Hepatito dieną paminint – dėmesys profilaktikai

Teksto dydis:

Hepatito dieną paminint – dėmesys profilaktikai

Reikėtų prisiminti, kad nepriklausomai nuo hepatito virusų tipų, ši liga sėkmingai gydoma. Svarbų vaidmenį gydyme atlieka savalaikė ligos diagnostika: šiuolaikiniai metodai leidžia tiksliai nustatyti viruso rūšis ankstyviausioje ligos vystymosi stadijoje. Būtinas patikrinimas atliekamas specializuotuose medicinos centruose. Hepatitai diagnozuojami atliekant kraujo tyrimus.
Teigiama, kad virusų plitimo keliai yra gerai ištirti. Užsikrėtimą hepatitu galima sumažinti dešimtis kartų,  laikantis elementarių higienos taisyklių. Mokytis pasipriešinti ligai būtina nuo pat mažens – tikimybė, kad hepatitu užsikrės vaikai – labai didelė, be to, ligą gali lydėti įvairios komplikacijos.
 
Hepatito A infekcijos šaltinis – sergantis infekcija žmogus. Virusai, išsiskyrę su išmatomis ar pro burną, užkrečia aplinką ir plinta per užterštą maistą, geriamąjį vandenį, nešvarias rankas. Užsikrėsti galima ir homoseksualinio sąlyčio metu ar vartojant intraveninius narkotikus. Šia infekcija dažnai užsikrečia vaikai, nes jie dar nėra įgudę laikytis švaros, todėl užkratas nuo įvairių aplinkos daiktų per nešvarias rankas patenka į burną.
Dažniausiai pirmieji simptomai pastebimi po 28 d. nuo užsikrėtimo. Apie 90 proc. vaikų iki 6 m. dažniausiai neturi jokių ligos simptomų.
Pirmieji ligos simptomai:
  • karščiavimas,
  • silpnumas,
  • pykinimas,
  • vėmimas.
Normalus sveikimo laikotarpis trunka apie 1 mėnesį, tačiau kartais užtrunka ir iki 6 mėn. Imunitetas įgyjamas persirgus ar pasiskiepijus.
 
Hepatito B virusas perduodamas kontaktuojant su sergančio žmogaus krauju ir kitais organizmo skysčiais lytiniu, transplacentiniu būdu, vartojant intraveninius narkotikus, buitiniu kontakto keliu (įsidūrus, įsipjovus).
Simptominis hepatitas (gali būti ir besimptomis) pasireiškia:
  • silpnumo jausmu,
  • blogu apetitu,
  • pykinimu,
  • dešiniosios pašonės skausmu,
  • maudžiančiu ir „laužančiu” sąnarių skausmu ir kt.
Liga paprastai trunka 1-2 mėn., mirštamumas nuo ūminio hepatito siekia 1 proc. Ligai progresuojant, hepatitas sukelia kepenų cirozę ir net kepenų vėžį ar nepakankamumą. Nors liga – labai sunkiai gydoma, dauguma sergančiųjų hepatitu B pasveiksta. 5-10 proc. užsikrėtusiųjų šis virusas išlieka visą gyvenimą. Nešiotojai gali nugyventi visą savo gyvenimą be jokių klinikinių požymių. Tiek nešiotojai, tiek infekuoti asmenys, neturintys klinikinių požymių, gali užkrėsti kitus asmenis. Persirgus susidaro ilgalaikis imunitetas.
Norint išvengti užsikrėtimo, rekomenduojama pasiskiepyti, ypatingai žmonėms, dažnai turintiems kontaktą su kitų žmonių organizmo skysčiais (medikams, hemodializės pacientams ir kt.). Reikia vengti kontakto su krauju, nesinaudoti kitų asmenų dantų šepetėliais, skutimosi reikmenimis. Narkomanai turi naudoti tik sterilius švirkštus ir adatas.
 
Hepatitu C užsikrečiama per sergančio žmogaus kraują (vartojant intraveninius narkotikus, perpilant kraują). Labai retai hepatito C virusu užsikrečiama lytiniu būdu. 60–80 proc. atvejų ligoniai, sergantys virusiniu hepatitu C, bloga sveikata visai nesiskundžia. Kitiems gali pasireikšti įvairūs ligos požymiai:
  • nuovargis,
  • apetito stoka,
  • pykinimas,
  • karščiavimas,
  • lengvi pilvo skausmai,
  • odos ir akių obuolių pageltimas,
  • šlapimo patamsėjimas.
Susirgus ūminiu hepatitu C, tik 10–15 proc. ligonių pasveiksta, likusiems (jei liga trunka ilgiau kaip 6 mėn.) vystosi lėtinis hepatitas C, iš jų – 50 proc. liga progresuoja į kepenų cirozę, kitiems – komplikuojasi kepenų vėžiu.
Hepatito C virusas žmogų žudo iš lėto. Ypač svarbu anksti nustatyti užsikrėtimą lėtinio virusinio hepatitu C ir nedelsiant pradėti gydymą, nes tik tokie ligoniai turi daugiau galimybių pilnai pasveikti ir išvengti sunkių kepenų komplikacijų.
Vakcinos nuo šio hepatito nėra, tad pagrindinės profilaktinės priemonės – vengti naudotis svetimais asmeninės higienos įrankiais (skutimosi peiliukais, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, dantų šepetuku ir pan.), rekomenduojama naudoti asmenines apsaugines priemones ir vengti mikrotraumų darbo metu atliekant invazines procedūras, tyrimus, kontaktuojant su paciento krauju.
 
Hepatitu D užsikrečiama taip pat kaip ir hepatitu B. Susergama, kai organizme jau yra hepatito B antigenų arba kartu su hepatitu B. Vakcina nuo hepatito B apsaugo ir nuo hepatito D, tačiau neapsaugo žmonių, jau prieš tai sirgusių hepatitu B ir turinčių išlikusią infekciją.
 
Žmogaus pasveikimo paslaptis slypi pačiame žmoguje. Daugelis ligų gali būti įveiktos, jeigu žmogus, turintis stiprią valią, yra dėmesingas sau bei aplinkiniams ir pasiryžęs kasdien laikytis tam tikrų taisyklių. Hepatitas nėra išimtis, todėl visada reikia atsiminti svarbiausią taisyklę kovojant su šia liga – gyvenimas nesibaigia, net jei jums diagnozavo hepatitą.
 
FAKTAI: Remiantis Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro duomenimis, Lietuvoje 2008 m. užfiksuota 20 naujų susirgimų hepatitu A, hepatitu B – 90, hepatitu C – 43 atvejai. 2009 m. sausio-liepos mėn. laikotarpiu hepatitu A susirgo jau 10 žmonių, hepatitu B – 32, o hepatitu C – 28 asmenys. Nustatytas ir vienas hepatito D atvejis. Realus susirgusiųjų skaičius gali būti daug didesnis, nes kai kurie žmonės nežino, kad jau yra užsikrėtę.

Komentuoti

Skaitytojų komentarai (2)

Vilma 2011 birž. 7 18:23

Katik suzinojau kad esu kazkada sirgusi hepatitu b ir dabar turiu imuniteta nuo hep b. Ar esu pavojinga kitiems zmonems?

Antanas 2009 spal. 9 09:54

O jei prasideda nuo hepatito C kepenų cirozė, ar yra dar galimybių pasveikti?