Įprotis, sukeliantis per 30 ligų ir paankstinantis mirtį

Teksto dydis:

Įprotis, sukeliantis per 30 ligų ir paankstinantis mirtį

2021 saus. 16 12:47

Rūkymas – įprotis, dėl kurio kenksmingumo jau nebesiginčijama ir kurio atsisakius, pagerėja sveikata ir gyvenimo kokybė. Maža to, įrodyta, jog palaipsniui atsinaujina kvėpavimo takų epitelis, sumažėja rizika sirgti širdies ir kraujagyslių bei kitomis ligomis. Deja, blogus įpročius pakeisti gerais dar ne visiems užtenka valios ir ryžto, - apgailestauja Karoliniškių poliklinikos gydytoja vaikų pulmonologė ir vaikų alergologė medicinos mokslų daktarė Agnė Jagelavičienė.

Shutterstock nuotr.

„Tenka konsultuoti rūkančius paauglius. Jie nustemba, kai paklausiu, ar rūko. Dažniausiai sako, kad ne. Bet išduoda prasti plaučių funkcijos tyrimo rezultatai, ypač jei dar vaikas ir astma serga, ar nuo drabužių sklinda rūkalų kvapas. Anksčiau buvo paprasčiau - užuodus rūkalus buvo galima identifikuoti rūkalių. Dabar jaunimas dažnai rūko elektronines cigaretes ir drabužiai neįsigeria cigarečių dūmais. Jei jaučiamas rūkalų kvapas, tai dažniau dėl artimoje vaiko aplinkoje rūkančių asmenų“, - savo patirtimi dalijasi gydytoja.

Dr. Agnė Jagelavičienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Kokias ligas gali sukelti rūkymas?

Rūkymo sąsajos su plaučių vėžiu nustatytos daugiau nei prieš 60 metų. Per pastarąjį penkiasdešimtmetį rūkymo ir vėžio (plaučių, trachėjos, burnos) sąsajos patvirtintos daugybėje mokslinių darbų. Tai nebekelia didelių diskusijų. Rūkančiųjų ankstyvos mirties rizika už nerūkančiųjų didesnė ne du kartus, kaip anksčiau manyta, o net trigubai. Rūkymas sukelia per 30 įvairių ligų ir paveikia visus žmogaus organus bei sistemas.

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą, rūkymas – tai lėtinė progresuojanti ir, kas liūdniausia, „užkrečiama“ liga. Tiek aktyvus, tiek pasyvus rūkymas susijęs su blogesne gyvenimo kokybe.

Rūkymo žala yra psichofiziologinė. Tai reiškia, kad rūkymas sukelia ne tik ligas, bet ir veikia psichinę sveikatą – tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai. Man nerimą kelia ne tik įprastas cigaretes rūkantys paaugliai ir vaikų aplinka, kurioje rūkoma, bet ir šiuolaikinės tabako rūkymo alternatyvos. Jau nustatyta, kad elektroninių cigarečių rūkymas ir vadinamasis garinimas dėl cheminių priedų yra žalingi sveikatai. Kadangi šių priemonių vartojimas palyginti nesenas, tai ir visi šalutiniai, ypač ilgalaikiai, požymiai dar galutinai nežinomi.

O kokią įtaką vaikų sveikatai daro tėvų rūkymas?

Kadangi Lietuvoje dar nemažai suaugusiųjų rūko (apie 40 proc. vyrų ir iki 20 proc. moterų), kartu gyvenančiam vaikui žala daroma nuo mažų dienų. Ir ne tik tiesioginė sveikatai, bet ir psichologinė. Dažnai pamirštama, kad geriausias mokytojas – pavyzdys. Jei vaikai mato, kad tėvai rūko, šį veiksmą jie dažniau priims kaip normą, nesusimąstydami apie žalą ir ne itin kreipdami dėmesį į tėvų pamokymus. Argi įtikina mokytojas, prieštaraujantis savo  mokymams?.. Juk sakoma: geriau vieną kartą pamatyti nei dešimt išgirsti.

Nustatyta, kad rūkymas aplinkoje, kurioje auga vaikas, neigiamai veikia jo plaučių funkciją. Tai tenka patvirtinti ir kasdienėje praktikoje. Dar vaisiui esant įsčiose ir pirmaisiais gyvenimo metais formuojasi imuninė sistema. Rūkymas vaisiaus ir vaiko aplinkoje, be abejo, neigiamai veikia imuninės sistemos vystymąsi. Tai lemia ankstyvą kvėpavimo ligų išsivystymą, tarp kurių - alerginė astma.

Ar pavojingas rūkymas sergantiems plaučių ligomis, alergijomis?

Be abejo. Jis pavojingas ir nesergantiems, o ypač vaikams. Kuo vaikai mažesni, tuo pavojus didesnis ir ilgiau trunkantis, kitaip sakant – kumuliacinis.

Kaip bebūtų liūdna, apie 15-20 procentų moterų išsivysčiusiose valstybėse rūko. Tarp jų ir nėščiosios. Tabako dūmų poveikis vaikui įsčiose ir pirmaisiais gyvenimo metais yra reikšmingas astmos rizikos veiksnys.

Kai vaikas jau serga astma, bet koks stipresnis kvapas gali išprovokuoti priepuolį arba plaučių funkcijos pablogėjimą. Pablogėjus bet kokio organo funkcijai, jis nebedirbs taip gerai, kaip turėtų.

Be to, astma sergantiems asmenims rūkymas padidina riziką susirgti lėtine obstrukcine plaučių liga. Mano praktikoje buvo tokių paauglių. Labai liūdna, kai jauno žmogaus plaučių funkcijos mėginys atrodo kaip seno rūkaliaus.

Kalbant apie elektronines cigaretes, dėl įvairios sudėties ir skonių skysčių, kurie kaitinimo pagalba verčiami aerozoliais, kvėpavimo takų dirginimas labiau išreikštas bus alerginėmis kvėpavimo ligomis sergantiems asmenims. Tai nėra paprasti vandens garai. Į iš elektroninių cigarečių įkvepiamas cheminės medžiagas mūsų kvėpavimo takai bei nervų sistema reaguoja atitinkamai.

Ar metus rūkyti prarasta sveikata sugrįžta?

Organizmo pakitimai yra grįžtami: palaipsniui atsinaujina kvėpavimo takų epitelis, sumažėja rizika sirgti širdies ir kraujagyslių bei kitomis ligomis. Be abejo, nereikia tikėtis, kad jei žala organizmui daryta dešimtis metų, viskas susitvarkys per vienerius ar dvejus metus.

Kaip manote, kodėl vaikai, paaugliai pradeda rūkyti?

Mano nuomone, yra keli tai lemiantys veiksniai. Vieniems vaikams rūkantys tėvai gali atmušti norą rūkyti visam gyvenimui. Kitiems, kaip tik atrodys, kad rūkyti normalu ir tai yra įvaizdžio dalis. Dažnai rūkyti pradedama anksti paauglystėje, siekiant pritapti prie bendraamžių, turėti bendraminčių arba ieškant nusiraminimo. Vienoje pusėje – tai lyg ir draugijos ieškojimas, kitoje – vienišumas, netikrumas.

Rūkymas – priklausomybės liga. Kadangi šiandieniniame pasaulyje priklausomybių kur kas daugiau, įprastų cigarečių rūkymas tarp jaunų asmenų po truputį  „nueina nuo scenos“. Bet į tuščią vietą tuoj pat atsiranda pakaitalų.

Siekiant sumažinti rūkymo plitimą tarp paauglių, reiktų pažvelgti į apklausų duomenis. Mokslinių tyrimų duomenimis, paaugliai įvardina tris pagrindines rūkymo priežastis: streso kontrolę, įprotį ir gerą skonį.

Skonį vis gerina gamintojai. Jei prekę nori parduoti, ji turi būti skani ir graži. Įprotį formuoti šiek tiek lengviau, bet vis tiek reikia labai daug pastangų ir paties rūkančiojo noro. Jei priprantama prie nikotino – pats organizmas jo reikalauja. Tuomet reikia pradėti nuo jo mažinimo ir galiausiai atsisakymo. Įprotis – tai ne tik skonio ar cheminės medžiagos „reikalavimas“, bet ir paties veiksmo kartojimas.

 Lengviausia atsisakyti vieno įpročio jį keičiant kitu. Pavyzdžiui, užuot surūkius cigaretę padaryti dešimt pritūpimų arba užsiimti kvėpavimo technika. Tai labai supaprastintas pavyzdys. Kiekvienam žmogui reikia atrasti savo poilsio, nusiraminimo ritualus, ir tai tikrai neturėtų būti rūkymas.  Sakysite, nelengva. Sutinku. Bet įmanoma. Tik reikia noro.

 Tačiau susiduriame su kita globalia problema. Vaikų ir paauglių stresu. Nuo jo ir reikia pradėti. Jeigu nepilnametis rūko, būtina pasidomėti jo psichologine būsena.

Ką galėtų padaryti tėvai ir mokykla, kad vaikų neviliotų rūkymas?

Pirmiausia – pavyzdys šeimoje.

Antra – saugi aplinka tiek namuose, tiek mokykloje. Kalbu ne tik apie aplinką be rūkymo, bet ir teisingą kryptį. Jei bus gera emocinė aplinka, pakankamas užimtumas ir kitos mados, niekas nesigriebs rūkymo. Iš kur atkeliauja noras rūkyti? Kaip minėjau, tėvų pavyzdys. Po to, labai svarbi bendraamžių įtaka, noras pritapti, būti „savu“. Kita priežastis – siekis atsipalaiduoti. Bet jis dažniau išsivysto dėl psichologinių problemų palaipsniui, ir galiausiai priprantama.

Trečia – prevencinės priemonės. Tai galėtų būti ir pamokos apie sveiką gyvenseną, bendrų interesų (ne tik plepėjimas rūkant) ieškojimas. Tik po to, jei būtų įdomu vaikams, kalbėti apie rūkymo žalą ir padarinius.

Kaip vertinate naujų rūkymo būdų – elektroninių cigarečių, kaitinamojo tabako – plitimą ir populiarėjimą?

Elektroninėmis cigaretėmis ar tabako kaitinimo sistemomis nereikėtų pernelyg žavėtis kaip „sveikesne“ tabako gaminių alternatyva. Juk rūkant įkvepiamas ne įprastas oras, kuriuo kasdien kvėpuojame. Elektroniniuose rūkymo įrenginiuose kaitinamas skystis verčiamas į garus, arba tiksliau, aerozolį, kuris įkvepiamas. Savo noru žmogus traukia į plaučius įvairias chemines medžiagas ir jomis dirgina kvėpavimo takus. Ir ne tik. Svetimos mūsų organizmui medžiagos, kurių jis nepajėgia pašalinti, ilgainiui ima žaloti organus, veikia nervų, kraujotakos, kvėpavimo sistemas.

 Poveikis sveikatai priklauso nuo to, kokie produktai įeina į rūkymo sistemas. Tai gali būti nikotinas, marihuana ar įvairios kvapiosios medžiagos, kurios nėra grynos.

Paminėsiu tik kelis žinomus elektroninių cigarečių rūkymo pašalinius poveikius. Tai ląsteles žalojantis poveikis, kvėpavimo takų dirginimas, pykinimas, koordinacijos sutrikimai. Ilgalaikis poveikis organizmui dar nenustatytas, tad perkama katė maiše arba renkamasi būti eksperimentiniu  triušiu. Mūsų teisė rinktis, ar norime kvėpuoti švarų orą, ar jį „pagerinti“. Žmogaus kvėpavimo takai per evoliuciją tikrai nespėjo prisitaikyti prie didelės koncentracijos kvapiųjų ir cheminių aerozolių. Kaip tik – uoslė ir kvėpavimo takai veikia taip, kad atpažintų potencialiai pavojingus kvapus ir padėtų jų išvengti. Tad nereiktų stebėtis, iš kur atsiranda nepaaiškinami sveikatos sutrikimai, tokie kaip staigios plaučių ligos, jauniems elektronines cigaretes rūkantiems asmenims.

Galbūt nauji rūkymo būdai šiokia tokia alternatyva norintiems mesti rūkyti, bet tai turi būti tik tarpinė stotelė prieš sustojant.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė 1 712 žmonių, arba 60 daugiau nei 2018 m. Dauguma (80,5 proc.) nuo šių piktybinių navikų mirusių asmenų buvo vyrai. 2019 m. 100 tūkst. gyventojų teko 61 mirusysis nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų (miesto gyventojų – 54, kaimo gyventojų – 76).


Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

Socialinė informacinė kampanija „Rinkis gyvenimą“


Komentuoti