Kas trukdo mūsų organizmui duoti stiprų imuninį atsaką, kai jį puola ligos, ir kodėl silpsta mūsų imunitetas, jau žinome.
Nuo ko reikia pradėti imuniteto stiprinimą?
Žinoma, pradėti reikia nuo mitybos
Net neaktyviai gyvenantiems žmonėms, nevertėtų paros maisto kalorijų skaičiaus mažinti mažiau kaip 2000 kcal, nes tai gali žymiai susilpninti organizmo pasipriešinimą ligoms. Be to, mityba turi būti subalansuota – juk organizmui reikia ir baltymų, ir riebalų, ir angliavandenių.
Ypatingą dėmesį reiktų skirti baltymams. Juk besirūpinantys organizmo atsparumu ligoms imunoglobulinai – tai baltymai, ir jų sintezei būtinas visas aminorūgščių rinkinys, bet to jų turi būti reikiamas kiekis. Gydytojai perspėja: trūkstant organizme kokių nors aminorūgščių, limfocitai – imunoglobulinus sintetinančios imuninės ląstelės – tiesiog nesugeba pagaminti imuniniam atsakui reikiamo normalių kokybiškų imunoglobulinų kiekio.
Imuniteto formavimui būtini ir riebalai, todėl nereiktų iš savo maisto raciono išbraukti kiaušinių ir gyvulinės kilmės riebalų. Medikai taip pat nerekomenduoja žiemą pradėti laikytis „ neriebalinių“ dietų: tokios dietos galimos tik vasarą, ir tai neilgam. Organizmui reikalingi įvairūs angliavandeniai: ir greitai įsisavinami (cukrūs), ir tie, kuriuos organizmas įsisavina lėtai (krakmolas) ir balastiniai angliavandeniai (ląsteliena, būtina normaliai virškinimo sistemos veiklai). Angliavandeniai, kaip ir baltymai bei riebalai, būtini naujų ląstelių sintezei ir jų yra visuose biologiniuose skysčiuose: kraujyje, limfoje, šlapime, liaukų sekrete, tarpląsteliniame skystyje.
Bet persistengti valgant taip pat nereikėtų. Gydytojai primena, kad didelis baltymų kiekis gali įtakoti problemas juos virškinant, sutrikdyti šalinimo procesus, jie perkrauna skrandį, žarnyną, inkstus, riebalų perteklius silpnina imunitetą, o bereikalingi angliavandeniai – tiesioginis kelias į nutukimą, kuris yra dar didesnis imuniteto priešas nei perdėtas liesumas. Išvada – saiko reikia viskame, tame tarpe ir mityboje!
Papildoma pagalba – preparatai
Imunitetui stiprinti daugelis medikų siūlo vartoti žarnyno florą gerinančius preparatus. Juk imuninės sistemos problemas visada lydi žarnyno disbakteriozė. Žmogaus organizmas ir jo normali mikroflora sudaro vieningą ekologinę sistemą. Tačiau, konkretų preparatą visada turi parinkti gydantis medikas.
Nereikia pamiršti ir vitaminų. Medikai rekomenduoja visų pirma rinktis natūralios, o ne sintetinės, kilmės vitamininius preparatus. Bet ir šiuo atveju reikia konsultuotis su gydytoju.
Pastaruoju metu atsirado įvairūs preparatai – imunostimuliatoriai. Daugelis iš jų tikrai labai efektyvus, bet juos skirti gali tik gydytojas. Jie vartojami kaip kompleksinės terapijos, skirtos imuniteto stiprinimui, dalis. Todėl patiems pirkti tokius preparatus neverta. Geriausiu atveju – jie paprasčiausiai neturės jokio poveikio, o blogiausiu – gali net pakenkti.
Stiprinti imunitetą padeda ir maisto papildai. Augalinis tokių papildų pagrindas – česnakas, ežiuolė, saldymedis, Sibiro ženšenio šaknis, citrinvytis, rausvoji radiola, bičių pikis. Gyvulinės kilmės – propolis, moliuskų hidrolizatai, modifikuotas vėžiagyvių chitinas. Imuninę sistemą stiprinantys maisto papildai ligoniams padeda greičiau pasveikti, o sveikiems – nesusirgti. Masiniai tyrimai parodė, kad tie, kurie vartoja tokius papildus pastoviai, išvengia gripo ir peršalimo ligų net epidemijos metu. Bet vėl pakartosime – nepamirškite saiko ir gydytojų rekomendacijų.
Na ir apie tai, ką mes visi žinome, bet dažnai pamirštame
Besirūpindami savo imunitetu nepamirškime tokio paprasto patarimo: reikia šiltai ir patogiai rengtis. Kiek ponių „užsidirbo“ cistitus vaikštinėdamos per šalčius plonomis kojinėmis, o kiek kavalierių gavo chroniškus bronchitus ir tracheitus, nes manė, galintys nedėvėti šalikų ir kepurių!
Kad taip skaudžiai nepriklausytumėme nuo aplinkos temperatūros permainų ir nesusirgtumėme orams atšalus, reikia grūdinti organizmą. Tai daryti galima pradėti bet kokiame amžiuje. Senas, jau pabodęs, bet veiksmingas patarimas: grūdinimasis pastebimai sustiprina imunitetą. Grūdinamasi įvairiai: oro vonios, vandens vonelės kojoms, laipsniški šalti dušai, apsitrynimai ledu. Ko negalima daryti – pradėti grūdinimąsi staigiai: didelė tikimybė, kad peršalsite.
Imunitetą stiprina visi fiziniai pratimai: plaukimas, gimnastika, aerobika, šeipingas, treniruokliai, jojimas, pasivaikščiojimai, pratimai namuose, bėgimas... Kas daugiau juda – tas mažiau serga! Bet fiziniai krūviai turi būti protingai parinkti. Pratimai iki išsekimo imunitetui kenkia. Taigi pasirinkite sau tinkamą sporto programą – ir pirmyn!
Tikimės, kad mūsų nesudėtingi patarimai padės jums nustatyti jūsų imuninės sistemos būklę ir sustiprinti imunitetą. O jei yra kokie rimti sutrikimai – nedelskite, kreipkitės į gydytoją. Juk už lango gripo ir peršalimų sezonas. O be stipraus imuniteto jums bus sunku jam atsilaikyti.
Komentuoti