškai apdorotomis (bet ne pervirtomis) ropėmis, salierų šaknimis, burokėliais. Dar viena gero virškinimo sąlyga – kramtomas ir gerai sukramtytas maistas.

Prieš miegą išgerkite džiovintų vaisių kompoto stiklinę, kefyro arba sulčių. Užplikykite du valgomuosius šaukštus sėlenų puse litro verdančio vandens. Kitą dieną suvartokite dienos bėgyje.

Rytais mankštinkitės: padės pritūpimai, pilvo masažas delnu (gulint). Pilvo sienos raumenis galite treniruoti keletą kartų per dieną (net darbo vietoje): tiesiog juos įtempkite ir atpalaiduokite.

Fizinis aktyvumas, plaukimas, joga, greitas ėjimas taip pat padės kovoti su vidurių užkietėjimu.

Sekite mūsų naujienas. Pateiksime daugiau informacijos šia tema.


Komentuoti

loading...

Video