Europos kardiologų draugija Lietuvą priskiria prie didelės kardovaskulinės rizikos šalių. Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligų situacija yra blogesnė negu daugumoje Europos valstybių senbuvių, kuriose sergamumas ir mirtingumas nuo šių ligų nuolat mažėja. Dideli širdies bei kraujagyslių ligų rodikliai Lietuvoje – viena skaudžiausių mūsų šalies problemų. Daugiausia gyvybių nusineša miokardo infarktas, šiek tiek mažiau – insultas. Mirtingumas nuo koronarinės širdies ligos ir insulto – taip pat vienas didžiausių Europoje.
Širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje vadinamos industrializacijos ligomis. Per pastaruosius 200 metų labai pasikeitė žmonių gyvensena: „pagerėjo“ mityba – maiste padaugėjo riebalų, cholesterolio, druskos, daugiau žmonių pradėjo rūkyti, gerokai sumažėjo fizinis aktyvumas.
Vienas svarbiausių aterosklerozės progresavimo veiksnys – kraujo riebalai, arba lipidai, kurių pagrindinis yra cholesterolis. Būklė, kai kraujo lipidų yra per daug arba sutrikęs jų santykis, vadinama dislipidemija.
Koronarinės ligos pradžia taip pat yra cholesterolio kiekio padidėjimas.
Cholesterolio kiekiui kraujyje padidėjus 1 proc., širdies infarkto rizika padidėja 2 proc.
Cholesterolio į kraują patenka dviem būdais: iš kepenų, kur jo gaminama, arba su maistu. Jis netirpus vandenyje, todėl krauju jį perneš balymai. Balymų ir cholesterolio junginiai vadinami lipoproteinais.
Turbūt ne kartą teko girdėti apie „gerąjį“ ir „blogąjį“ cholesterolį. Pagal pernešančius lipoproteinus cholesterolis skirstomas taip:
- Mažojo tankio cholesterolis (MTL)– tai „blogasis“: jo įsiskverbia į kraujagyslių sieneles, ten oksiduojasi ir spartina aterosklerozę. Jo kraujyje neturi būti per daug.
- Didelio tankio cholesterolis (DTL)– „gerasis“ – padeda organizmui mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje, pastarąjį suriša, nuneša į kepenis ir pašalina su tulžimi per žarnyną. Jo kraujyje neturi trūkti.
- Dar kraujyje yra trigliceridų – tai trečioji lipidų rūšis. Trigliceridai yra „blogi“, nes labai skatina aterosklerozę, ypač sergantiems cukriniu diabetu ar metaboliniu sindromu.
- Visų išvardintų lipidų saikingai turi būti sveiko žmogaus kraujyje bei ląstelėse. Organizmui jų reikia kaip statybinės, energetinės medžiagos. Cholesterolis būtinas kai kurių hormonų gamybai, smegenų ir įvairioms kitoms ląstelėms. Tačiau, kai lipidų yra per daug arba sutrinka jų santykis, progresuoja aterosklerozė.
Cholesterolio kiekis kraujyje priklauso nuo daugelio priežasčių, tačiau dažniausiai per daug jo yra riebų maistą valgančių, mažai judančių, nutukusių žmonių kraujyje.
Dažniausiai dislipid dislipidemija būna dėl netinkamos mitybos, tačiau ji gali būti sutrikusi dėl:
- paveldimumo;
- cukrinio diabeto;
- skydliaukės, inkstų nepakankamumo;
- kepenų cirozės;
- gausaus alkoholio vartojimo;
- kai kurių vaistų vartojimo.
Kiekvienas suaugęs žmogus turėtų žinoti savo cholesterolio kiekį kraujyje, ypač vyresni kaip 45 metų vyrai ir vyresnes kaip 55 metų moterys, nes tuomet labai padidėja koronarinės širdies ligos rizika.
Gydymas
Nesergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis ar diabetu lipidų kiekį mažinti pradedama be vaistų: tam tikra dieta, mažinant kūno svorį, reguliariai mankštinantis. Jeigu šios priemonės per tris mėnesius nepadeda, gydytojas gali paskirti vaistų.
- Sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis vaistų skiriama net esant dislipidemijai ir nelaukiant dienos rezultatų. Lipidus mažinančių vaistų skiriama iškart po persirgto miokardo infarkto ar atliktos koronarinių arterijų plėtimo procedūros. Tokios taktikos tikslas – ne tik sumažinti lipidų kiekį, bet ir stabilizuoti aterosklerozinę plokštelę, neleisti jai vėl plyšti ir apsaugoti nuo ligos atkryčio.
- Sustabdyti širdies ir kraujagyslių ligų plitimą gali lipidų kiekį mažinantys vaistai. Jų poveikis įvairialypis; ne tik mažina cholesterolio kiekį, bet ir saugo kraujagyslių sieneles, daro jas ne tokias pažeidžiamas, slopina trombų formavimąsi ir uždegimą.
Nerekomenduojama – riebi kiauliena, jautiena arba aviena, riebus kumpis, lašiniai, žąsiena, antiena, malta mėsa, kepenys, inkstai, smegenys, širdys.
Nerekomenduojama – ungurys, ypač rūkytas, skrudinta žuvis, žuvies piršteliai, ikrai, omarai, krabai, krevetės, langustai, vėžiai.
Nerekomenduojama – nenugriebtas pienas, kondensuotas pienas, nenugriebto pieno jogurtas, kiašinio trynys, keptas kiaušinis, omletai, plakta kiaušinienė, grietinė >20 %, fermentinis sūris >40 %.
Nerekomenduojama – keptos bulvės, bulvytės fri, bulvių traškučiai.
Nerekomenduojama – sviestas, taukai, lajus, palmių aliejus, kepimo riebalai.
Nerekomenduojama – aštrūs padažai, majonezas, padažai su grietine, sviestu.
Nerekomenduojama – vaisvandeniai, sultys su cukrumi, šokoladiniai gėrimai.
Nerekomenduojama – tortai, pyragaičiai, riebūs ledai, šokoladiniai ir riešutiniai kremai, sviestiniai, grietininiai ar nenugriebto pieno desertai, šokoladiniai saldainiai su įdaru, sūrūs sausainiai.
Arnas 2013-05-19 08:01
Atsipeikėkit. Paskaitykit daugiau literatūros apie stulbinančius mokslininkų atradimus, susijusius su statinais, su jų ŽUDANČIU POVEIKIU.
Išvada: Lietuva - tikrai runkelių kraštas